Kojinių mezgimas visada buvo mėgstamas užsiėmimas, prieš Kalėdas suintensyvėjantis iki neregėtų mastų. Rezultatai būna ne tik puikių siurprizų po eglute pavidalu, bet ir daugybe pačių įvairiausių kojininių siūlų likučių. Kūrybiškam žmogui pastarieji yra tikras klondaikas – visi vienodos struktūros ir vienodo storio, jie taip ir prašosi į pačias netikėčiausias kompanijas.
Nesugalvojat, nuo ko pradėti – teįkvepia ir užveda jus ant kelio fantastinė Rasos kolekcija. Dryžiukai, 3 gerų ir 1 išvirkščios akies (arba atvirkščiai) stulpeliai, lygių akių skirtingų spalvų segmentai – nesudėtinga techniškai, o koks stebuklingas ir unikalus rezultatas, kokia begalybė variacijų ir koks džiaugsmingas procesas!
Tokių kojinių jums nepasiūlys joks kojininių siūlų gamintojas, nesutiksite nei vieno žmogaus su tokia pačia pora – mezgėjos stilius bei braižas tokiuose mezginiuose atsiskleidžia ryškiausiai.
Pasikartosiu, bet negaliu sau atsakyti malonumo dar kartą pasidžiaugti, tuo, kaip taikliai įvertino Rasos kojines jos draugė: “Šaltojo sezono juvelyrika”.
Dar vienas mezgančių ratas, jau matytas – mama ir keturios dukros :). Eglė pradėjo mergaites mokyti megzti (pėdutes :)!) per karantiną, o jam pasibaigus, nesibaigė nei noras, nei entiuziazmas – ne veltui prie kiekvieno Schoppel-wolle kamuoliuko pridėtas perspėjimas : “Atsagiai! Mezgimas gali sukelti priklausomybę.”
“Pradėtos per vasaros karščius. Pabuvojusios prie upės, ežerų, jūros! Sudalyvavusios slėpynėse ir gaudynėse. Nes kol Tavęs ieško, gali savo slėptuvėje pamegzti dvi eiles, kamuoliuką po pažastim pasikišus. Arba gulėdama “apkasuose”, kol vyksta mūšių žaidimas. Tai istorijos, kurios nutiko mano mieloms mezgančioms mergaitėms. Šaunuolės, įveikusios visus kojinių mezgimo sunkumus, besidžiaugiančios šiluma, atėjus šiems ankstyviems šalčiams.
Keturios mergaitės ir jų mama. Dvylikametė ir dešimtmetė mezga pačios. Aštuonmetei padėjome įveikti kulniuką. Šešiametei mezgu aš. Mergaičių mama mezgasi sau pati.
Veiksmas nesustoja – keturi (atsiprašau, gal net šeši ar aštuoni baktusai pakeliui)!”
Penkios poros megztos smagios šeimynos – mamos ir keturių dukrų, o fotografuotos Eglės Lašinskienės ir jos papasakota istorija. Siūlai – Drops Fabel 340print, 904print, Regia Pairfect Kid Color 2989 ir 2987, Zauberball Crazy 2170.
Pastaruoju metu stebiu labai džiuginančią tendenciją – vis daugiau jaunų žmonių atranda mezgimo džiaugsmą. Parašiau “jaunų” ir pagalvojau, kad gal nelabai politkorektiškai skamba, bet tiesa ta, kad vyresni žmonės mezgimą vienokiu ar kitokiu būdu “čiupinėjo” – ar tai būtų užduotys mokyklos darbų pamokose, ar būtinybė tuščių parduotuvių metais papildyti savo garderobą. Ateina karta, kuriai iki tol šis amatas buvo labiau iš istorijos skyrelio, daugelyje šalių mezgimo nebemokoma mokyklose, o vaikai greitai išeina iš namų, nelabai gilindamiesi į tai, kokiu būdu gimsta jų spintoje atsiradusios (jei išvis atsiranda) močiutės dovanotos kojinės.
Paraleliai stebiu ir kitą tendenciją, čia jau su amžiumi nesusijusią – vis daugiau žmonių atranda mezgimo kartu džiaugsmą. Tą seniau turėjo visos bendruomenės, kur žmonės rinkdavosi kartu tinklų rišti, verpti, megzti, siuvinėti ar skiautinius siūti. Dabartiniais laikais tokius susibūrimus žada pakeisti virtualios grupės ir jos, žinoma, yra didelis gėris, bet niekas – niekas! – nepakeis realaus bendravimo džiaugsmo, o kai jungia kartu ir bendra veikla… Visai nesunku atvažiuoti ir iš kito miesto galo, nes, kaip pasakė vieno mezgimo būrelio dalyvė (perpasakota istorija, todėl dėl citatos galvos neguldysiu, bet mintis tikrai ta), “ką jau mes numegsim, tą, bet taip smagu kartu būti ir tuo užsiimti”.
Tokia ilga įžanga prieš pasakojant istoriją, kurią iliustruoja šios smagios nuotraukos :).
Kartą vakarą atėjo į parduotuvę būrys jaunų studenčių, spėjau (pasitvirtino vėliau), kad jos Erazmus programos dalyvės, nes bendrai kalbėjo angliškai, o tarpusavyje vis skirtingomis kalbomis. Atėjo pirkti siūlų ir virbalų pirštinėms. Ilgokai apžiūrinėjom lentynas, nelabai supratau, ko tiksliai joms reikia, kol žodis po žodžio išsikalbėjome. Pasirodo, viena merginų ruošėsi mokinti visą tą smagų būrelį megzti pirštines. Paprašiau parodyti numatytą modelį (visos planavo megzti vieną) ir pagal akių skaičių išsirinkom tam projektui islandišką Lettlopi vilną. Būsima mokytoja išrinko virbalų dydį ir visos su tokiu pačiu komplektu, tik kiekviena skirtingos spalvos, išskubėjo mokytis. Jų entuziazmo nemoku nupasakoti!
Visoms, išskyrus norvegę mokytoją (ji, aišku, išrinko norvegišką pirštinių raštą 😉 ), tai turėjo būti pirmas mezginys. Ne šalikas, ne puodkelė – žakardu 5 virbalais megztos spalvotos pirštinės.
Po kiek laiko į parduotuvę vis užsukdavo angliškai kalbančios merginos rinktis siūlų pirštinėms, ir kai jų atėjo ne viena, ir ne dvi, tik įtarus klausdavau, ar ji ne iš tos pačios smagios norvegiškų pirštinių kompanijos. Iš tos pačios – ir tiesiai jas kreipdavau prie tos pačios lentynos, iš kurios rinkosi jų draugės.
Tik viena studentė nesiryžo imtis tokio projekto, nebepamenu, ką pasirinko, šaliką ir galvos juostą, bet mokėsi megzti tame pačiame spindinčių entuziasčių būryje pas tą pačią mokytoją. Taip ir įsivaizduoju kartu susirinkusią kompaniją…
Paprašiau merginų pasirodyti, labai jau man smalsu buvo pamatyti jų veiklos vaisius – ir sulaukiau! Tikra kalėdinė dovana buvo man diena, kai trys mezgėjos (dalis jau buvo išsivažinėjusios namo, kaip ir mokytoja) pasirodė su savo megztomis pirštinėmis.
Ant eglutės padėta dar neišskalbta pora – Cara jas numezgė tėčiui Kalėdoms. Nežinau, kuris, jos tėtis Kalėdų rytą, pačios merginos ar aš, tą gruodžio dieną buvo laimingiausi žmonės pasaulyje.
Sausio 13 dieną dažniausiai dienoraštyje pasirodydavo tautiniai mezginiai, skirti mūsų iškovotai laisvei. Trispalvių turbūt jau visi prisimezgėme, o ši tarptautinė kompanija šiandien atsirado dienoraštyje neatsitiktinai – jei ne ta sunkiai iškovota laisvė, nebūtų Vilniuje šito angliškai klegančio linksmo būrelio su islandiškos vilnos norvegiškomis pirštinėmis.
Charlotte, Cara iš Vokietijos ir Jenny iš Norvegijos (mokytoja Rikke). Siūlai- Lettlopi 0051, 9419, 9422, 0005, 0054, 0056, 1701.
Šiltas megztukas, kiek primenantis dailiomis kiauraraščių bangelėmis eglučių mišką. Jį primena ir savo labai diplomatiška pilkšvai žalsva spalva – su tokiu ir į žiemos dvarą, ir į pavasario šventę ;).
Šiltas ir dailus (visi, pažįstantys Rowan Felted tweed, supras, apie ką kalbu), šis siūlas gerai atrodo daugelyje rolių. Kiauraraštis – vienas iš jo mėgstamų pavidalų ir tokiame laisvame daikte jis dar gražiau atsiskleidžia viršutinio sluoksnio pavidalu, dailiai sužaisdamas pro skylutes prasišviečiančia kito rūbo spalva.
Ne visai planuotai pailgėjusios rankovės padiktavo naują (ir mėgstamiausią) nešiojimo būdą :).
Kristinos Karvelytės megztas megztinis iš Rowan Felted Tweed 190, modelis – “Cimes“.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
