Riddari

Mano berniukai, priešingai Kristei, ne taip ir trokšta tų megztų daiktų, na, gal koks šalikas ar pora kojinių praeina, bet tiktrai ramiai be mano mezgimo išgyventų jokio nepatogumo nejausdami. Aš karts nuo karto vis paklausiu, ar ko nenorėtų, nelabai ko tikėdamasi, todėl Jurgio atsakymas, kad gal ir visai norėtų megztinio, mane maloniai nustebino.

Aš bandžiau jam priminti namuose paliktą kolekciją, bet nelabai jį sudominau, jis, pasirodo, jei norėtų naujo megztinio, tai islandiško stiliaus su apvalia kokete. Jis tokius turėjo du. Abu buvo megzti pagal tą patį modelį – „Riddari„, kurį Jurgis pats išsirinko. Pirmąjį, iš juosvo Plotulopi, sunešiojo iki skylių, antrą, jau iš storesnio Lettlopi, žalią, išaugo (nesu tikra, ar nepasitelkė į pagalbą skalbimo mašinos 😉 ).

Noras buvo išsakytas prieš Kalėdas, tai aš nusprendžiau numegzti naują megztuką dovanų. Nei siūlų, nei modelio derinti nenorėjau – turėjo būti siurprizas (abiems pirmiems megztiniams spalvas rinkosi jis pats). Puoliau vartyti žurnalus ir knygas – nuo pirmo islandiško Jurgio megztinio dizaineriai gerokai naujų modelių prigalvojo. Varčiau, svarsčiau ir… likau su tuo pačiu, gražiausiu – Riddari 😉 .

Dar prieš renkant modelį žinojau, kad pagrindinė spalva bus šviesiai pilka. Tai beliko tik prigriebti glėbelį kontrastingų kamuoliukų raštui ir krašteliams 🙂 .

Matuoti taip pat negalėjau, tai paprašiau pagalbos brolio. Pačio jautriausio, kuris seniai jau jokių mano megztinių nenori, nes viskas iki šiol jį „kutina” ir „niežina”. Vaizdelis, kaip Karolis sustingęs stovi su nebaigtu mezginiu, buvo vertas fotografijos – taip atrodo kai kurie šuniukai, pirmą kartą šeimininkų aprengti ar apauti. Gyvuliukai sustingsta, nes jaučiasi taip keistai, jog linkę nejudėti – kad tik nejaustų. Karolis stovėjo sustingęs, kad tik joks islandiškos vilnos plaukelis neįdurtų jam per kelis apatinius sluosnius. Bet jo pasiaukojimas nebuvo veltui – Kalėdų rytą vyresnėlis rado – labai tikiuosi – sau tinkamo dydžio rūbą (jau L) ir buvo to paties jaunėlio įamžintas 🙂 .

Megztinis megztas iš Istex Lettlopi (0054, 1420, 1405, 1701, 1706, 1707), modelis – „Riddari„.

Universali vilna

„Aš viską labai įdėmiai perskaičiau straipsnelyje apie šių metų virtuvei skirtus kalėdinius mainus, apie rekomenduojamas medžiagas taip pat”,- šelmiškai šypsosi Laima, rodydama man savo mezgamus rankšluostukus iš islandiškos vilnos.

Tiesa, jie tikrai neskirti kam pavalyti ar nusausinti, jų funkcija – keliauti į gamtą prasidėjus piknikų sezonui ir pridengti kokį greitai gamtoje šąlantį patiekalą (na, gal ir namie žiemą kokį šiltą dubenėlį apsaugos nuo visur nosį kaišiojančio šalčio), tikrai tiks ir ant kelių užsikloti suvėsus.

Bet turbūt pagrindinė jo funcija yra šildyti, dengti ir saugoti GRAŽIAI. Kažkada klausiausi amžinatilsį Antano Gudaičio anūkės interviu apie senelį (interviu buvo apie jos gyvenimą, bet prisiminimiau gabaliuką, kur ji pasakoja apie senelį ir jo namus) ir ji sako, kad tai nebuvo jokiu būdu lengvas, bet tai buvo gražus gyvenimas ir jo siekis. Tai va būtent tam gražiam gyvenimui ir skirti šitie tekstiliniai meno kūriniai, įkvėpti kito menininko – Marko Rothko – abstrakcijų. Aš bandžiau įsivaizduoti, ar įmanoma būtų išgauti tokius subtilius spalvinių lesiruočių efektus su medvilniniais siūlais ir… neįsivaizdavau ;( . Laimos dėka pirmą kartą gyvenime susimąsčiau apie siūlų ir dažų paraleles. Šitos asociacijos – mano galvos vaisius, žinoma, bet jei reikėtų kaip testuose sujungti kairiojo stulpelio, kur būtų surašytos dažų rūšys, ir dešinio su tekstiliniais pluoštais eilutes, medvilnė man būtų guašo atitikmuo, o su aliejine tapyba sudrauginčiau spalvinę gelmę turinčią vilną.

M. Rothko abstrakcijos, kaip matote, įkvėpė ne tik spalvinius sprendimus, kompozicinius taip pat – atidžiai pasižiūrėkite, kokius modulinius ir intarsinius spalvinių plėmų derinimo viražus atliko Laima tokiuose iš pirmo žvilgsnio kukliuose buičiai skirtuose mezginiuose ir dar iš nelabai ardomo Plotulopi siūlo!. Pasitaisau, gražiai buičiai.

Laimos P. megzti rankšluostukai ir paskutinė nuotrauka. Siūlai – Istex Plotulopi 1431, 2020, 1432, 2024, 2021, 1430.

Snaigės švelnios ir mažos

Kai MZ gimtadieniui ruošiau „Snaigių” modelį, negalėjau skųstis, kad trūko siūlų pasirinkimo – net ne visus sudominusius išbandžiau 😉 . Bet kadangi kartu su modelio rašymu aktyviai rinkausi, ką iš naujojo gamintojo Grundl kojininių siūlų užsakyti, labai knietėjo numegzti šitas pirštinaites iš švelnaus Hot Socks Pearl siūlo su kašmyru. Aš kojininius siūlus jau senokai renkuosi ne tik kojinėms, bet ir pirštinėms, patyrusi, kaip aktyviai jas dėvėdama sugebu greitai įveikti gryną vilną ;( . Kojininio siūlo, tiek storis, tiek tvirtumas, man atrodo labai tinkamas pasirinkimas, tik va, bėdelė, ne visi kojinėms skirti siūlai būna pakankamai švelnūs rankoms, ko niekaip nepasakysi apie variantus su šilku, kašmyru ar kitomis švelniomis vilnų rūšimis.

Rudenį mano nusižiūrėtas siūlas dar buvo ne MZ, todėl teko lukterti. Atsigriebiau Kalėdoms 🙂 . Tokioms bepirštėms pirštinaitėms užteko vieno 50 g kamuoliuko ir labai tikiuosi, kad jos gyvens laimingai ir ilgai tarnaus, nes siūlas ir pakankamai švelnus, kad būtų malonu liesti, ir pakankamai tvirtas, kad greitai nesusidėvėtų, ir lengvos prižiūrimas – toks nenukentės labai atsitiktinai patekęs į skalbimo mašiną.

O kadangi mezgiau labai smulkioms rankoms, tai teko modifikuoti esamas schemas ir modelio puslapyje jūsų dabar laukia net trys dydžių versijos – trečioji, šiandieninė, sumažinta net 8 ripso eilutėmis.

Snaigių mums šiuo metu tikrai netrūksta, o toks daug nei laiko, nei siūlų nereikalaujantis mezginys leis greitai pasirūpinti visomis šalančiomis jų gaudytojomis 🙂 .

Pirštinaitės megztos iš Grundl Hot Sock Pearl 16, modelis – „Snaigės„; Karolio Eidikio nuotraukos.

Kai lieka

Visą šitą įspūdingą Aušros kojinių kolekciją aš mačiau dar rudenį bet man buvo šiukštu uždrausta ją rodyti – mat daugelis kojinių buvo skirtos kalėdinėms dovanoms 🙂 . Sausį jau visos paslaptys atskleistos ir galima pasigrožėti išmoningais mezginiais.

Visos kojinės raštuotos ir šviesus vienspalvis raštas išmegztas margame fone, ne vienos mezgėjos mėgstamuose švelniuose Zauberball Crazy ar netikėtuose Wunderkleckse spalvynuose.

Beveik visoms kojinėms (išimtis tik plytų spalvos lapeliai) Aušra naudojo tą patį raštą, laisvai plaukiojantį virtualioje bibliotekoje, tik su švelniu Zauberball perėjimu fone jis eina per visą kojinę, parenkant priderintą smulkesnį raštelį padams, o neprognozuojamame Wundercklekse spalvyne raštas puošia tik aulą. Aš labai panašų mačiau latviškose pirštinėse, Aušra rastą savaip dar pasitobulino, pratęsdama ilgą meistrystės tradiciją – taip visi visais laikais darė, savaip prisidėdami prie raštų kūrimo ir vystymosi.

Skirtingi ir kojinių krašteliai – vienur stambesni 3*1 stulpeliai, kitur – dvigubas su dantytu krašteliu.

Ryža pora išsiskiria iš kolekcijos kitokiu – lapelių – raštu ir papildoma puošmena: latviškomis juostelėmis. Bet išsiskiria subtiliai – dantytas dvigubas aulas ir panaši visos kojinės ornamentikos kompozicija ją gražiai prijungia prie kompanijos 😉 .

Ir aišku, visos šitos idėjos pabaiga visiems mezgantiems yra nuspėjama – kai paimi raštuoti kamiuoliuką, skirtą visai didelei porai, turi nemenkai likučių. Kai jų susikaupia reikalinga kritinė masė – gimsta dar viena pora, dryžuota. Niekada nesiginčyčiau, kad raštuotos kojinės yra aukštasis pilotažas, bet… likučiai ir kūryba iš jų mano širdyje turi pačią didžiausią kertelę 😉 .

Aušros Grigelionienės megztos kojinės ir nuotraukos. Pirma pora megzta iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 1660 (Upės vaga). Antra pora megzta iš Schoppel-wolle Wunderklecks 2150 (Titanikas), trečia – Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2404 (Gilūs vandenys). Ketvirta pora megzta iš Admiral ombre 1881 ombre (Raudoni lapai), o penktoji – iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2332 (Smėlio laikrodis). Paskutinė pora megzta iš likučių dryžiukais.

Item added to cart.
0 items - 0,00