Vasaros galo šiluma – speciali dovana tiems, kas neignoravo „trumpo” šilto sezono ir jam skirtų drabužių 🙂 . Karščiai turėtų prasitęsti vien dėl super efektingos Jolitos suknelės, kurią jį šią vasarą mezgė, kad kuo ilgiau ji galėtų ir pati pasidžiaugti, ir kitus savo ryškiu rūbu nustebinti!
Dailus įvairiausių raštelių kokteilis puikiai atsiskleidžia pasirinktoje spalvoje, gražiai prasišviesdamas pro kūną ir apatinį sluoksnį. Išeities taškas – senų metų „Verenos” žurnalas – dar kartą įrodo, kad geri dalykai nepavaldūs laikui
Lino ir medvilnės derinys turbūt vienas malonesnių kūnui karštą dieną, tai, galvoju, vasara dar galėtų pasistengti ir suteikti Jolitai dar šiais metais galimybę padėvėti naują suknutę paplūdimyje tiesiai ant maudymosi kostiumėlio, nes toks gražus rezultatas nusipelno efektingo anturažo!
Jolitos Riliškienės megzta suknelė iš Isager Bomulin 47.
Atsiprašau Dichavičiaus už jo fotografijų ciklo pavadinimo „pasiskolinimą” visai kitame kontekste, bet jokie kiti žodžiai nelimpa prie gėlėtos vasarinės palaidinės – tuo laiku, kai gali vaikščioti su trumpomis rankovėmis iš lino su medvilne, visa gamta aplinkui žydi kartu.
Dar vienas Tatyanos modelis, kurio, žiūrėdama į raštą, galvoju, neįveikčiau, ypač vasariško atsipalaidavimo fone, bet Dalia, jį numezgusi, teigia, kad akys bijo, o rankos daro. Kaži kodėl tada pavadino šį savo mezginį „Meditacija” ?
Vasariškų mezginių derlius Dalios mezgimo krepšyje šį sezoną gausus kaip niekad ir iš nuotraukų galite suprasti, kad ne visi žiedai buvo skirti tik pačiai sau 😉 .
Dailios kiauraraštės gėlės iš plono ir subtilaus lino su medvilne derinio švelnios saulės šviesos spalvos sudėliotos į gražiai gulančią vasarinę palaidinę – vėsią, nuleistų pečių suformuotomis trumpomis rankovėlėmis, vasariška iškirpte ir patogaus bei puošiančio ilgio. Dalia ne veltui liepė man užsakyti Isager Bomulin siūlą – tai ne pirmas jos mezginys, įrodantis toli gražu ne platonišką – labai materialią! – judviejų meilę.
Dalios Liepuonienės megzta palaidinė ir nuotraukos. Siūlai – Isager Bomulin 40, modelis – „Sexfoil Top„.
Viena iš pagrindinių susitikimų Tversted dalis – naujų modelių šou. Šį kartą jis buvo gausus – praėjo ne vieneri metai nuo paskutinio karto. Mariana juokėsi, kad per pandemiją jie netinginiavo 😉 .
Ji pati pradėjo šventinius pietus ir madų šou iškilmingu tostu, kitame salės gale dukra Helga pasitikdavo modelius ir pristatydavo kiekvieną mezginį. Neliko nuošalyje ir trečia karta – Helgos vaikai ir šį kartą žygiavo podiumu, sūnus demonstravo vyriškus modelius, o mažoji Ingrid – vaikiškus 🙂 .
Dalis nuotraukų yra organizatorių, dalis – mano pačios ir iš anksto atsiprašau už telefoninę kokybę. Įdėmiau juos galėsite apžiūrėti ir panagrinėti Isager puslapyje, šiandieniniame įraše – labiau vakaro atmosfera.
Pirmieji modeliai – „Field” (Merilin, Trio ir Alpaca 1), „Swirl” (Alpaca 2 su Merilin), „Virginia” (Jensen, Isager Silk Mohair, Merilin) ir… man reikia salės pagalbos, nebeatseku paskutinio autoriaus nei siūlo, jei kas atpažinsit, rašykite, prašau 🙂 . Iš to, kad modelis nenorėjo to megztinio nusirengti, spėju, dėtas dvigubas Merilin siūlas, bet galvos neguldyčiau 😉 .
„Working Girl” (Merilin su SilkMohair), „School Girl” (Alpaca 1 su Merilin), „Barcelona” (Hor organic), „Monaco Vest” (Hor organic, Silk Mohair), „Venice” (Hor organic). Tą dryžuotą lininį ir aš pradėsiu, kai tik patikėsiu, kad vasara vis dėl to ateis 😉 .
„Babette” (Merilin su Trio) , „FAR FROM THE MADDING CROWD” (Isager Tweed). Trečiasis megztukas nuostabiomis klostytomis rankovėmis yra „Cherry” (Alpaca 1 ir Trio), paskutinis, šviesiai pilkas, hyper populiarus naujas Petitknit modelis „Ingrid Sweater” (Jensen ir SilkMohair).
Labai nesmagu, bet ir vėl nesuseku pirmojo, trečiojo ir paskutinio megztukų ir šito reikalo priežastis yra gana gera 😉 . Iki tol Isager modeliai buvo skelbiami knygose (čia tai tikrai nėra blogai, juolab kad knygos yra super gražios 😉 , bėdelė tik jei nori vieno modelio iš visos kolekcijos), o pavieniai spausdinami ir jų buvo galima nusipirkti ne tik vienintelį popierinį variantą, bet dar ir kartu su siūlais. Dabar situacija keičiasi į mums įprastesnę. Suburiama grupė dizainerių, kurie sukuria kolekciją iš Isager siūlų ir kiekvienas savo aprašymus pardavinėja elektroniniu būdu savo puslapiuose. Tai tarp tos įvairovės ir pasimečiau, bet labai labai prašau atpažinusius (o kad Isager mylėtojų MZ netrūksta, esu tikra) išduoti paslaptį. Atpažįstu pirmojo siūlus – Palet su SilkMohair. Antrasis megztukas – „ANCHER’S SWEATER” (dvigubas Highland Wool siūlas),
Mažoji Ingrid išdidžiai pozuoja su „OWL” (Eco Baby), šilto megztuko su kutukais nebeatrenku, o liemenė – „Ocean” (Alpaca 3 + Silk Mohair).
„Texture Sweater” (dar testuojamas, baltas viršutinėje, tamsus – apatinėje nuotraukoje, Eco Baby su Silk Mohair), „Helga’s Cardigan” (Merilin).
Liemenė su rombais – „Hill” (Merilin, Trio, Alpaca 3, Highland Wool), Ingrid brolis žygiuoja podiumu su „HVIDSTEN” (Aran Tweed su Silk Mohair) ir baigia pasirodymą „BAGDAD CAFÉ” (Aran Tweed ir Silk Mohair).
Čia toli gražu ne viskas, kas gimė Tversted ir šalia per ilgą pandeminį laikotarpį. Kaip matote, dalis megztinių iš menininkams skirtos kolekcijos, dalis – iš miestams, dar dali – kultiniams kino personažams ir tiesiog labai gražūs, ryškūs ir labai nešiotini kūrybiniai eksperimentai. Rinkintės, grožėkitės, svajokite, planuokite ir, žinoma, megzkite savus 🙂 .
Turbūt nerasite mezgančio ar kitokiais rankdarbiais užsiimančio žmogaus, kuriam nebūtų smalsu pamatyti, kokioje aplinkoje gimsta jo kūrybinės medžiagos, kokie žmonės prisideda prie jų savo idėjomis ir darbais, kokius vaizdus jie mato kasdieną ir kokią aplinką yra sukūrę.
Savaitgalinio Isager siūlų pardavėjų susitikimo Tversted metu mums buvo parodytos nuotraukos iš jų kelionės į Italiją, kur gaminamas Isager moheris, kitame fabrikėlyje sukamas (pagal užsakymą, kad sruogelė būtų patogaus tamprumo, neišsivyniotų bemezgant). Isager moheris ypatingas tuo, kad turi super ilgą plauką, dėl ko jis yra tvirtas ir švelnus („ir toks brangus”, – pakomentavo Nelsas, atsakingas už ne vieną kompanijos kampą). Moheris gaminamas nedidelėje šeimyninėje įmonėje, kuri paraleliai turi ir kitą veiklą – vynuogynus, leidusią jai išlaviruoti sunkiu pandeminiu laikotarpiu. Ne visi šeimos nariai sulaukė jo pabaigos 🙁 . Vynu iš to vynuogyno vaišinomės visą savaitgalį. Itališkais įspūdžiais šeimininkai dalinosi Tversted, o aš dalinuosi savo daniškais 🙂 , kur kuriami „patys geriausi pasaulyje siūlai” (vėl cituoju Nelsą 😉 ).
Danų Isager kompanijos būstinėje Tversted pačioje šiaurės Danijoje šiemet lankiausi antrą kartą po ilgos pandeminės pertraukos. Ir ši kelionė jau buvo ne į nuostabių atradimų kupiną nežinią, o į pasiilgtą jėgos ir įkvėpimo vietą, kur idėjos ne šiaip sklando ore, o stumdosi perpildytoje minioje, kur laukė naujos pažintys (ir siūlai!) bei seni bičiuliai iš viso pasaulio.
Veždamas atvykusius iš oro uosto Marianne vyras Nelsas tradiciškai pasuko pirmiausia ne į mokyklą, susitikimo ir gyvenimo vietą, o į pajūrį su iškalbingu ženklu „Žieminis maudymasis”. Nepaisydama vėsaus ir vėjuoto oro, 8 ryto tradiciškai paplūdimyje renkasi užkietėjusių mauduolių kompanija (išvakarėse svečiai bandė vienas kitą prisivilioti rytiniam žygdarbiui 😉 ). Sezonas atidaromas gegužės pradžioje ir ten užsimezga ne tik stiprios sveikatos, bet ir rimtų draugysčių bei bendrų projektų daigai 🙂 . Dieną vaikščiodama nei vieno didvyrio jūroje nemačiau, tik tolimuose laivuose, o ir vaikštančių tebuvo vos vienas kitas. Visa gausi Isager siūlus mylinti kompanija būriavosi prie pagrindinio mokyklos pastato, užuovėjoje ir saulutėje, naudodamasi megztinių oru, kad pademonstruotų visas gražiausias naujienas 😉 .
Parduotuvė įsikūrusi truputį toliau nuo mokyklos, kur vyksta įvairiausi renginiai. Ji taip pat turi susitikimų ir darbo kambarį, iš kurio išėjęs atsiduri jaukioje terasoje su darželiu priešakyje. Kairėje nuotraukoje su žvyruota parkavimosi aikštele yra pagrindinis įėjimas į parduotuvę, Šita vieta pasitiko jau pažįstamais vaizdais, iš naujienų – mažutės avytės pievelėje priešais parduotuvę. Šeimininkai turi idėją parduotuvę perkelti į galeriją prie mokyklos, o čia įkurti mini verpyklą, kur būtų gaminami siūlai iš kaimynystėje besiganančių avyčių bei alpakų.
Dar viena džiugi naujiena – prieš trejus metus nauji buvę sandėlio pastatai dabar kone padvigubėję. Piešinyje senųjų tėra tik vienas juodas stogas dešinėje, kiti – kairėje – ką tik atsiradę. Per pandemiją „geriausių siūlų pasaulyje” (ir Nelsas tikrai ne vienas taip galvoja 😉 ) apyvartos stipriai išaugo.
Tame darbo kambaryje mūsų laukė susitikimas su dviem šios kompanijos kūrybinėmis sielomis – mama ir dukra – Marianne ir Helga Isager. Jos pristatė naujus siūlus ir pačius svarbiausius pasikeitimus, atradimus bei planus.
Turbūt netikėčiausia naujiena yra viršutinės ir apatinės nuotraukų kairiose pusėse – naujos ryškios moherio spalvos (jomis perrištos dalyvių vardų kortelės). Abi dizainerės po pandemijos lankėsi Pitti Filati mugėje Florencijoje ir buvo priblokštos spalvų gausos bei ryškumo. Reikalą galutinai užtvirtino vienos senos vaistinės lubos, išpuoštos gėlėmis ir subtilią bei rafinuotą Isager Silk Mohair kolekciją papildė dvi naujos neįprastai ryškios spalvos – rožinė bei apelsininė. Helga atsargiai šypsojosi, kad iš jų vienų megztinio, aišku, nemegsi (su ja sutiko ne tiek daug klausytojų 😉 ), bet deriniuose jos gali duoti netikėtai naujų įspūdingų efektų.
Kalbant apie spalvas truputį nukrypsiu į šoną. Prieš atskrisdama į Olborgą turėjau pusdienį Kopenhagoje. Danija, kaip ir visos Europos šalys, palaiko ir priima nuo karo bėgančius ukrainiečius, bet tokios vėliavų jūros kaip pas mus tikrai neteko pamatyti – vos vienas kitas ženklas. Tačiau rytą vaikštant po miesto sodus ir laukiant, kol atsidarys muziejai, viename takelyje po kojomis pastebėjau du nuskintus žiedus – geltoną ir mėlyną.
Be naujų moherio spalvų pagrindiniai mūsų laukiantys pasikeitimai bus su Merilin (vilna su linu) bei Trio (bambukas, linas ir medvilnė) siūlais. Iki šiol visos Merilin spalvos turėjo balsvą plaukelį – balinto lino. Pradedama gaminti nauja rūšis – su pilku linu. Dabartinis spalvynas sumažės, bet kiekviena spalva bus dviejų variantų – su pilku ir baltu linu (pavyzdėlis dešinėje nuotraukoje).
Keisis ir Trio gamyba. Pirmiausia, bambukas bus keičiamas tenceliu, nes šis gaminamas Kinijoje, kur sunkiai galima sukontroliuoti, kas kaip ir su kuo. Trio taip pat bus dviejų variantų: Trio I liks toks pat plonas, o šalia bus storesnis (fingering) Trio II, kurio nebereikės dvigubinti norint megzti virbalais nepermatomą tinklą. Nuotraukoje naujasis Trio sumegztas kartu su Bomulin.
Kitame pastate – galerijoje – buvo surengta įvairių dizainerių, mezgančių iš Isager siūlų, darbų paroda. Šalia išskirtinio dailumo skaros iš plonytės alpakos, labiausiai akį traukė Petitknit stalas ir… visos pirštinės iš naujos „Handcraft” knygos. Jau prieš Kalėdas atkeliavusią ją norėjau „suvalgyti” – tokio begalinio gerumo ji man pasirodė. Buvau pasiryžusi išmegzti jei ne visus joje paskelbtus modelius, tai bent didžiąją daugumą. Mano užsidegimas kiek apsizulino kasdienių darbų sūkuryje, tačiau pamačius viską ne tik nuotraukose, bet ir realybėje, priblėsęs lauželis vėl įsiplieskė dviguba jėga. Blogiausia buvo pasimatavus – slapta tikėjausi, kad kas nors netiks, bus nepatogu ar anatomiškai netikslu, nes juk negali būti viskas taip tobula – ir gražu, ir gera. Pasirodo, gali. Ir dar švelnu prie viso to… Aš pripratusi prie labai šiltų ir neretai kandžių (Farerų salų ar islandiška vilna) pirštinių, dažniausiai tradiciškai raštuotų, todėl pirmas jausmas pasimatavus Isager modelius buvo labiau nustebimas, kad kumštinės pirštinės gali būti tokios švelnios ir delikačios. Ir taip gerai išmodeliuotos ant rankos. Neatmetu tradicinių raštų, jokiu būdu, ypač tikrai šaltą žiemą, bet tame skandinaviškame minimalizme yra tiek daug grožio. Ir tiek jėgos paprastume – net mano Kristė pozuodama aikčiojo. Dažniausiai ji aikčioja, kiek dar reiks gaišti, šį kartą negalėjo išsirinkti labiausiai patinkančių – ir tos, ir tos.. Taip, supratote teisingai, šį kartą noras nusimegzti (VISAS!) toks stiprus, kad kumštinės dalies jau belikusi paskutinė pora ant virbalų 😉 .
Viename iš galerijos kampų su šviesiais langais ir turtinga mezgimo knygų biblioteka stovėjo dėžės su įvairiaisi Isager siūlais, kuriuos buvo galima pamegzti pasibandymui.
Visada tokio pobūdžio susibūrimuose įkvėpimas yra ne tik išorėje – pačios dalyvės vaikšto su megztukais kaip iš parodos. Užfiksavau pati tik vieną tokį ypatingą. Ir tą, kad ta pati mezgėja daro – naują pagalvėlę.
Melanžai – skiriamasis Isager ženklas ir mano didžioji visų laikų meilė tuo pat metu. Vienas toks sijonukas ant parduotuvės modelio.
Ir apie vasarą pasvajoti – modelis iš lino su Trio.
Visuose susitikimuose Tversted virtuvei skiriamas ypatingas dėmesys – joje sukasi išskirtiniai šefai. Paskui gimsta bendros knygos – maistui ir mezgimui skirtos 🙂 . Šių metų virtuvės karalienė buvo ši jauna mergina žydra prijuoste (apatinėje nuotraukoje ji pristato savo priėmimo vakarienę), gaminusi labai namišką ir išradingą maistą iš to, kas už lango, vietiniame darže ir kas liko nuo pusryčių 😉 . Vienoje paskutinių nuotraukų – Tversted šeimininkė Marianne pradeda iškilmingus pietus ir madų pasirodymą. Jis rytoj 🙂 .
