-Dienoraštis

Amžina žaluma

Žiemos nuotaikai kurti dažniausiai įkvėpimo semiamės iš jos pačios spalvų ir raštų. Kokia spalva garantuotai išlikusi tarp viso milijono sniego atspalvių ir juodai pilkos monochromijos, aišku – žalia. Amžinai žaliuojantys augalai perima kaip estafetės fakelą ir išsaugo gyvos augmenijos žalumą kaip nenutrūkstančio gamtos rato garantą ir pažadą, kad gyvybė niekur neišnyko, kad sniegas ištirps ir ji vėl karaliaus aplinkui 🙂 .

Suderinę žalią su sniego baltumu ar žemės bei medžių juosva pilkuma mes greičiausiai perkeliame žieminio peizažo spalvas į savo mezginius. Tapęs vilnoniu tas šaltas vaizdelis virsta jaukumo įsikūnijimu, žiemos ornamentai – pasakiško grožio dėlionėmis. Ne veltui šiandien ši žiemos pasaka sekama kojinėse – jos yra nedidelė, bet esminė garderobo (ypač šaltojo meto!) dalis. Dėl tos pačios priežasties ir dovana yra numeris vienas 🙂 .

Didžioji dalis vaisių žiemos nesulaukia, likę – reta graži išimtis. Kankorėžiai – vieni tų išimčių. Išskirtinai dekoratyvūs, jie netrunka įsitaisyti žiemos puokštėse, virsti eglutės papuošimais, tapti barzdotais nykštukais vaikų rankose ar sudėlioti išraiškingus ornamentus mezginyje. Aušros kojinėse jie kaip gyvi – ripsinė nukeltų akių raštų versija tam stipriai pasitarnauja. Tiesa, baltą pakeitė šviesi melsva, bet gi čia tik sniegas ankstų rytą 😉 .

Eglė savo santūrias tamsiai pilkas (kokio gražaus nelygaus atspalvio – net fonas kaip iš gamtos 😉 ) papuošė žaliuojančiomis eglutėmis. Šios pabandė papokštauti su patyrusia mezgėja ir nenorėjo būti išmegztos tvarkingu žakardu – suspaudė savo ratą aule, kad kojos neįkiši. Bet meistras ne pirštu penimas – Eglė užsisipyrėles išsiuvinėjo, tuo suteikdama dar daugiau raiškumo ir reljefo, atliepiančio žalioms ripso juostelėms.

Dar kelios poros Eglės žaliai baltų kojininių derinių nuostabiose nuotraukose. Labai vasarinėse, nes žalia ir balta – vasaros sekretas, sniegą truputį nupūtus.

Rudenios žalia gali patamsėti, bet ji visada bus su mumis.

Aušros Grigelionienės megztos kojinės iš Opal 9932 ir 9933. Kojinės su eglutėmis, vaikiškos kojinytės ir pėdutės megztos Eglės Lašinskienės. Kojinės su eglutėmis megztos iš Opal uni 5191, siuvinėtos – Isager Alpaca 2 56. Žalios kojinytės megztos iš Opal uni 4-fach 1990. Pėdutės megztos iš Opal uni 4-fach 1990, 3081, 5184. Nuotraukos autorių.

Paskutinės minutės paprastumas

Užklausiau Irenos, besirenkančios siūlus, ką megs. Paskutinės minutės dovanėles – bepirštes pirštinaites. Nėra sudėtinga ar daug darbo, bet tikrai efektinga ir džiaugsmo kibiras. Bet kai paprašiau atsiųsti nuotraukas, ji tik nusijuokė: “Tai gi aš paprastas megsiu, stulpeliu, nėra čia ką rodyti!”

Tikiuosi, kad tas paprastas spalvingas jos pirštinaites dar išvysime, o šiandien rodausi aš, kaip drąsus žmogus 😉 . Pačias paprasčiausias bepirštes pirštinaites, megztas 1*1 stulpeliu. Nes visi mes puikiai žinome, kad daikto gerumas ar gražumas nėra jo sudėtingume. Tokios yra mano paskutinės minutės dovanos, už kurias esu labai dėkinga Hanai, ji man modelį bakstelėjo būtent ta “paskutinės minutės dovanos” intencija – išbandžiau ir nuoširdžiai rekomenduoju.

Paskutinės minutės apibūdinimo niekas mezgantis, aišku, nepriima tiesiogiai, bet paskutinės dienos – tai tikrai. Beveik per dieną numezgiau visas tris poras – storesnes iš Isager Jensen, plonesnes – iš Alb lino. Modelis dėkingas – kiekvienam siūlui ir rankos dydžiui gali rasti tinkamą skaičių. Pataikymą stipriai palengvina ir stulpelis – susitraukia ir išsitempia pagal įkištą plaštaką.

Bepirščių pirštinių modelių yra turbūt tiek, kiek šaltą klimatą išgyvenančių rankų, net tarp MZ modelių yra ne vienerios, bet šiųjų genialus paprastumas leidžia tokias stulpelines nešioti ne tik, kai lengvai vėsu, bet ir po šiltesnėmis kumštinėmis kaip apatinį sluoksnį, kai rimtai šalta. Prireikus atsiliepti telefonu, atrakinti duris ar atliekant kitą pirštų reikalaujantį darbą, nusimovę šiltą viršutinį sluoksnį nepasijusite kaip našlaitė, išvaryta gilią žiemą į mišką žibučių.

Siūlus šiems mažiems daikteliams rinkausi ne tik šiltus (visų svarbiausia!), bet ir tvirtus. Čia lyg ir ne kojinės, kurioms būtina sintetikos dalis, ant rankų nevaikštom, BET! Dar kartelį suadau ir permezgu savo mylimų pirštuotų pirštinių pirštus ir su tokiu pat giliu savo teisumo įsitikinimu imsiu visus agituoti pirštinėms rinktis kojininius siūlus – jei rimtai nešioji, toli gražu ne kiekvienas siūlas atlaiko sunkią kasdienybės naštą ;). Isager Jensen vilna yra pagarsėjusi savo ilgaamžiškumu, o kad toks yra linas, žino visi.

Juodos su rusvom detalėm planuotos vyriškos, margąsias mezgiau sau, prieš. tai paklausus Kristės, ar ji nenorėtų. “Oi ne”, – išgirdau ir dydį bei spalvas jau prie savęs derinau. Išėjusi minutei į lauką papozuoti nuotraukoms ji akimirksniu pakeitė savo nuomonę: “Šitų tai noriu!”. Dar vienas brangakmenis į modelio darželį 😉 .

Pilkoji pora taip pat skirta po eglute – fotografuojančiam žmogui, todėl ir siūlas tvirtas, ir spalva praktiška bei neutrali: netepli ir tiks prie daug ko 🙂 .

Iki švenčių liko savaitė, net per visus reikalus tikrai rasite laiko skylę porai kitai sumeistrauti – šiltai ir išskirtinei dovanai mezgimo vertam žmogui 🙂 .

Bepirštės pirštinaitės megztos iš Isager Jensen 30, 8S, 59S, 1s, pilkosios – iš Schoppel-wolle Alb lino 9220, modelis – “knitpurl mitts“.

Spalvotas džiaugsmas

Kai nori, netrunki – Jolantos gražios nuotraukos liudija 🙂 . Patiko mažos skarelės, teliko išsirinkti gražiausius Edition 3.0 kamuoliukus, o toliau – smulkmena 😉 . Porai dienų tepraėjus dailūs bokšteliai pozuoja ant apsnigtos eglutės. Ir ant kaklo, ten, kur jiems ir vieta. Ant savojo, o gal kuris ir į Kalėdų senio maišą įkris… 😉 .

Darbo ne okeanas, siūlų kiekvienai tereikia po kamuoliuką, o efektas – tiek šiluminis, tiek vizualinis – milžiniškas!

Visi esame susidūrę su paskutinės minutės “pasidaryk pats” dovanų pasiūlymais, kurie būtų realūs, jei ta minutė tęstųsi bent mėnesį, bet ši skarelė tikrai yra jei ne paskutinės minutės, tai visai realus paskutinio vakaro ar dienos projektas. Apatinės nuotraukos yra gyvas to įrodymas :).

Po kito savaitgalio – dar keturios naujos skarelės pas Jolantą :). Ir čia generalinio tvarkymosi, eglutės puošimo, vaiko gimtadienio ir kitų svarbių bei neatidėliotinų prieššventinių reikalų fone!

Aš pati šitą fabrikėlį tikrai tęsiu iki Kalėdų ir, spėju, nesustosiu, kas prisijungsit į kompaniją – pasirodykit.

Jolantos Žilinskienės megztos skarytės ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Edition 3.0 2442, 2471, 2328, 2361; Zauberwolle 1507, Cashmere Flavor 5990. Modelis – “Sophie Scarf“.

Pageidavimų koncertas

Dažniausiai mes žodžius “Pageidavimų koncertas” vatojame kiek negatyviame kontekste, pašiepdami užgaiduolius, bet šiandien – apie visai kitą reikalo pusę. Negaliu atsižavėti mamomis, močiutėmis ir kitais mezgančiais artimaisiais, kurie gauna iš savo šeimos narių iš bet kur ištrauktą nuotraukėlę su pageidavimu “Noriu tokio” ir… PADARO TOKĮ! Norintys, kaip taisyklė, yra nemezgantys žmonės ir jie visai nenutuokia, nei iš kokio siūlo, nei kaip, rankomis ar mašina, nei kokia technika jų nufotografuotas noras yra padarytas. Dažnai nuotraukos turi tikslą perteikti bendrą nuotaiką ar stilių, ar tiesiog parodyti gražiai apsirengusį mane, o niekaip ne parodyti iš arti visas smulkmenas ar atskleisti kuo daugiau konstrukcijos detalių. Visu tuo užsiima tos gerosios fėjos – mūsų norų vykdytojos. Išmanydamos amato plonybes, pačios taiko, derina, kuria, konstruoja, modeliuoja.

Kas jau pasirašo tokiems iššūkiams, papildomi niuansai laukia išleidus norų generatorius į siūlų parduotuves – po to turi dar suderinti patikusį paveiksliuką su nupirktais siūlais 😉 .

Ir tai, kas skamba kaip misija neįmanoma, auksinės rankos paverčia štai tokia gražia realybe:

Močiutė ne tik numezgė megztinį iš paveiksliuko, nunėrė tokias pat, kaip nuotraukoje, gėlytes ir jas prisiuvo, dar iš likusių siūlų sumeistravo kepurę su pirštinėmis. Ir geltonai žydinčias gėlytes į kompaniją 🙂 .

Brigitos Kleponytės nuotraukose – močiutės Zitos mezginiai. Siūlai – Drops Escimo 54, Istex Kambgarn 0051 ir 1211.

Ankstesni įrašai
Continue Shopping →
Item added to cart.
0 items - 0,00 €
Checkout