Naujos spalvos

Zauberball Cotton (100% ilgapluoštė graikiška medvilnė, 100 g ~ 420 m), kaip ir panašus melanžinis Crazy Cotton Stärke 4 siūlas, šį sezoną turi du naujus spalvynus ir vienas jų – Seras Henris – jau MZ 🙂 . Šiam siūlui galioja viskas, ką iki tol sakiau apie plonąją Schoppel-wolle medvilnė – jis yra minkštas, mielas, gerai nešiojasi ir labai išskirtinai dažytas. Jei nesiryžtate rimto daikto, išbandykite skarelei – pirmai vėsai atėjus karštai sau padėkosite. Ir už šilumą, ir už susižavėjusius žvilgsnius 🙂 .

Ilga suknelės mezgimo istorija

Pamenate beveik lygiai prieš metus MZ dienoraštyje publikuotą straipsnelį apie nuostabią G kelionę su pačia gražiausia vasariška suknute? Praėjo metai ir naujieji atnešė naujus įspūdžius, naujas vietas ir… naują suknelę ;)) .

“Kada gimė mintis atostogauti Dovilyje (Deauville) Normandijoje nepasakysiu. Planavau prieš ketverius metus, bet dėl didelio kelionių skaičiaus tą vasarą nusprendžiau atidėti metams. Doviliui reikia vasaros, nes oras prie Atlanto ir Lamanšo permainingas ir nuvykus iš lietaus Lietuvoje vaikščioti su skėčiu nebūtų laimės. Žinoma, vykti ko gero labiausiai įkvėpė filmas “Vyras ir moteris” (1966 m.) – dviem „Oskarais“ ir Kanų “Auksine palmės šakele” apdovanotas vienas garsiausių kino istorijoje meilės filmų. Toookio gerumo man jis. Tačiau įvyko Covid ir Dovilio atostogas teko atidėti dar kartą. Filmas turi du tęsinius su tais pačiais aktoriais – Anouk Aimee ir Jean-Louis Trintignant : „Vyras ir moteris: po dvidešimt metų“ (1986 m.), o štai naujausioje dramoje „Gražiausi gyvenimo metai“ veikėjai susitinka po 50-mečio ir dar kartą atsigręžiama į  Žano Luji ir Anos meilės istoriją  – juos garsieji prancūzų aktoriai suvaidino sulaukę beveik 90 metų amžiaus. Trečiajame filme vietomis viskas panyra į prisiminimų rūką, iškyla jų pirmojo filmo jaunystė, paplūdimys prie jūros ir viešbutis, kuriame prasidėjo romanas – Le Normandie, Deauville.

Labai graži filmo scena, kai Žano Luji mintys skrieja Paryžiaus, Dovilio gatvėmis su didžiule nostalgija ir abejone, ar jis, buvęs lenktynininkas,  ten kada dar pralėks… 2020 m. covid pavasarį žiūrint šias filmo scenas mano mintys lėkė kartu – ar sugrįšiu į Paryžių, išvysiu Dovilį…

Ta proga pagalvojau, kad artėja Dovilis ir dar kelios kelionės, būtų neblogai nauja Schoppell-wolle suknelė: 3 kamuoliukai Schoppell-wolle Zauberball Cotton “Darbininkų klasė” ir 1 Isager Trio2 dėl kitoniškumo.

Norėjosi tamsesnių Schoppell-wolle spalvų ir kaip apsidžiaugiau gavusi “Mezgimo zonos” siuntą, nes Dalia turbūt „perskaitė“ mintis. Paprastai toks mano mezginys įvyksta per 7 – 10 dienų. Atsipūtusi numezgiau du gabalus, o trečiasis kamuoliukas turėjo sujungti suknelės viršų. Tada ir pamačiau, kad nieko gero nebus, mano gabalai nedera ir reikia pradėti iš naujo.

Iki Dovilio turėjau spėti, bet… nutiko daug neplanuotų darbų ir reikalų. Permezgiau tik tuos du kamuoliukus, siūlai ir spalvos nugulė į savo vietas, tad parskridusi ramiausiai ketinau per porą trejetą dienų pabaigti ir su ja išvykti atostogų į Italijos Rivjerą – Portofino bei Cinque Terre. Ir atsakyti sau klausimą, kas gražiau  – Portofino ir Cinque Terre ar Amalfi ir Kapri 😉 .

O į Paryžių ir Dovilį šalia kitų prigriebiau ir savo pernykštę Schoppell-wolle suknelę, kuria džiaugiausi Amalfyje. Nesistengiu perteikti abiejų kelionių miestų grožio, tik keletas foto ir tos, kur pateko mezginys. Dovilis – tai prabangos, prancūziško skonio ir rafinuotumo pavyzdys, nuostabaus grožio kurortas, kaip ir kiti pakrantės miestai. Nenusakomo dydžio pliažas (net ir įpratusią prie milžiniškų Italijos paplūdimių, mane jis stebino),  Les Planches promenada. Oras buvo kaip užsakytas (+23/+28 oC ) – tokio ten reta.

1913 m. Coco Chanel šalia garsiojo viešbučio “Le Normandy” ir Deauville Casino atidarė savo pirmąją parduotuvę. Pro ją praeidavau kasdien – šiandien miniatiūrinės patalpos stovi tuščios.

Nespėjau suknelės pabaigti ir iki sekančio skrydžio. Buvo pačiai netikėta, bet nepikta – apsirengti aš turių ką, o mezgimas – tai maloni veikla, ne suknelių fabrikėlis… Taigi pernykštė, patogi karštam orui, nesiglamžanti ir spalvinga kaip Cinque Terre miesteliai, nugulė lagamine į Portofino (https://www.youtube.com/watch?v=W2lJwkMgeRg):

Grįžus mėgavausi namais, maloniu bendravimu ir mezgimu. Tada viskas ir pavyko, pernykštė turi rimtą konkurentę:“

G megzta suknelė (abi 🙂 ), istorija ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2343 (Darbininkų klasė) ir Isager Trio 2 (Navy).

5+5

Aš net ne iš karto supratau, kad Audronė su nauju megztuku – taip įpratau matyti ją matyti su mezginiais iš plonosios ir spalvotos Schoppel-wolle medvilnės. Po fotosesijos Audronė net suskaičiavo, kad šiandieninis megztukas jau penktasis iš šio siūlo – prie jau turimų penkių skarelių 🙂 . Išvados peršasi pačios 😉 .

Paskutinė Audronės skarelė buvo skirta specialiam koncertui, šito megztuko tai kelionei ji pabaigti nespėjo, tai pabaigė kitos metu. Prie konkretaus įvykio jo nepririšo, bet kadangi tai įvyko kelionės į kitą koncertą metu, tai ir jis visai nesunkiai gali įsitaisyti specialų statusą 😉 .

Savo penktajam Audronė išrinko aktualų siluetą – gana trumpą, nuleistais pečiais ir gana plačiomis rankovėmis. Spalvos lygiame rašte skleidžiasi visu gražumu niekieno netrukdomos, o tai, kad dalis megztinio (rankovių prakirpimo vietose) buvo megzta pirmyn-atgal ir spalvų perėjimai tapo platesni, tik suteikė įdomaus ritmiško žaidimo bendram spalviniam paveikslui.

Pirmam koncertui megzta premjera neįvyko, užtai kitos kelionės metu megztukas laikinai pasidžiaugė net dviem šeimininkėmis – per daug gražiai ir gundančiai jis atrodė 😉 . Audronės draugė dar valiūkiškai pasiraitojo rankoves 🙂 .

P.S. Visi mezgėjai žino, kad kuo daugiau mezgi, tuo turi didesnes likučių atsargas. Trečias, berods, Audronės megztukas iš spalvotos Schoppel-wolle medvilnės ir buvo iš galiukų. Ir turiu prisipažinti, kad turi šiltą vietelę mano širdyje 😉 . Nauji mezginiai iš šio siūlo man suteikia daug vilčių… 😉

Audronės Steponaitienės megztas megztukas iš Zauberball Cotton 2407 (Downtown).

Spalvota vasara

Su vasariniais mezginiais mano santykiai buvo greičiau šalti ar neutralūs, bet ir aš neatlaikiau tiek metų žiūrėdama į gražiausiai apsirengusius žmones, kurie nesibaido nei plonos medvilnės, nei kietoko lino, nei slidžios viskozės. Vasaros, kad ir trumpos kalendorine prasme, ilgos įspūdžių ir įvykių, ir jiems reikia visai nemažai rūbų, o meilė vilnai, deja, turi savo temperatūrines ribas 😉 . Todėl šiais metais aš nusprendžiau nelaukti jokio ten atšilimo ar dangiško įkvėpimo, o pasiruošti iš anksto. Planas buvo, tiesa, didesnis nei viena palaidinė, kurią nusimezgiau iki šiol, bet ir vasara dar neatėjo 😉 .

Nieko sau negaliu padaryti, traukia mane patys įvairiausi siūlų galiukai. Svarbi man tik jų kokybė, visa kita – gundantis iššūkis, grynas adrenalino kokteilis: kaip tą turimą balaganą sujungti į nešiojamą rūbą. Man užtai labai gerai šalia Dalios – jei mane gundo patys visokiausi likučiai, jai į širdį kalba pilnos pakuotės, o nuo jų, kaip žinia, visada atlieka… Be jos aš, beveik nemezganti iš vasarinių siūlų, nebūčiau turėjusi jokių šansų padaryti pirmą nuotrauką 😉 .

Dėliojant mane suviliojusius likučius į gatavą daiktą, man labai stipriai palengvina gyvenimą dvipusis skonis: gražu man labai tiek grynas minimalizmas, tiek grynas maksimalizmas. Likučiai dažniausiai apeliuoja į tą antrą punktą.

Kai galiukai yra riboto kiekio ir norisi sunaudoti viską iki galo, kojinėse paprastai renkuosi “Stripe Tease” modelį – naujoji palaidinė numegzta būtent tuo principu, juostelė jungiama prie juostelės. Truputėlį tik keičiau juostelių plotį ties pečių linija ir kaklo iškirpte, kad išgaučiau reikiamą formą. Ir karts nuo karto pakeisdavau siūlus, vengdamai ilgų vienos spalvos segmentų. Užtai visi reikiamų spalvų galiukai buvo sunaudoti iki paskutinio centimetro 😉 .

Projekte dalyvauja panašaus storio siūlai, visus juos aš normaliai megzčiau 2 mm – 2,25 mm, tai ir visą šitą įvairiaplaukę gaują tais pačiais dydžiais apjungiau – pagrindinę dalį mezgiau 2,25 mm virbalais, kraštelius – 2 mm. Krašteliai – ripsas su I-cord juostele apačioje (man nereikėjo sutraukimo) ir pora eilučių ripso su 1*1 stulpeliu kaklui bei rankovėms.

Kas mintyse jau mato raizgalynę išvirkščioje pusėje, kurią reikėjo sutvarkyti, tai skubu nuraminti: pradėdama megzti nauju siūlu seno galiuką aš prikabindavau darbiniu siūlu, prakišdama tarp mezgamų akių, todėl pabaigus apdailos turėjo tiek, kiek su bet kokiu eiliniu projektu.

Šiais metais jaučiuosi žengianti ne tik koja kojon su laiku – visu žingsniu priekyje! Palaidinė buvo baigta dar tada, kai niekaip nebūčiau jos vienos apsirengusi į lauką 😉 . Ta optimistine gaida atidarius vasaros sezoną einu ruošti kalėdinių dovanų – pats laikas tokiam rimtam darbui be skubos…

Beje, su Dalia mus šiandieniniame įraše sieja ne tik jos dosnūs podėliai, aš taip pat pasipuošus Kristinos karoliais, taip tinkančiais prie mano spalvotų lopinėlių. Neturiu kaip Dalia prie visų rūbų priderintų, bet šituos labai myliu, o savo universalumu jie man tinka kone prie pusės spintos 🙂 .

Palaidinė megzta kojinių modelio “Stripe Tease” principu, siūlai – Isager Bomulin, Japansk Bomuld, Isaer Hor Organic, Schoppel-wolle Cotton Ball, Schoppel-Wolle Zauberball® Crazy Cotton Stärke 4, Schoppel-Wolle Zauberball® Cotton, Schoppel-Wolle El Linio. Karoliai – Smagu visiems.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €