Zauberball

Iveta paskaičiavo, kad savo naująją palaidinę ji mezgė lygiai keturis mėnesius ir vieną dieną. Tokiam kontekste, jos svarstymai, ar megzti dar vieną vasarinį daiktą, nes šitas labai patinka, ar jau galvoti apie žiemą, atrodo kaip ir logiški, bet matydama ją mezgančią pačius įvairiausius daiktus tuo pat metu, galiu paliudyti, kad toks skaičiavimas nėra visai tikslus, švelniai tariant, net jei ir pradžios bei pabaigos datos – grynas faktas (vienas mano vaikų net turi marškinėlius su tokia citata, kad nepamirštų realybės 😉 ). Kitas dalykas – radikaliai pasikeitęs požiūris į vasarinius mezginius mezgėjų bedruomenėje.

Dar visai neseniai Lietuvoje vasariniai siūlai buvo vangokai užsakomi ir taip pat vangiai parduodami ir visi su tuo buvo susitaikę, nes kiek gi Lietuvoje tos vasaros. Tversted, kur susitikdavo Isager siūlų pardavėjai, girdėjau kolegų įspūdžius iš bendradarbiavimo su Jungtinėje Karalystėje įsikūrusia Rowan kompanija. Siūlų parduotuvėms pasiskundus dėl vėluojančių vasarinių kolekcijų, firmos atstovas leido sau pajuokauti: “Kiek tos vasaros? Čia kaip atidaryti langą trumpam ir vėl jį uždaryti”.

Per porą metų situacija pasikeitė radikaliai. Truputį nukrypdama nuo tiesaus pasakojimo leisiu sau prisiminti vieną linksmą istoriją iš ekspedicijų laikų. Žmogus, klausinėjęs vietos gyventojus apie maudymosi įpročius, pirtis, kubilus ir pan., užėjo į vieną trobą su savo įprastais klausimais ir buvo jam ranka parodytas ežeras, kur ir švarindavosi vietiniai. “O žiemą?”,- nesuprato apklausėjas. “Tai kiek to žiemos…”,- numojo ranka diedukas.

Taip per kelerius metus mes radikaliai pasisukom nuo vienos istorijos (kiek tos vasaros) jau beveik iki kitos – kiek tos žiemos… 😉 . Aišku, kad žiemos daug ir megztinių reikia daug ilgiau nei vasarinių palaidinių, bet daugelis ir taip jų turi prisimezgę per nemenką kiekį “žieminių” metų, o vat vasaros garderobas pas daugelį ne toks turtingas. Jis ir keičiamas dažniau, ir džiūsta ne visuomet greitai be papildomo šildymo. Plius į žieminį periodą vis dažniau įsiterpia kelionės į šiltus kraštus – kam nesinorės atrodyti dailiai ir originaliai?

Šią vasarą tokiai mezgimo pasaulio metamormozei antrina ir dangus – dėkingesnių vasaros mezginiams orų aš nepamenu (patikrinau prognozes, į Europą plūstant karščio bangai, Lietuva išliks komfortabilioje +20 laipsnių zonoje). Todėl aišku, megzti dar vieną, o paskui ir antrą. Net jei ir nespėsi panešioti šią vasarą, kiek gi tos žiemos? ;).

Labai nukrypau užsiimdama vasarinių mezginių agitacija, laikas grįžti… prie to paties 😉 . Nes kas labiau įkvėps ir paskatins, nei gražaus naujo rūbo vaizdas?

Iveta suderino baltą medvilnę su pereinamų spalvų marga ir jos dryžiukai ne tvarkingi ir griežti kaip origaliame modelyje, o linksmi ir mirgantys – tikra vasaros pasaka 🙂 .

Plona medvilnė, aišku savaime, nenusimezga per dieną, bet ji yra tokia minkšta, kad gerokai patepa medumi pakankamai plonus virbalus, o ir nešioti tokį rūbą yra džiaugsmas ir didelis komfortas.

Madinga statytų rankovių konstrukcija su platesne pečių juosta, aišku, megztas nuo viršaus, o prie lygaus rašto taip dailiai atrodo persuktų akių stulpeliai krašteliuose, tokie ir raiškesni, ir formą geriau laikys.

Ivetos Sosnovskojos megzta palaidinė iš Schoppel-wolle Cotton Ball 990 kartu su Crazy Cotton Stärke 4 2367 (Vasaros pasaka); modelis – “Lakes Stripe Tee“.