Latviškos pirštinės iš islandiškos vilnos

Dar viena pora pirštinių ateinančio sezono įkvėpimui. Latviai ne veltui savo pirštines megzdavo vasarom – ilgai šviesu ir šilta lauke, galima ramiai sau krapštytis su daugiau nei 100 akių turinčiomis raštuotomis gražuolėmis.

Sigitos istorija panaši į Aušros – ji taip pat mėgsta plonus siūlus, myli raštuotus mezginius ir nebijo smulkiausios krapštalynės. Kaip tokia mezgėja nesižavės latviškomis pirštinėmis – pastarųjų storiausią tomą jai dovanų!

Sigita išbandė labai specifinį siūlą savo pirmai porai iš naujosios knygos – islandišką povilnę Einband. Kas iš to siūlo mezgė, žino, kad jis labai unoravas, iškart pajusi, kad ne šiaip eilinė plona vilnelė. Ir pūką turi – gražų ir šiltą. Tas pūkas kiek glumina ir pačias latves, jį jau įtraukusias į savo repertuarą – į Kaziuką atvykusios bičiulės rodė savo pirštines iš Einband, numegztas parodai. Jos net skalbti bijo, kad tik rašto raiškumas nedingtų. Sigita taip pat planuoja kitą porą išbandyti kokia paklusnesne vilnele, bet kad ir kaip islandiškas siūlas elgėsi procese, rezultatas gavosi nuostabaus gražumo, pūkas suteikė jam prašmatnos ir šilumos pojūtį. Ir tikros šilumos be jokių išorinių miglų: visi žino – su islandiška vilna žiemą neprapulsi!

Kelionių sezonas artėja – jei ieškote nedaug vietos, bet daug darbo reikalaujančio projekto, būtinai apsvarstykite raštuotas pirštines. Žiemą sau padėkosite 🙂 .

Sigitos Janušonienės megztos pirštinės iš Istex Einband 1038, 0851, 9165; modelis iš M.Grasmane knygos “Latvian Mittens”.

Aušros kolekcija

Labai norėčiau kokį lauro lapelį nuo šios dienos vainiko užsikišti sau už ausies ir tikėtis, kad mano entiuziazmas megzti pirštines iš “Handcraft” knygos persidavė ir jai, bet spėju, pati knyga yra tokia graži ir tokia užkrečiama, kad nieko iš šalies nebereikia 😉 . Kaip ten bebūtų, jau ir Aušra gali pasigirti visa išmegzta kumštine dalimi 🙂 . Savo kolekcijai ji pasirinko M/L dydį.

Mezgantys žmonės turbūt nesistebės kumštinių pirštinių kolekcija pačiame pavasario įkarštyje, o kas nusistebės, priminsiu – šį kartą ne latvius, sakančius, kad šilčiausios yra vasarą megztos pirštinės, o garsiąją Elisabeth Zimmermann. Jos mezgimo almanache kumštinėms pirštinėms yra skirtas gegužės mėnuo, nes pagalvoti, paieškoti įdomesnių konstrukcijų ir gražesnių raštų galima ramiai tik tada, kai rankos nešąla 😉 . Kartu tokia idėja susišaukia ir su “Handcraft” autorių sumanymu – pirštinės dizainerėms yra puikūs nedideli maži projektai įvairioms technikoms išsibandyti. Vasarai artėjant primenu dar ir tai, kad pirštinės yra puikus kelioninis projektas, vienu žodžiu, visi keliai veda į tą pačią vietą… 😉

Įstrižoms pasvirusių akių juostelėms Aušra išsirinko gana konstrastingą melanžą iš kojininio storio vilnelės ir plonyčio šviesaus Rowan Lace siūlo – šilta, modernu ir efektinga!

Pynių rombai numegzti iš senos geros estiškos vilnos. Spėju pagal spalvas, kad Aušrai pasisekė užtikti vieną iš unikalių, nepasikartojančių sruogų (estai karts nuo karto tokių malonių siurprizų pagamina 🙂 ), šios spalvynai savo turtingumu primena tvidą, o ir perėjimas toks labai nežymus – super subtili pora šildys rankas 🙂 .

Mano mylimiausia pora – ta pati šviesi Jensen vilna su pačiais įvairiausiais spalviniais intarpėliais.

