Vyriški aksesuarai

Vyriškų mezginių spektras dažniausiai yra gerokai siauresnis nei moterų spintose aptinkamas 😉 , bet – šalčiams atėjus vienu megztiniu ir vyras gyvas (t.y., šiltas 😉 ) nebus. Geriems santykiams su šalčiu reikia sunkiosios artilerijos – šiltų aksesuarų.

Mažais atrodantys daikteliai (net ir pavadinimas toks papuošalinis – aksesuarai) turi didelę galią ir tai liečia visas gyvenimo sritis, bet jei apsiribosim mezgimu, tai nei vienas, patyręs, kokį komfortą teikia šilta galva ir geros pirštinės, nenuvertins jų svarbos.

Vyriškam pirštinių ir kepurės komplektui Dalia išrinko labai lakoniškus modelius, nuosaikų koloritą ir super gražų tvido siūlą (jis, būdamas plonu, yra dar ir labai šiltas 😉 ) – viskas solidžiam ir klasikiniam įvaizdžiui. Ne be subtilių kuriančio žmogaus niuansų – girdite, kaip tyliai šnabždasi tarpusavyje smulkūs palto eglutės ir kepurės dryželiai, o fone jiems pritaria šviesiai ir tamsiai rusvi pirštinių tvido spurgeliai?

Dalios Liepuonienės megzta kepuraitė ir pirštinės, nuotraukos – Urtės Liepuoniūtės. Siūlai – Isager Tweed (Oak ir Walnut), pirštinių modelis iš knygos “Handcraft“, kepurė – iš geros galvos 🙂 .

Jungtinės pajėgos

Visada labai žaviuosi retu žmonių sugebėjimu numatyti būsimų melanžų efektus, pačiai man reikia realybėje sudėti du siūlus, kad suprasčiau, gražu bus ar ne. Jau nekalbu apie tų melanžų sekos numatymą – čia man jau yra net ne raketų mokslas, o tiesiog antgamtinė galia.

Tokia super galia apdovanoti žmonės gali kurti daiktus su pagalbininkais, nes megzti iš to, kas sudėta, galim daugelis, amatą įvaldę, tik va… sudėti reikia 😉 .

Šis gražus ir taip vieningai atrodantis Jolantos megztukas yra būtent tokio bedradarbiavimo vaisius – margas kojininis Zauberball Crazy siūlas jame sumegztas kartu su keturiais pagrindinei spalvai giminingais moherio atspalviais ir viskas taip dailiai susijungė į švelnią spalvotą miglelę su stebuklingai priderintomis prie kolorito sagutėmis, kad ir norėdamas neatrinksi, kas kur ir su kuo.

Besidomiantiems stebuklų virtuvėmis, Jolanta paruošė megztuko gimimo aprašymą su iliustracijomis 🙂 .

“Megztuko CV:

modeliavo ir konstravo Jolanta Butnorienė;
mezgė patyrusios rankos – Irena Unglinikienė nuo Biržų;
mezgimas: nuo kaklo ratu, reglano rankovės;
Zauberball crazy 2427 – 3 kamuoliukai;
Isager silk mohair – 5 kamuoliukai (12, 41, 66 ir du 67), vėliau dar 1 (67 nr);
kiek iš jų liko, matyti nuotraukoje 🙂
.
Moherio spalvas kaitaliojome maždaug kas 5 cm, spalvų seką mėginau spalvinti ant brėžinio, kažkiek matosi;
tik rankogalio ir apačios sutraukiamą raštą trumpinome iki 5 cm (brėžinyje 7).

daug malonių reikalų su nenuspėjamu rezultatu 🙂

beje, Irena buvo baisiai sužavėta sagomis“.

Šiltas gobtuvas

Iš Rosarios4 Terra mezgami įvairūs šilti dalykai, nuo pirštinių iki žieminių anklodėlių vaikams, bet turbūt daugiausia šito siūlo kamuoliukų virto kepurėmis (mūsų “Vilniaus kepurė” taip pat yra garbingame favoritų sąraše), nes labai jau tiesus, trumpas ir pramintas kelias: 1 kamuoliukas šilto, formą laikančio, storo ir švelnaus merino = tokiomis pat savybėmis pasižyminti kepurė.

Šiandieninio galvos apdangalo kepure tikra to žodžio prasme nepavadinsi, šis gobtuvas saugo ne tik galvą, bet ir kaklą, ir yra labai graži damiška alternatyva sportiniam stiliui. Turintis lengvo vintažo šarmo, jis tiks ir prie kasdienių drabužių, ir lengvai įsivaizduotume su juo žiemą kokią “Mažųjų moterų” heroję.

Kamuoliuko vieno, aišku, jam neužteks, bet užtai turėsite tris daiktus viename: ir kepurę (super draugišką šukuosenai!), ir šaliką, ir papuošalą. Galima nešioti ir atsismaukus, jei šilta, ir įdarbinti raištukus vėjui pučiant, o ir daili šilkinė skarelė gerai jausis ant galvos po gobtuvu, rimtam šaltukui paspaudus.

Svetlanos Fedorec megztas gobtuvas pagal šią pamoką, siūlai – Terra 01.

Amalia kerai

Aš labai myliu portuglišką Amalia vilną ir visi supras, koks džiaugsmas yra sutikti giminingą sielą 🙂 .

Istorija, pasibaigusi štai tokiu dailiu ir stilingu megztuku, prasidėjo nuo šaliko prie jau turimų odinių pirštinių. Reikėjo priderinti atspalvį ir ta karamelinė rusva Amalia tiko labiausiai. Ne tik tiko, bet taip patiko, kad iš šito siūlo norėjosi ko nors rimtesnio už aksesuarą – megztinio!

Šalikas taip ir liko idėjiniame lygmenyje, o prisiderinus dar dvi spalvas prie pirminės rusvos, gimė štai toks rimtas daiktas.

Populiarus dalijimas spalviniais blokais čia išspręstas su lengvais nevienodo pločio juostelių perėjimais. Ir labai subtiliai tos spalvotos juostelės susišaukia su tekstūrinėmis, kurios išeina iš kaklo stulpelio, po prailgintos reglano linijos susitinka menamos šoninės siūlės vietoje ir taip pat organiškai pereina į apačios stulpelį. Šis, beje, nesutraukiantis ir suteikia gražų krentantį siluetą. Kaip ir gana plačių rankovių apačia. 2*2 stulpelio raštas yra greičiau kaip neleidžiantis kraštui riestis dizaino elementas – labai svarbu buvo išlaikyti platų siluetą iki pat pabaigos.

Raštas pasirinktas lygus, pagrindinis vaidmuo tenka spalvoms ir siluetui – toks pasirinkimas dažnai išduoda labai gražiai mezgantį žmogų, nes lygiame rašte matosi menkiausi nelygumai. Ir net jei vidinis perfekcionistas liepia išardyti gabalą megztinio dėl vienos nepatikusios per vėlai pastebėtos negražios akies, tokios detalės lieka istorijoje (jei pasiseka, gal ir pasimiršta 😉 ). Mezgėją džiugina pačios darbas, o visi aplinkui pastebi puikų rezultatą.

Beje, aksesuaras iš šitų siūlų taip yra, labai jo laukiu. Gerokai didesnis ir spalvingesnis nei pradžioje sumanytas šalikas 😉 .

Magdos Grigonienės megztas megztukas iš Rosarios4 Amalia 27, 15, 17.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €