Keliaujantys rombai

Mano mėlynoje liemenėje centriniai pynių rombai buvo tik bendro rašto dalis, tikrai rinkausi modelį ne dėl jų vienų, bet Dalia būtent juos pirmoji užfiksavo – ko aš mezgu tokį patį raštą, kaip ji savo suknelėje (mano nematytoje, jei ką, bet visi žinom, kad idėjos sklando ore 😉 ).

Būtent tie patys pynėti rombai užkliuvo ir Jolantai ir ji, priderinusi nusipirktą Shin-Kyo tilto kamuoliuką dėl gražumo, nėrė į pačias gelmes – tos kas akį besikeičiančios pynės dengia visą jos naujo megztuko plotą!

Rašto dėka plonas Alpaca 2 siūlas tampa visai ne toks ir plonas, dvigubas, jei jau visai atvirai, o perkryžiuotos akys suteikia ir papildomą formą šiaip į tįsumą linkusiam alpakos pluoštui.

Vidutinio tamsumo pilka spalva tampa nuostabiu fonu margiems krašteliams, kurie dar papildomai, kaip gražų paspartu, turi šalia juodas ir tamsiai pilkas juosteles.

Rankovių nuotraukos idealiai iliustruoja tai, apie ką kalbėjau vakar – kai mezgi margus siūlus pirmyn – atgal, siūlės vietoje spalvos nesueina. Ir kur kitu atveju būtų dryžuotas rankogalis, čia – abstrakčios tapybos šedevras!

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš Isager Alpaca 2 E3S ir XL Kleckse 2433 (Shin-Kyo tiltas).

Guntos kojinės

Į rudeninio Soctober glėbį krenta dar viena graži kolekcija – stipriai melsva gija surištos Guntos kojinės (net ir pilką fotoaparatas pats savo iniciatyva į temą paspalvino 😉 ). Visos tinkančios į kategoriją, kuria Rasos draugė nusakė jos septynių dalių kolekciją – “šaltojo sezono juvelyrika”.

Dailūs kiauraraščiai su elastingais tekstūriniais intarpais, šalia spalvoti žakaradai – viskas ne tik labai gražu, bet ir labai funkcionalu. Pilkose kojinėse suderinti raštai yra labai elastingi ir dailiai prisitaiko prie kojos formos. Platus mėlynos kojinės kiauraraštis maskuoja labai universalų bazinį modelį, vdurinėje nuotraukoje galite pamatyti, kaip išmoningai plačia juosta praplėstas trumpų akių kulnas, daugelio nemėgstamas dėl ankštumo kelties vietoje.

Apatinėje poroje tekstūriniai raštai taip idealiai pereina į žakardą ir dar dailiau guli ant kojos, nes gudriai apžaisti ir skirtingi virbalų dydžiai, ir akių skaičius. Bet čia jau amato paslaptys, ir juvelyrai, ir mezgėjai, visi meistrai jų turi – kad rezultatas džiugintų!

Norinčius į tas paslaptis pasigilinti, kviečiame rytoj į kursus, paskutinius šiemet, skirtus kojinėms. Kad šiltais grožiais ne tik autumėtės, bet ir juos kurtumėte :).

Guntos Jarutės megztos kojinės. Pirmoji pora megzta iš Zauberball Crazy 2428, modelis – “Daso“. Mėlynoji pora megzta iš Regia Denim Trend 4-ply 1846, panaudota “My 7 X’s” konstrukcija. Margai raštuota pora megzta iš Regia Nation Colour 4-ply 184 ir Opal Wunderland 4-ply, modelis – “Park Gate“.

Megztukas su snaigėmis

Pačiomis pirmosiomis. Dar kaip gėlėmis ant iš paskutiniųjų saugančios vasaros žalumą žemės.

Visada abejomis rankomis už kuo didesnį kontrastą smulkiems žakardiniams raštams, negaliu atsistebėti super taikliu Loretos pasirinkimu – kontrastas tikrai ne iš mano populiaraus (ir užtikrinto) diapazono, o melsvi žiedai kaip kristalai žėri ryškia vidine šviesa. Šalia tamsaus vario lapai ar paskutiniai gilaus raudonio uogų taškeliai – lyg dvi eilės auksinių karolių apie visą kaklą.

Apvali perpetė – ne tik daugeliui tinkantis, bet ypatingai praktiškas vaikiškiems mezginiams variantas. Tikslios pečių pabaigos vietos pačioje konstrukcijoje nėra ir elastingas mezginys prisitaiko prie nešiotojo dydžio. Megztuką kartu su rankovėmis norint galima ilginti, o puošnioji, šviesesnio žalumo dalis su spindinčiais raštais, “augs” kartu su vaiku :).

Plonas tvidas savo spalvingumu ir raiškia tekstūra praturtina tiek raštų, tiek lygiųjų dalių paletę, o megztukas iš jo mielas, lengvas ir labai šiltas. Iš snaigių pasiėmęs tik jų šviesą ir gražumą :).

Loretos Jasiukėnienės megztas megztukas anūkei Šiaurei ir nuotraukos. Siūlai – Isager Tweed (Bottle Green, Moss, Paprica, Turquoise).

Maraska

Jei tai būtų virbalais megztas daiktas, gal ir būčiau iškentusi iki pavasario, kol medvilnės aktualumas sprogtels kartu su pirmąja žaluma, bet nerti mėgstančių būrys auga, o gražių projektų, įdomių modelių ir labai savito jų įgyvendinimo yra grynas deficitas (neriantys, atsiliepkit ir pasirodykit!), kurį ne taip dažnai, kaip man norėtųsi 😉 , užpildo Kristina su savo nėriniais. Užpildo taip gražiai, kad kiekvieną kartą pamačius jos naują daiktą, norisi mesti virbalus ir prisiekinėti amžiną meilę vąšeliui. O su juo ir linui, medvilnei ar vilnai, visai nepriklausomai nuo sezono ir poreikio, tokius burtus ji su siūlais ir vąšeliu rezga.

Man Kristinos darbai praveria langą į iki tol paslėptą nuo manęs pasaulį. Aš žiūriu į modelį, pagal kurį ji neria, ir nematau… nieko. O jos rankomis įgyvendinti jie traukia ir vilioja. Ji priderina siūlą ir ne seka aklai modelį, bet ant jo karkaso lipdo savo viziją. Kartą su viena mezgėja diskutavom – pagyriau ją už nuostabias kojines, o ji atsakė, kad čia gi ne jos kūryba, ji mezga pagal aprašymą. Taip mezgam mes daugelis, tik turbūt visi esate pastebėję, kad visų numegztos versijos yra absoliučiai skirtingos. Vienos tave stipriai užkabina, kitų net nepastebi. Tokie turbūt yra tie asmeniniai burtai – prie ko pats prisilieti, tas tavo spalvomis ima švytėti.

Beje, priderinti mezgimo žymekliai yra ne tik priderinti, jie pačios Kristinos pagaminti!

O savo (ir ne tik) burbančiai praktiškajai pusei noriu pasakyti, kad ruduo tuoj praeis, šildymas užsikurs ir kaži ar ne medvilnę kasdieniam nešiojimui bevelysim rinktis. Ypač tokią nėrimo technikos dėka kiek pastorintą (ačiū geram siūlui, kuris nuo vąšelio tik storėja, bet ne kietėja ar styra), formą laikančią. O po Naujųjų žiū – ir pavasaris ateina… 🙂

Kristinos Bajorienės nertinis ir nuotraukos, siūlai – Schoppel-wolle 2440; modelis – “Maraska“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €