Kas trumpiausią naktį rinko gyvų žolynų puokštes, aš savo burtus mezgiau 😉 . Esu dizainerės Midori Hirose testuotojų grupėje ir šį kartą testuojame jos pačių įvairiausių gėlių modelius, kuriuos galima paversti sagėmis, rūbų, krepšių ar namų dekoracijomis. Tą patį trumpų eilių principą ji yra pritaikiusi visoms gėlėms (jų yra daug ir pačių įvairiausių, ir vis daugėja 🙂 ).
Iš viso gausaus gėlyno vidurvasario nakčiai aš išsirinkau bijūnus ir toks mano burtas – labai noriu savo sodyboje jų užsiveisti. Nesiginčysiu su niekuo, kas pasukios ranką prie smilkinio ir pasakys, kad norint užsiveisti bijūnų, reikia juos pasodinti, o ne megzti, bet aš galvoju, kad kartais į tikslą atveda ir ne visai tiesioginiai keliai 😉 .
Savo bijūnams naudojau neverptą islandišką Plotulopi vilną, man tiko ir jos spalvos, ir efemeriškumas, tik kreminiam bijūnui panaudojau pereinamų spalvų dvigiję estišką, kaip ir kutukams.
Šia gėlėta gaida anonsuoju poros savaičių MZ dienoraščio atostogas (parduotuvė dirbs ir naujienos plauks nenutrūkstamu srautu 🙂 ), laukite su naujais įspūdžiais ir įkvepiančiais mezginiais 🙂 .
Bijūnai megzti pagal dizainerės Midori Hirosi modelį (dar testuojamas), siūlai – Istex Plotulopi 9210, 2027, 1768 ir Aade Long 8/2 artistic (pink beige)
Dar prieš metus sunkiai įsivaizdavau save tiek mezgančią pašluostukus, tiek juo labiau juos dovanojančią, bet, prašom, praeitą vasarą atradimai kitų šalių muziejų parduotuvėse (pašluostės ten yra prekė-suvenyras-rankdarbis numeris vienas!), žiemą – kalėdiniai mainai MZ ir ratas per metus apsisukęs rado mane bemezgančią pašluostukus dovanų.
Mes turim tradiciją per Karolio gimtadienį birželio mėnesį organizuoti laimės šulinį, iš kurio visi šventės dalyviai išsitraukia po dovanėlę (mano mama organizuodavo tokį per mano gimtadienius ir aš pagal išgales prisidėdavau prie gaminamų rankdarbių). Tai yra, iš pradžių tai buvo dovanėlės ir nors nebepamenu reikalo pradžios, spėju, tai buvo kokie mieli niekučiai kaip švelni paguoda kitiems vaikams, prisiminimas ir “ačiū” suaugusiems. Palaipsniui šis reikalas išaugo ir išsiplėtė, į jį įsijungė kone visi dalyviai ir Karolio šventė tapo antromis Kalėdomis pačiame vidurvasaryje, kurioms panašiai rimtai ir iš anksto ruošiamasi.
Kristė aktyviai dalyvavo dovanų ruošime būdama Prancūzijoje ir savaime supratama, negalėjo ramiai praeiti Marselyje pro senovinę vietinių prekių krautuvėlę, iš kurios be kitų dalykų atkeliavo ir tradiciniai Marselio muilai, tinkami viskam – ir rūbams plauti, ir žmonėms prausti. Jie buvo išskirstyti dviems ekologiškai gyvenančioms jaunoms šeimoms ir aš prie kiekvieno numezgiau po komplektą pašluostukų, kuriuos gali naudoti su tuo pačiu muilu taip pat visur – ir indams plauti, ir save pašveisti, ir stalą nuvalyti.
Pirmas komplektas megztas iš perdirbto džinso paprastais tekstūriniais raštais – perliniu, ripsu, langeliais. Tik viduriniame pašluostuke panaudojau idėją iš Isager knygos – prie stambių langelių priderinau plačias vertikalias gerų bei išvirkščių akių juostas, kas eilutę dryžuotas kita spalva. Isager idėja buvo taip suderinti visiškai skirtingų sudėčių bei storių siūlus, kurie taip tolygiai pasikartodami duoda labai mielą ir vienodą medžiagą, čia aš pažaidžiau tik spalvomis, kurios gražiai išsiskiria megztos geromis bei išvirkčiomis akimis.
Kitas komplektas – spalvingas 🙂 . Raštai tokio pat paprastumo – vafliukas, langeliai, tik žaliai melsvam pašluostukui pasinaudojau aprašymu.
Po šventės gavau žinutę, kad vienintelis, nebijantis pradėti naudotis dovana, yra vos per metus persiritęs jauniausias šeimos narys, ir oi, kaip aš jam pavydžiu… 😉
Man visada būna smalsu, kai pamatau kokį nepaprastai gražų mezginį (žr. nuotraukas žemiau 😉 ) ir pažiūri modelį, įkvėpusį mezgėją (niekada net dėmesio neatkreipčiau, akis nesustoja nei ties viena nuotrauka), kokia čia įvyksta chemija, kad kažkas ne tik įžvelgia kažkur potencialą, bet ir tau parodo (liūdnai linksmoji dalis, kad neretai ir užkrečia), kad galima pamatyti ir TAIP!
Aušra laukia antro anūko ir, aišku, ruošiamas naujas kraitelis su pačiu didžiausiu daiktu – pleduku – priešakyje. Kai ji rinkosi margas besikeičiančių spalvų melanžines Schoppel-wolle rites (dviejų skirtingų spalvynų), aš įsivaizdavau, kad Aušra megs kažką panašaus į “Ten Stitch blanket“, bet ji atrado savo variantą ir tokį gražų, kad akių negaliu atitraukti. Čia spalviniai segmentai auga ne vis platėjančiu ratu, išlaikant to paties pločio juostą, bet jungiasi vienas prie kito laimės šulinio (ar rastinės trobelės) principu. Vis ilgėjančios juostos mezgamos išilgai, todėl iš pradžių akių skaičius yra nedidelis ir spalviniai perėjimai nežymūs, bet palaipsniui jos vis platėja ir perėjimams atsiskleisti reikia vis mažiau eilučių. Jie pilnai išsitenka vienoje juostoje, prie jos jungiasi kita su savu perėjimu, dar kita, ir visas tas mirguliuojantis žaidimas pasitelkiant skirtingus spalvynus sukuria magišką į šalis besisklaidančių vandens ratilų efektą – gali žiūrėti be galo be krašto.
Aušros Svarauskienės megztas pledukas ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberwolle 1701 (Papūga) ir 2306 (Geltonas filtras); modelis – “Log Cabin Blankie“.
Portugališka medvilnė iš perdirbto džinso turi ir labai gražią lengvo tvido išvaizdą, ir pakankamą tvirtumą, kad tiktų ne tik drabužiams, bet ir aksesuarams gaminti, o jei jau konkrečiai apie vasarą kalbam, tai krepšiams. Įvairiausių tekstūrų medžiaginiai, dabar pats jų laikas – per sniegus ir darganas nieko sauso juose nebeišnešiosi. O kartu šiltas laikas dosnus spalvų ir laisvės – tiek rūbai, tiek aksesuarai vasarą yra ir įvairesni, ir spalvingesni, ir išraiškingesni.
Vąšelis šioje strityje akivaizdžiai laimi prieš virbalus, nes nerta medžiaga yra gerokai tvirtesnė už megztą ir neretai gali išsisukti be jokio papildomo pamušalo.
Vąšeliu neriančių MZ dienoraštis mato gerokai rečiau nei mezgėjų, tad akylesni turbūt jau atspėjo, su kieno nertu krepšiu Daiva džiaugiasi vasara – Kristinos, kuri gamina ne tik ypatingai gražias sagas, mezgimo žymeklius ir papuošalus bei kitus dailius dalykėlius, ji labai ypatingai jaučia vąšelį ir nors neria pagal aprašymus, turi ypatingą dovaną taip sutaikyti siūlą su modeliu, kad jos rankose gimtsta unikalūs ir lengvai atpažįstamo jos stiliaus dalykai.
Jau seniau ne vienam susukusi galvą su tuniso vąšeliu (tokią jos nertą terbelę iš tų pačių siūlų ir aš turiu 🙂 ), ji šį kartą krepšį nėrė paprastu, bet labai išraiškingu tekstūriniu raštu. Daiva, kaip matote, visai nemažai gyvenimo į tą savo krepšiuką buvo susidėjusi ir jis puikiai laiko formą!
O gale pora proceso nuotraukų iš Kristinos Ravelry projektų puslapio, kad dar kartą galėtumėte pasigrožėti ir įspūdingu raštu, ir jos pačios pagamintais įsegamais mezgimo žymekliais.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