Šalia sudėjusios savo dryžuotas poras, mes, spėju, sunkiai ir beatskirtume, katra kurios, bet megztos jos iš skirtingų siūlų. Aušra panaudojo elektrinę mėlyną nuo pirmos poros, o šviesūs dryžiukai išmegzti iš daug kur knygoje naudoto Jensen siūlo.

Paskutinė pora Aušros poroje, kaip ir knygoje, melanžinė ir taip pat sudėti du skirtingo storio siūlai (kojininio storio pagrindas ir plonoji estiška vilna), tik ta plonoji vilna – pereinamų spalvų, tai ir melanžas su ja švelniai keičia spalvas (laaabai švelniai, nes ilgi perėjimai neturi tokiame mažame daikte kur išsiskleisti), ir iš skirtingų spalvinių vietų paėmus siūlą, gali numegzti visai ryškiai kontrastingą dvispalvį riešelį.

Na ką, laukiam antros, pirštuotos dalies 🙂 . Ir netikiu, kad tik viena Aušra šį projektą įgyvendino, pasirodykit visi slapukai!

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra IMG_8298-2.jpg

Aušros Svarauskienės numegztos kumštinės pirštinės iš knygos “Handcraft“. Siūlai – Rowan Lace 950, estiška Aade Long 8/2 artistic, Aade Long 8/1 artistic, Isager Jensen 6S.

Pati pradžia

Klasikinis baktusas pateko į patį galą pavasarinių skarelių parade jokiu būdu ne dėl to, kad būtų mažiausiai svarbus – atvirkščiai, jo buvimas suteikia svorį, pagrindą ir atspirties tašką visiems po jo atsiradusiems šiuolaikinių skarų modeliams. Jo kiekvienas įsikūnijimas yra svarus priminimas nuo ko viskas prasidėjo – neabejoju, ne vienas mezgantis žmogus ar jo artimieji turi ištisą kolekciją šių super patogių, paprastų ir labai nešiojamų skarelių.

Sugalvotas modelis vienam šimtagraminiam kojininių siūlų kamuoliukui tiems žmonėms, kurie žavisi kojininiais siūlais, bet ne kojinių mezgimu. Nedidelis akių skaičius leidžia dažymui atsiskleisti jei ne taip pat, tai bent panašiai kaip kojinėse. Nuo modelio sukūrimo pradžios šitų skarelių atsirado iš pačių įvairiausių siūlų, palaipsniui ir raštai buvo įterpiami (“Wavy Baktus” – vietoj ripso stambios gerų ir išvirkščių akių juostos, “Lacy Baktus” – kiauraraščių skylutės kas aštuntą eilę), skareles imta nerti, ne tik megzti.

Ir kokios naujos formos beatsirastų, klasikinis baktusas yra tas bazinis dalykas, kuris yra ir bus visuomet. Super patogus, super universalus, tinkantis visiems amžiams ir lytims , galimas megzti iš pačių įvairiausių siūlų, kad tik kaklui malonu būtų.

Gražvydės naujas baktusiukas anūkėliui (beje, labai mažojo mylimas ir nešiojamas!) iš plonytės margos merino vilnos teprimena mums pačią skarelių bumo pradžią, o gal ir tebūna impulsu šiam pavasariui nusimegzti dar vieną, tos spalvos, kuri šiandien garsiausiai kviečia – aksesuarų per daug nebūna!

Gražvydės Norkienės megztas ir fotografuotas baktusiukas anūkui, siūlai – Edition 6.0 2333 (Ipanema paplūdimys).

Pūkuota burtų lazdelė

Mezgantys žmonės iškart supras, kas slypi po antrašte, aišku, moheris 🙂 . Prie bet ko pridėtas jis sugeba pamainyti ne tik mezginio tekstūrą, suteikdamas jam lengvumo, švelnumo ir dailų pūką, bet stebuklingu būdu pagilinti ir perkeisti daikto spalvą.

Sudėjus kartu giminingas spalvas, iš kurių viena bus moherinė, rezultatas bus jokiu būdu ne melanžas, kaip bet kuriuo kitu atveju – jūs turėsite gana vieningą spalvą, lyg iš sumaišytų dažų paletėje, tik ji bus neplokščia, o turės 3D efektą, kas suteiks turtingumo ir sudėtingumo, bet kokiu būdu ne margumo santūriam elegantiškam stiliui.

Tokį myli Jurgita ir demonstruoja savo pirmą skarelę (o šiandien jau turbūt ir antra panaši nušokus nuo virbalų 🙂 ) iš plonytės alpakųvilnos su moheriu. Nėra jie vienodos spalvos, bet rezultatas – labai vientisas, nors ir sunkiai įvardijamas (abi sudedamosios dalys gerokai pasikeitė bendrame projekte).

Kaip jau turbūt supratote iš nuotraukų, tęsiam šiandien populiariosios skarelės “Sophie Scarf” temą tik iš moherinio požiūrio kampo. “Handcraft” autorių koncepcija – skirtingos technikos ir idėjos mažuose projektuose – puikiai tinka ir mūsų temai 🙂 .

Jolanta, numezgusi tokį pat vienspalvį moherio ir vilnėlės derinį (vakar matėte margų skarelių apsupty), nuėjo toliau – vienos spalvos moherį ji priderino prie plonyčio pereinamo Lace Ball 100 kamuoliuko ar greičiau jo galiuko. Nepamirškite šitos puikios idėjos, kai galvosite, ką padaryti su nedideliu kiekiu (nedaug gramų, bet labai nemenkai metrų) lace kategorijos siūliuku, kai atliks, rodos, sunkiai pritaikomas lašas.

Pirma nuotrauka puikiai iliustruoja pradinį sumanymą – kreminis moheris ir gelsvai rusva merino vilnelė. Kitos – rezultatą, kaip švelniai moheris lengvu filtru suteikia nauja atspalvį ir apjungia pereinamas spalvas.

Gavus Jolantos nuotraukas tegalėjau mintyse pakartoti banaliausią frazę apie ore sklandančias idėjas, nes banalu visai nereiškia netiesos. Tos pačios idėjos nusileido ir į mano mezgimo projektus, tik aš, priešingai Jolantai, lace siūlų turėjau visus kamuoliukus, o moherių – krūvą įvairiausių likučių. Tai savo skarelėms aš paėmiau nedidelį pereinamų spalvų segmentą (skarelėje telpa tik vienas žingsniukas ilgų perėjimų) ir kuo nuoseklesniais spalviniais perėjimais padėliojau moherį.

Bendrose nuotraukose – gatavos skarelės ir sudedamųjų dalių – lengvai atseksite, who is who.

Tą pačią idėją – švelniais perėjimais sudėliotas moheris – panaudojau ir su kitu pagrindu. Labai senai, nuo pirmųjų mugių Kiolne laikų, gulėjo pas mane atsivežtas plonytis merino vilnos siūlas, taip pat lace kategorijos, tik dažytas labai trumpais perėjimais. Jei reikėtų vienu žodžiu nusakyti jo spalvą, tai būtų gelsva, bet man norėjosi akcentuoti ne ją, o kitus įterptus atspalvius – įvairius rusvus, balsvus, žalsvus. Rezultatas – trys truputį skirtingos skarytės, nes viena iš perlinio balsvo nukeliavo prie šiaudų aukso, kita prasidėjo šviesiai žalsvu ir baigėsi švelnia angliška raudona, trečios rausvai rusvas galas šviesesnis, o žalias, atvirkščiai, paryškintas. Tiesą sakant, ir ta pagrindo geltona miegoti neduoda, bet kol kas numegztos yra šios trys.

Iš nuotraukų pabėgo tik intensyvesnis turkio spalvos kamuoliukas, visų kitų sudedamąsias dalis matote. Taip dažytos merino vilnos turime ir pas save, tik kiek storesnės (Special merino lace), bet jei rasite save podėliukuose kokį keistą margutį, prisiminkite, jog jo spalvas galima apžaisti įvairiaspalviu moheriu. O nauja skarytė visada bus prie ūkio 😉 .

Pirma skarelė megzta Jurgitos Kasakaitės iš Alpaca 1 (Peach) kartu su Isager Silk Mohair 69. Gelsva – megzta ir fotografuota Jolantos Žilinskienės, siūlai – Schoppel-wolle Lace Ball 100 2264 (Šviesa tunelio gale) kartu su Isager Silk Mohair 62. Mano tamsi skarelė megzta iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2229 (Sfinksas) kartu Isager Silk Mohair 33, 68, 37; žalsvai melsva megzta iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2437 (Oki-doki) kartu Isager Silk Mohair 66, 44, 41 ir Rosarios4 Aurora 30. Margoms skarelėms naudotas pridėtas Isager Silk 0, 62, 69, 63 ir Rosarios4 Aurora.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €