Vidurvasario burtai

Kas trumpiausią naktį rinko gyvų žolynų puokštes, aš savo burtus mezgiau 😉 . Esu dizainerės Midori Hirose testuotojų grupėje ir šį kartą testuojame jos pačių įvairiausių gėlių modelius, kuriuos galima paversti sagėmis, rūbų, krepšių ar namų dekoracijomis. Tą patį trumpų eilių principą ji yra pritaikiusi visoms gėlėms (jų yra daug ir pačių įvairiausių, ir vis daugėja 🙂 ).

Iš viso gausaus gėlyno vidurvasario nakčiai aš išsirinkau bijūnus ir toks mano burtas – labai noriu savo sodyboje jų užsiveisti. Nesiginčysiu su niekuo, kas pasukios ranką prie smilkinio ir pasakys, kad norint užsiveisti bijūnų, reikia juos pasodinti, o ne megzti, bet aš galvoju, kad kartais į tikslą atveda ir ne visai tiesioginiai keliai 😉 .

Savo bijūnams naudojau neverptą islandišką Plotulopi vilną, man tiko ir jos spalvos, ir efemeriškumas, tik kreminiam bijūnui panaudojau pereinamų spalvų dvigiję estišką, kaip ir kutukams.

Šia gėlėta gaida anonsuoju poros savaičių MZ dienoraščio atostogas (parduotuvė dirbs ir naujienos plauks nenutrūkstamu srautu 🙂 ), laukite su naujais įspūdžiais ir įkvepiančiais mezginiais 🙂 .

Bijūnai megzti pagal dizainerės Midori Hirosi modelį (dar testuojamas), siūlai – Istex Plotulopi 9210, 2027, 1768 ir Aade Long 8/2 artistic (pink beige)

Poppy Tea

Nusimezgusi negalvojau rodyti šitos palaidinės MZ dienoraštyje dėl tos paprastos priežasties, kad siūlai (Rowan Cotton Milk) jau seniai baigėsi MZ, bet per kelis mėnesius supratau, kad ji yra viena labiausiai nešiojamų nuo pat pavasario (ir, tikiuosi, iki gero rudens), kad vasarinių palaidinių modelių per daug nebūna, o šis savo paprastumu yra ypatingai geras ir universalus, ir trečias dalykas – per tuos kelis mėnesius MZ atsirado bent pora lygiai tokio pat storio siūlų (Schoppel-wolle El Linio, Isager Palet, Trio 1+ Trio 2), kurie tikrai idealiai pakeis šį nebegaminamą medvilnės ir pieno pluošto mišinį.

Aš radau šituos siūlus savo podėliuke, kai pagaliau supratau, kad vasariniai mezginiai yra gėris ir dar, kad mano vasara prasideda kovo gale, Kiolno H+H mugėje, kur būna pakankamai šilta megztiniams, o norisi dėvėti ką nors rankomis megzta. Medvilnės ir pieno mišinys man pasirodė toks švelnus perėjimas nuo vilnos prie tikro vasarinio pluošto, o ir spalva buvo labai labai mano. Buvau tikra, kad paveldėjau juos iš Dalios, bet ji dievagojosi, kad tokios spalvos tikrai nebūtų rinkusis sau. Tai mane ir įtikino, kad net jei ir nieko neprisimenu, visai galėjau juos atsidėti sau – ateities mezginiams 😉 . Ir ta ateitis atėjo!

Modelį aš dar prieš metus (jei ne seniau) nusižiūrėjau nuo Rūtos ir jis man yra idealus minimalizmo pavyzdys, kai veiksme dalyvauja tik medžiaga ir gera konstrukcija. O kas megs pats, įvertins ir puikų Petitknit aprašymą :).

Kai pastebėjau Rūtos palaidinę, ji pasakė modelį ir kad tikrai jį kartos. Tuo laiku man ir vienas vasarinės palaidinės egzempliorius atrodė kaip ateivis iš kosmoso, bet prašom, tepraėjo metai kiti, ir aš ne tik jį mezgu, bet ir… kartoju 😉 .

Ne sau, dukrai, bet nesu tikra, kad nepakartosiu ir sau. Buvau tikra, kad toks minimalistinis modelis patiks ir Kristinai, juolab kad pas mane atkeliavo jos mėgstama rausva spalva iš Dalios ir Renatos podėliukų.

Mezgiau kaip siurprizą, kurį ji turėjo išsitraukti laimės šulinyje per Karolio gimtadienį. Išvakarėse važiavom po parduotuves suknelės man, išėjom su naujom kelnėm Kristei, bet apžiūrėjom, kaip masiškai parduotuvėse paplitusios megztos vasarinės palaidinės. Kristė vieną pasimatavo, jai patiko (man ne, nes mačiau, kaip padaryta) ir pakalbėjom, kad gal aš jai ką numegzčiau (iki tol nė minties nebuvo apie jokius mezginius vasarai). Kai kitą dieną laimės šulinyje ji rado naują palaidinę, išsižiojo: “Mama, tu ką, per naktį numezgei???”.

Aš atsivežiau į šventę savo žaliai melsvą palaidinę, kad abi kartu nusifotografuotume, bet gyvenimas taip intensyviai virė aplinkui, kad pamiršom visai tas nuotraukas, o po šventės likom dviese be jokio trečio asmens už kameros 😉 . Užtai pasidarėm Kristės nuotraukų su retro mašina, angliška, labai pritikusią prie palaidinės stiliaus – tokias (kartu su priderintais prasegamais megztukais) britės labai mėgo pokario metu, kai viską reikėjo taupyti, nebuvo išteklių ir madoje buvo tai, kas universalu. Dabar – dėl visai kitų, pertekliaus, o ne trūkumo, priežasčių – tendencijos grįžta.

Abi palaidinės megztos iš tokio paties siūlo (Rowan Fine Milk Cotton 498 ir 501) pagal tą patį modelį – “Poppy Tee“.

Elisabeth Blouse

Tęsiame vasarinių palaidinių paradą ir šios dienos įrašo herojė – gaivi Jolantos palaidinukė iš ekologiškos Odemira medvilnės, pakeitusios For Nature print, todėl smalsūs mezgėjai nušaus du zuikius – ir apžiūrės indvidualiai pritaikytą modelį, ir dar naują siūlą, kurio margas kamuoliukas neduoda ramybės, kaip atrodys mezginyje.

Pagrindinė šio siūlo kolekcija primena ledų kioską, bet šis mėlynas atspalvis – toks pats gaivus ir vasariškas – greičiau panašus į melsvą baltų debesėlių pilną dangų, kaip čia tas asociacijas bedėliosi, viskas vis tiek apie vasarą, saulę ir atostogas :).

Savo vasarinę palaidinę Jolanta perdirbo iš megztuko modelio (ši idėja neduoda ir man, ieškančiai vasariškų modelių, ramybės). Ir ne tiesiog patrumpino ilgį bei padarė trumpas rankoves vietoj ilgų, ji dar persiskaičiavo akis, nes naudotas siūlas neatitiko tamprumo, ir pridėjo idealiai pritaikytas tris sagutes. Man pasistebėjus, ji tik numojo ranka, kokios gi čia problemos persidaryti modelį pagal save 🙂 . Užtai turi visiškai savo rūbą – darbas meistrą giria!

Jolantos megzta palaidinė, modifikuotas modelis – “Elisabeth Blouse“. Siūlai – Rosarios4 Odemira 15, sagos – Union Knopf.

Žalios vingrybės

Aušra turbūt juokiasi dabar iš to vasarinių mezginių vajaus, nes ji tai jau labai seniai suprato, koks tai yra gėris ir grožis ir ne po vieną daiktą per sezoną nusimegzdavo. Tai, kad sezonas trumpas, tokiai kolekcijai yra vienas didelis pliusas – ji su metais tik gausėja 🙂 . Tiesa, Aušra pasisakė turinti vieną lininę palaidinę, kuri jau turi “naminės” statusą ir ateityje planuoja virsti pašluostėmis, bet kai nuolat vasaromis nešioji tik savo pagamintus rūbus, čia toks labai nedidelis nuostolis, greičiau jau proga atsinaujinti 😉 .

Iš Trio 2 Aušra mezga ne pirmą daiktą, tik jei pirmą mezgė su 2,25 mm virbalais, tai šią žalią palaidinukę jau su 2,5 mm, nes pastebėjo, kad ir su storesniais virbalais gali pasiekti pagrindinį tikslą, kad rūbas nepersišviestų, o ir mezgasi greičiau, siūlų reikia mažiau, ir kritimas gražesnis 🙂 .

Ši palaidinė megzta iš detalių pirmyn-atgal, taip buvo patogiau raštus dėlioti ir kaklą formuoti (čia jau Aušra prie modelio pati prisidėjo), aš tik negaliu atsistebėti mezgimo lygumu – čia tau ne vilnonis siūlas, prislepiantis bet kokius nelygumus!

Priekyje į pagrindinį išvirkščių akių raštą įsiterpia tik augmeniją primenančios vertikalios pynelių juostos šonuose, o visas gražumas – vingrus kiauraraštis su pynutėmis – yra nugaros viduryje. Su Aušra pasijuokėm, kad susižavėję žmonės galėtų legaliai paspoksoti, nugaroj tik raštas, ne akys 😉 .

Stulpelis yra greičiau jo imitacija, nes ripsas vietoj išvirkščių akių neduoda jokio tamprumo, tik nesiriečia, bet ir siūlas toks pats neelastingas – gera pora 🙂 .

Aušros Svarauskienės megzta palaidinė iš Isager Trio 2 (Green Tea), modelis – “Argenteuil Top“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €