Kūrybinis procesas

Rūtai patinka kūrybinis mezgimo procesas ir nuolat leidžiasi įvairiausiais nepramintais takais, kad iš siūlo ir virbalų sukurtų 3D kūną atitinkančią formą. Kelių, kaip suprantate yra tam reikalui pasiekti, pačių įvairiausių. Kaip sakė peliukas Stiuartas Litlis, gali eiti į Šiaurę ir per Pietus – Žemė yra apvali! Tai Rūta ir vaikšto įvairiomis kryptimis – tikslą pasiekia tą patį, užtai vaizdas ir konstrukcijos įdomumas kaskart primena, koks mezgimo pasaulis yra daugialypis ir daugiakryptis.

Ši liemenė – ne išimtis, gal tik jos konstrukcijai Rūta pasirinko išskirtinį takelį, kuris ir takeliu tapo tik jos kojai pirmai juo žengus.

Rūta suderino mezginyje dvi rimtas ir labai šiltas vilnas nukeltų akių raštui ir jau tas langelių raštas padiktavo ir formos konstravimo būdą, kuris iš tiesų yra dar sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgnio. Vertikalios nukeltų akių juostelės dauginasi ir vėl sueina į vieną ne tik suėmimų bei pridėjimų būdu, bet ten, kur reikalauja piešinys, jos dar yra kryžiuojamos kaip pynutės, kad eitų pageidaujamu kampu ir kryptimi.

Visas šis sudėtingas pasaulis reikalavo tokios nuolatinės priežiūros, kad su šita liemene Rūtai teko pamiršti tokius mezgėjų džiaugsmus, kaip mezgimas “žiūrint” filmą, jo net klausymas susikaupti trukdytų. Susieinančios ir išsiskiriančios linijos formavo mezginyje kaip tikrame peizaže įdubas ir kalveles ir teko gerokai pasukti galvą, kaip viską sudėlioti į vietas, kad liemenės formos prisitaikytų prie kūno.

Rūta nebūtų Rūta, jei su iššūkiais nesusitvarkytų ir vaikšto dabar ne tik rimtai apsišiltinus (pasikartoju, dvi šilčiausios šiaurinių šalių vilnos nukeltų akių raštuose!), bet ir labai stipriai akį traukdama 🙂 .

Pafotografavau detalių iš arti, nes malonumas žiūrėti į tas kintančias linijas, kaip ugnį stebėti – užburiantis veiksmas. Skarelė, spalviškai prie naujos liemenės priderinta – savaime suprantama “smulkmena”.

Rūtos Juzėnienės megzta liemenė iš Sirri 5/3 32 ir Istex Lettlopi 1408.

Vyriški reikalai

Kai daugelyje namų užsimanę naujo megztinio, mes gerinamės mezgančiai mamai, sesei, žmonai ar močiutei, Tomo sūnūs keliauja su savo norais pas tėtį.

Užsimanyti galima ir plono megztinio (Tomas mezga tampriai ir visai nebijo net ploniausių siūlų), ir kokios tik nori spalvos (į namus atekliaus bandymui ir įvertinimui skirta sruoga), ir kokio nori ornamento žakardiniam raštui (tėtis pasipaišys ir išmegs), o paskui dar stilingai vaikiną nufotografuos (čia jau teko prašytis man 😉 ).

Tomo Karavaičio megztas megztinis ir nuotraukos. Siūlai – Isager Tweed (Bottle green, Raw White).

Atogrąžų miškas austoje skaroje

Šios dienos įrašas nėra pirmas MZ puslapiuose parodytas austas daiktas, bet jie yra tokia retenybė ir taip transformuoja jau pažįstamą siūlą, kad rodos, paėmė kas pažįstamą pasaulio vaizdą ir apvertė jį aukštyn kojom – atsimerk dar kartą, PAMATYK ir grožėkis!

Jūs būsite tikri šaunuoliai (aš nebuvau), jei nepažiūrėję į siūlus įrašo gale sugebėsite šitoje nuostabiai gražiai languotoje austoje skaroje atpažinti… šešiagijo kojininio Opal Regenwald XVIII siūlo kamuoliuką. Tas, kas mezginyje sudaro nevienodo pločio raštuotas juostas, tarpais imituojančiais žakardinį mezgimą, ant rėmo austoje skaroje (metama ir ataudžiama tuo pačiu metu) susidėlioja į įspūdingus tapybiškus langelius.

Skarai nesunaudotas nė pilnas kamuoliukas, iš likusių siūlų autorė, sudėjusi juos su tokio pat storio vienspalviais, planuoja dar vieną skarą. Laukiu nesulaukiu, koks efektas bus tą kartą 🙂 .

Jolantos K. austa skara iš Opal Regenwald XVIII 6-ply 11211.

Češyro katino šypsena

Dovilė su Noro siūlais susikalbėjo vos tik jiems pasirodžius MZ (o tai yra, vos tik atsidarius MZ 😉 ) ir numezgė ne vieną iškirtinį mezginį iš jų, savaip tas neįprastas spalvas apžaisdama, kartais derindama su kitais siūlais. Ši tunika jau buvo rodyta MZ dienoraštyje prieš… 10 metų 🙂 . Įraše rasite ir daugiau pačių įvairiausių mezginių iš šito nuostabaus siūlo, kuris po truputį palieka MZ.

Žiūrėdama iš pakankamai ilgo jau megztam (dažnai ir permegztam) daiktui perspektyvos, galiu pasidžiaugti, kad Noro siūlai yra be galo ilgaamžiai (akivaizdu, geri japoniški genai 😉 ), tai jei ką dar turite spintoje, turite labai neblogas perspektyvas ateičiai – galėsite tiek nešioti, tiek permegzti, pakombinuoti su kitais siūlais naujoms idėjoms.

Kitas dalykas, liečiantis visus pereinamų spalvų siūlus, yra nuostabi idėja, kaip panaikinti tiesiai iš kamuoliuko mezgant atsirandančius dryžius. Tereikia vieną margą kamuoliuką sudryžuoti su kitu. Dovilės tunika akivaizdžiausiai šį triuką demonstruoja. Kaip sakė jau klasika tapusios roko operos autoriai: “Meistras pleištą tik pleištu išvaro”. Pasidėkite šitą idėją saugiai, bet pasiekiamai – tegu Noro išeina, bet pereinamų spalvų siūlų yra visokių ir ši taisyklė jiems galioja taip pat.

Labai ilga šio straipsnio įžanga, bet jis iš tikrųjų nėra apie tai, kaip Noro išeina. Atvirkščiai – kaip Noro lieka. Ant prieš dešimtmetį megztos Dovilės tunikos žydinčiomis rankovėmis staiga ėmė ir pakibo Češyro katino šypsena.

Net kai šie siūlai susidėvės fiziškai, jie kabės pusiau materialioje erdvėje efemeriška katiniška šypsena, kaip visi meno kūriniai, pakeitę mūsų pasaulį, nesvarbu, kokiu pavidalu jie yra išlikę (ar neišlikę) šiandieną. Nes rankraščiai nedega.

Dovilės Žydelienės prieš dešimtmetį megzta tunika iš Noro Silk Garden Sock S304 ir S252 su visai neseniai ant jos atsiradusia Češyro katino šypsena.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €