The Shift

Panašiu pavadinimu skarą jau ne kartą MZ dienoraštyje matėte ir tai yra skara, kuri retą palieka abejingu (pati turiu ją savo svajonių eilėje ir džiaugiuosi, kai minutei pamirštu, nes niekuo kitku užsiimti nebegalėčiau ;)). Panašų pandeminį poveikį vienu metu turėjo Inspira Cowl, tik šiandienos herojus dar ir daug paprasčiau mezgamas – nukeltomis akimis vietoj dvispalvio žakardo. Ir dar patogesnis nei tuo pačiu stiliumi megzta skara, nes tai – kaklašildis!

Patogiai greitai užsimaunamas ir jau nebereikia rūpintis, kaip sudrapiruoti ir išlaikyti vietoje.

Galima tokiam modeliui sunaudoti įvairiausius siūlų likučius, bet Inga pasirinko tiesesnį kelią – du vienodos rūšies, bet skirtingų pereinamų spalvų kamuoliukus. Nebereikia rūpintis, kaip susidraugaus skirtingi siūlai, telieka mėgautis spalvomis.

Fantastinis tiek rezultatas, tiek, įtariu, buvo procesas. Nuoboduliui čia nepalikta nė pačios menkiausios vietelės – niekad nežinai, kokia spalva iš vieno kamuoliuko susitiks su kita iš antro, kokį naują derinį abi sukurs. Kiekvienas toks mezginys bus unikalus – net ir paėmęs tų pačių pavadinimų kamuoliukus nebūsi tikras, kad jose ta pačia tvarka spalvos sudėliotos (greičiau gali būti tikras, kad ne 😉 ) ir atsiras nauji netikėti deriniai. Procesas toks įtraukiantis, kad saulėgrąžų gliaudymas verkia kamputyje…;)

Ingos Dautartienės megztas kaklašildis iš dviejų kamuoliukų Zauberwolle – 2249 (Arbatos ceremonija) ir 2357 (Šviesos spinduliai). Modelis – “The Shift“.

Paskui vėl bus pavasaris…

Dalia kojinių sezonus uždarinėja savu būdu – iš kojininių siūlų megzdama ir nerdama vaikams pledus – šis jau antrasis. Urtei skirtas megztas virbalais, antrajam Dalia pasirinko vąšelį. Ir tradicinį močiutės kvadratėlių raštą, tik ne kvadratėliais, o zigzagu per visą antklodės plotį einantį.

Siūlai kaip ir iš to paties lizdo, bet kitas įrankis ir kitas raštas visiškai pakeičia mezginio nuotaiką ir charakterį. Trumpi perėjimai sukuria tokį graudžiai efemerišką bangavimą, skylutės – lyg langai, tarpeliai mūrų sienose, trūkstantys spalviniai potėpiai – lyg pokalbių nuotrupos, prisiminimų fragmentai, sapno šleifas. Fotografuoju pledą ir šąla rankos, o galvoje kaip užkalbėjimas sukasi ir sukasi Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio eilutės…

Paskui bus vėl pavasaris.
       Ir sniegas vėl sutirps
       kaip klavesino garsas,
ir purvinas kiemų galerijas
       pripildys rūkas –
       mėlynas ir salsvas,
ir nudažys padžiautas paklodes…
       Tas vienas vakaras.
       Tas vienas kartas.
Paskui nubluks kaip rašalo dėmė
       ant paliktų stalų,
       kaip renesansas…
Ir vėl kitaip pasikartos
       šiaurietiškos,
       lengvu ledu aptrauktos arkos.
Ir bus itališkas pajuodęs kiemas
       panašus į mažą tuščią salę.
Ir prievartėj girdėsi tuos,
       kurių seniai nėra –
       tuos kiemsargius ir arklius…
Kažkur arbatą gers…
       Arkados prieblandoj nubrėš
       simetriją ir saulę…

Judita Vaičiūnaitė. Kiemas su arkadomis. Iš rinkinio “Gatvės laivas”.

Dalios Liepuonienės nertas pledas. Siūlai – Opal “Mažasis princas” 7765, 7761; Best of Opal 5042, 4001; Opal Illusion 9314; Opal Schafpate XI 9755, 9752; Opal Schafpate X 9605; Opal Hundertwasser 1436, 2106, 2100, 3206, 2103; Opal Relief2 9661.

Kojinių sezonas uždarytas

Šiomis paskutinėmis (septinta ir aštunta pora) praeitų metų pabaigos kolekcijos kojinėmis Virginija uždaro kojinių ir tuo pačiu simboliškai žiemos sezoną ir visai niekam čia nerūpi pirmų metų mėnesių orų temperatūros bei kiti iš dangaus krintantys siurprizai. Aš pati priklausau tam būreliui žmonių (tikrai esu ne viena 😉 ), kuriam po Kalėdų prasideda pavasaris, tai man labai smagu karts nuo karto netikėtai atrasti bendraminčių ;).

Žakardiniai raštai ir jų deriniai – Virginijos firminis stilius bei jos unikali galia. Ši kolekcija iš kitų išsiskyrė beveik visas poras vienijančiu Zauberball Crazy siūlu (trumpam ir netoli nukrypdama prie ekstravagantiškų ir tapybiškų Wunderckleks kamuoliukų), kuris, suderintas su vienspalviu, ypatingai ryškiai atsiskleidė Virginijos raštų deriniuse.

Žiemos sezoną uždaro baltos uogos ir snaigės. Ar uždaro mezgimo sezoną, atidarydamos naują – nešiojimo, džiaugimosi ir grožėjimosi…

Virginijos Sankalienės megztos kojinės ir nuotraukos. Pirmoji pora megzta iš Zauberball Crazy 2095 (Indiška raudona) ir Admiral uni 9220M, antroji – iš Zauberball 1507 (Rudens vėjas) kartu su tuo pačiu šviesiai pilku Admiral uni 9220M.

Kalėdinės kojinės

Vakarykščio įrašo priešistorės paprastai būna tokios ar panašios :).

Visa šita skalbinių virvė su nuostabiausiomis kojinėmis – vieno Kalėdų senelio (tiksliau, Snieguolės) darbas visiems artimiesiems po eglute.

Dalis kojinių gimė iškart po kojinių kulnų kursų ir procesas nesustojo atsiskaitymo dieną. Iki švenčių buvo primegzta visokiausių variantų nuotraukose net ne visos poros!) – ir nauju praplatinu kulnu, ir tradiciniu, išbandyti patys įvairiausi siūlai ir net jų deriniai žakardiniuose raštuose.

Galiukai – neišvengiama tokio proceso pasekmė. Ir pati įdomiausia ;). Neabejoju, kad jie jau šnabždasi su tais, likusiais nuo pirštinių ;). Nekantriai laukiu istorijos pratęsimo 🙂 .

Jūratės Tamošauskienės megztos kojinės. Ant skalbinių virvės (trečia nuotrauka) pirmoji pora megzta iš Schoppel-wolle Das Paar 2207 (Azorų plynaukštė), antroji – iš Zauberball 2400 (Liminosa), trečioji pora megzta iš kito Schoppel-wolle Das Paar spalvyno – 2294 (Pigmentinis ūkas). Ketvirtoji pora raštuota iš Drops Fabel 602pl ir Opal uni 4-ply 3081, penktoji – iš Drops Fabel 650pl kartu su Opal uni 4-ply 5192. Šešta pora megzta iš Schoppel-wolle Zauberball 1784 (Skrudinti migdolai), septinta – iš Regia Stadion Color 5392. Paskutinė pora grįžta prie to paties siūlo, nuo kurio prasidėjo kolekcija – Schoppel-wolle Das Paar 2320 (Penki draugai).

Item added to cart.
0 items - 0,00 €