Spalvota trobelė

Man visada būna smalsu, kai pamatau kokį nepaprastai gražų mezginį (žr. nuotraukas žemiau 😉 ) ir pažiūri modelį, įkvėpusį mezgėją (niekada net dėmesio neatkreipčiau, akis nesustoja nei ties viena nuotrauka), kokia čia įvyksta chemija, kad kažkas ne tik įžvelgia kažkur potencialą, bet ir tau parodo (liūdnai linksmoji dalis, kad neretai ir užkrečia), kad galima pamatyti ir TAIP!

Aušra laukia antro anūko ir, aišku, ruošiamas naujas kraitelis su pačiu didžiausiu daiktu – pleduku – priešakyje. Kai ji rinkosi margas besikeičiančių spalvų melanžines Schoppel-wolle rites (dviejų skirtingų spalvynų), aš įsivaizdavau, kad Aušra megs kažką panašaus į “Ten Stitch blanket“, bet ji atrado savo variantą ir tokį gražų, kad akių negaliu atitraukti. Čia spalviniai segmentai auga ne vis platėjančiu ratu, išlaikant to paties pločio juostą, bet jungiasi vienas prie kito laimės šulinio (ar rastinės trobelės) principu. Vis ilgėjančios juostos mezgamos išilgai, todėl iš pradžių akių skaičius yra nedidelis ir spalviniai perėjimai nežymūs, bet palaipsniui jos vis platėja ir perėjimams atsiskleisti reikia vis mažiau eilučių. Jie pilnai išsitenka vienoje juostoje, prie jos jungiasi kita su savu perėjimu, dar kita, ir visas tas mirguliuojantis žaidimas pasitelkiant skirtingus spalvynus sukuria magišką į šalis besisklaidančių vandens ratilų efektą – gali žiūrėti be galo be krašto.

Aušros Svarauskienės megztas pledukas ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberwolle 1701 (Papūga) ir 2306 (Geltonas filtras); modelis – “Log Cabin Blankie“.

Gražiausios skaros

Niekas turbūt nesiginčys, kad skaros yra viena geriausių megztų dovanų variantų – jei parinksi švelnų siūlą ir mėgstamas bei tinkančias spalvas, modelis ir dydis prisitaikys patys savaime. Vaikų atveju ji kartais būna vienintelė opcija tiksliai pataikyti išmatavimus ;), kaip tam anekdote, prisimenate: “Pasimatavau visą vasarinį garderobą, tiko tik auskarai”. Tai va skaros ir yra tie auskarai, visada tinkantys…

Pirmos dvi Gražvydės skaros sesytėms iš tiesų tai ne iš to anekdoto, ji turi daug vaikų ir ypatingą sugebėjimą pataikyti į nuolat kintančius jų išmatavimus, bet tiesiog yra nepaprastai graži dovana ir tepabūna įkvėpimu tiems, kas bijo imtis kojinių ar megztukų mažiesiems.

Ir jei skara yra viena geriausių dovanų (kelioninių projektų taip pat 😉 ), tai vienas gražiausių siūlų joms yra Schoppel-wolle Edition 3.0, jei norisi vos storesnės, arba Edition 6.0, jei norisi delikačios ir plonutės, iš pastarojo siūlo megztos ir Gražvydės skarytės (vienai skarelei užteko vieno kamuoliuko). Kadangi šis siūlas yra kurtas galvojant apie kūdikių rūbelius, tai yra ne tik nepaprastai švelnus, bet ir greitai švelniai keičia spalvas, kas super tinka siaurai skarelei.

Spalvas kiekvienai sesei Gražvydė parinko pagal mėgstamas tuo metu ir buvo labai įvertinta – mergytės norėjo jas dėvėti nepriklausomai nuo lauko temperatūros 😉 .

Atrodo, vien spalvų gražumo užtektų, bet Gražvydė pridėjo dar dailų dantytą kraštelį kiekvienai skarelei, sukurdama išties princesiškus aksesuarus.

Vyriškai skarai Gražvydė parinko kojininį siūlą (arti dygliuoto smakro tikrai reikia tvirto siūlo!), pademonstruodama šią labai populiarią skarinę Zauberball Crazy pusę. Kad baktusas būtų rimtai šiltas, o ne tik dekoratyvi kaklaskarė, padryžavo pereinamų spalvų kamuoliuką su vienspalve alpaka, ir padvigubindama skaros dydį, ir primindama dar vieną margų su vienspalviais siūlų derinimo būdą – švelniai keičiantys spalvas tokiose vienspalvėse grotelėse atsiskleidžia nauju kampu.

Gražvydės Norkienės megztos skaros ir nuotraukos. Skarytės mergytėms megztos iš Schoppel-wolle Edition 6.0 2471 (Angliškas sodas) ir 2399 (Rozetė). Vyriška skara megzta iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 1660 (Upės vaga) su priderinta rusva alpaka.

Vakarėlis sode

Koks universalus bebūtų Zauberball Crazy siūlas ir kiek visokiausių mezginių iš jo begimtų, labai yra smagu panaudoti jį pagal pirminę paskirtį ir nusimegzti lygiu raštu kojinių porą mėgaujantis besiskleidžiančiomis spalvomis.

Edita po kojinių kulnų kursų padarė pertraukėlę ir šį rudenį jau labai rimtai nusprendė prie jų grįžti – ir ne šiaip grįžti, o įvaldyti skirtingus kulnus. Kad ir procesas, ir rezultatas džiugintų, su namiškiais pasitardama (kojinės suplanuotos visiems šeimos nariams) išsirinko pačius labiausiai džiuginančius kojininių siūlų kamuoliukas ir gaivus, skanių spalvų Zauberball Crazy kamuoliukas virto kojinėmis dukrai (tai pačiai princesei, kuri pirmą kartą pasirodžiusi MZ dienoraštyje buvo turbūt ne ką didesnė už šiandien nuotraukoje matomas savo kojas).

Simonos porai pritaikytas prancūziškas pasagos formos kulnas, tikrai žinau, kad jau įvaldytas ir bumeranginis, jo (ir kitų) su nekantrumu laukiam. Ir lauksim kiek reikės, nes jau iš nuotraukų matosi, kokia preciziška Edita yra mezgėja – visos akys tobulai lygios, vienodo įtempimo, visi pakėlimai ir suėmimai idealūs, jokių pakrypimų ne į tą pusę, jokių pasvyrimų, kojinės forma atitinka koją “kaip pirštinė” – tokie dalykai viens du nepasidaro…

Dar jautriau nei lygios akys Edita žiūri į spalvinę kompoziciją ir jei smagiai prasidėjęs Vakarėlis sode (toks šio spalvyno vardas) antroje vakaro pusėje kojinėje ima keisti kryptį ir pradedami nešti kažkokie keistoki gėrimai, niekas nesutrukdys to vakaro šeimininkei atstatyti numatytą tvarką ir harmoniją paplėšant kamuoliuką ir užbaigiant porą idealiu spalviniu akordu.

Editos Gendvilienės megztos kojinės dukrai ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2355 (Vakarėlis sode).

Tolimos šalies paukštis

Sau parinkti spalvų derinius man nekainuoja nei pastangų, nei laiko – šis gebėjimas yra tarp dalykų, kurie man einasi labai lengvai. Mezgimo patirtis prie to irgi prisideda (žakardams reikia kontrasto, angliškas stulpelis išgyvena ir su niuansais, nukeltų akių raštas gražiausiai atrodys su tolygiai dažytais ir panaši “išmintis”). Nebūtinai visą laiką pataikau iš pirmo karto, bet kadangi ardyme neįžiūriu jokios tragedijos, tai ir tokio pobūdžio sprendimams nesuteikiu pernelyg didelio svorio. Jei leidžiu sau atsipalaiduoti, taip pat lengvai galiu tą padaryti parduotuvėje ir kitam žmogui – viens du sudedu, kas man atrodo gražu, o jau pats žmogus nusprendžia, tinka jam ar ne. Jei žmogus priima mano pasiūlymą, tai tuo pačiu aš jaučiuosi ir “atsileidusi” nuo atsakomybės, aš tik pasiūliau, sprendimas yra jo.

Visai kita istorija yra, kai tenka ne tik rinkti spalvas, bet ir priimti sprendimą, kad jos yra TOS. Aš bandau su savimi derėtis: “Jei tavęs paprašė, tai rink kaip sau, tik to ir reikia”. Bet piktdžiugiškas balselis galvoje nė nemano atostogauti: “Bet čia ne TAU ir gal žmogus nėra nusiteikęs ardyti, ypač kai siūlai keliauja toli ir nenubėgsi kitą dieną už kampo pasikeisti tamsiai žalią į baltą? Ar taip užtikrintai žinai, kad šis derinys bus geras?” ir t.t. Aš stengiuosi ignoruoti tą nenaudėlį ir rinkti greitai, kad po pirmo intuityvaus sprendimo įsijungęs proto (?) balsas neapkartintų ir neapsunkintų to parinkimo lengvumo, juk galų gale, ar ne pati didžiausia laimė yra, kad kažkam yra toks gražus tavo pasirinkimas, kad jis pasiruošęs pirkti katę maiše vien tavo skoniu pasiremdamas?

Pirmą kartą Karolina manęs paprašė parduotuvėje savo nuožiūra pridėti kelis kamuoliukus raštuotoms kojinėms (margi Zauberball Crazy buvo suplanuoti kartu su vienspalviais kojininiais) ir sudėti į pirkinių krepšelį jai nematant, kad būtų siuprizas Kalėdų proga (jei nieko nepainioju, tokia buvo dovana sau). Margus kojininius su vienspalviais ji labai jautriai ir gražiai moka apžaisti, primenu vieną iš jos komplektų. O šio įrašo viduryje rasite ir porą porų iš to paslaptingo kalėdinio rinkinio.

Kai ji čia stovi vietoje, kažkaip viskas atrodė kaip žaidimas (o ir laiko stresuoti nebuvo ;)) ), bet kai ji kitą kartą, jau iškeliavusi toli toli nuo Lietuvos, paprašė tokio siuntinuko, palikdama viską laisvai mano valiai, tai tas zvimbiantis kaip įkyrus uodas balselis turėjo laiko suteikti man galimybę padirbėti su savimi 😉 .

Vieną rinkinio dalį sudarė jau įprasti duetai – Zauberball Crazy melanžai su priderintais vienspalviais kojininiais. Bet prie kojinių Karolina buvo nusižiūrėjusi ir Dalios skarą, kuriai taip pat norėjo margų siūlų, bet nebūtinai tos spalvos. Ir tada aš įkvėpiau, prisiminiau žmogų ir sugalvojau, kad jai tiktų vienas iš mano (ir ne tik) mylimiausių Zauberball Crazy spalvynų – Alpių kriminalas.

Mano susigūžusi drąsa vieną niūrią ir darganotą žiemos dieną buvo apdovanota nuostabaus gražumo pavasarinių žiedų puokšte, o kitų žiedų nuotraukos atskriejo jau kartu su numegzta skara 🙂 . Skarelę, tiesa, Karolina numezgė mamai, bet norėtų ir sau tokios…

O kojininės dalies dar laukiu ir laukiu labai. Nes iš tų pačių spalvų, tų pačių siūlų, net tų pačių derinių, mes visi numezgame savo stiliaus daiktus (visi dailininkai juk naudoja tas pačias dažų tūbeles ar pieštukus 😉 ), kiekvienas mes savitai parenkame raštus, taikome, galvojame, deriname, ir tą pastarąją dalį, kaip matėte iš ankstesnių porų, Karolina yra įvaldžiusi meistriškai!

Karolinos J. megzta skara ir nuotraukos. Modelis – modifikuota pagal Dalią “Paukščio plunksna“, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2427 (Alpių kriminalas).

Item added to cart.
0 items - 0,00 €