Stebuklai kamuoliukuose

Schoppel-wolle Zauberball Crazy (75% vilna, 25% suyrantis poliamidas., 100 g ~ 420 m) yra pats optimaliausias ir saugiausias būdas pasimėgauti spalvomis su daugmaž prognozuojamu efektu (spalviniai perėjimai švelnūs, laipsniški ir gana greiti, pritaikyti nedideliam kojinėse naudojamam akių skaičiui), bet ne be siurprizų. Siūlą sudarančios plonos gijos nudažytos švelniais spalviniais perėjimais numatyto kolorito ribose, bet į kokius melanžus jos susidės – kiekvieną kartą bus truputį unikalus paveikslas. Griežtos simetrijos mylėtojams šie kamuoliukai nėra labai rekomenduotini, nes nei vienas nebus identiškas (panašus, taip, bet absoliutaus sutapimo nesitikėčiau), o ir kojinės, numegztos iš vieno kamuoliuko tikrai nebus vienodos. Visiško chaoso nebijokite, spalvynai turi numatytas ribas ir visi daiktai iš vieno kamuoliuko (ar vieno spalvyno kamuoliukų) tikrai bus akivaizdžiai vieno lizdo paukščiai, bet kiekvienas su savo individualiais bruožais, todėl šie kamuoliukai ir nuobodulys yra absoliučiai nesuderinami dalykai. Aš juos prirašyčiau kaip vaistus kenčiantiems nuo antros kojinės sindromo (kas yra laimingas ir tokio nežino, paaiškinu, kad bėda yra ta, kad numezgi vieną kojinę, o antros tokios pačios negali prisiversti megzti – nebeįdomu), nes šitais kamuoliukais nenuobodžiausi ne tik dvi kojines megzdamas, visą šimtakojį su džiaugsmu apausi!

Tiek daug kalbu apie kojines todėl, kad tokia yra pirminė šio siūlo paskirtis – dėl tos priežasties spalvos greitai keičiasi ir sudėtyje prie vilnos rasite dalelę poliamido tvirtumui. Bet gražūs kamuoliukai suvilioja mezgančius žmones savo spalvomis ir netrunka pavirsti nuostabiausiomis skaromis, šalikais, pirštinėmis ir net megztukais.

Jų papildymas pas mus visada būna gausus, nes atsargos išsenka vienos pirmųjų ir šį kartą atkeliavo net aštuoni pasibaigę spalvynai. (Nuotraukose matote devynis, tik todėl, kad man labai norėjosi Alyvų kvapą nufotografuoti prie tikrų alyvų, bet radau tik paskutinius pabirusius žiedelius, užtai žvalios našlaitės mielai sutiko pakeisti gležnas ir trumpalaikes koleges 😉 .)

Tolimos šalies paukštis

Sau parinkti spalvų derinius man nekainuoja nei pastangų, nei laiko – šis gebėjimas yra tarp dalykų, kurie man einasi labai lengvai. Mezgimo patirtis prie to irgi prisideda (žakardams reikia kontrasto, angliškas stulpelis išgyvena ir su niuansais, nukeltų akių raštas gražiausiai atrodys su tolygiai dažytais ir panaši “išmintis”). Nebūtinai visą laiką pataikau iš pirmo karto, bet kadangi ardyme neįžiūriu jokios tragedijos, tai ir tokio pobūdžio sprendimams nesuteikiu pernelyg didelio svorio. Jei leidžiu sau atsipalaiduoti, taip pat lengvai galiu tą padaryti parduotuvėje ir kitam žmogui – viens du sudedu, kas man atrodo gražu, o jau pats žmogus nusprendžia, tinka jam ar ne. Jei žmogus priima mano pasiūlymą, tai tuo pačiu aš jaučiuosi ir “atsileidusi” nuo atsakomybės, aš tik pasiūliau, sprendimas yra jo.

Visai kita istorija yra, kai tenka ne tik rinkti spalvas, bet ir priimti sprendimą, kad jos yra TOS. Aš bandau su savimi derėtis: “Jei tavęs paprašė, tai rink kaip sau, tik to ir reikia”. Bet piktdžiugiškas balselis galvoje nė nemano atostogauti: “Bet čia ne TAU ir gal žmogus nėra nusiteikęs ardyti, ypač kai siūlai keliauja toli ir nenubėgsi kitą dieną už kampo pasikeisti tamsiai žalią į baltą? Ar taip užtikrintai žinai, kad šis derinys bus geras?” ir t.t. Aš stengiuosi ignoruoti tą nenaudėlį ir rinkti greitai, kad po pirmo intuityvaus sprendimo įsijungęs proto (?) balsas neapkartintų ir neapsunkintų to parinkimo lengvumo, juk galų gale, ar ne pati didžiausia laimė yra, kad kažkam yra toks gražus tavo pasirinkimas, kad jis pasiruošęs pirkti katę maiše vien tavo skoniu pasiremdamas?

Pirmą kartą Karolina manęs paprašė parduotuvėje savo nuožiūra pridėti kelis kamuoliukus raštuotoms kojinėms (margi Zauberball Crazy buvo suplanuoti kartu su vienspalviais kojininiais) ir sudėti į pirkinių krepšelį jai nematant, kad būtų siuprizas Kalėdų proga (jei nieko nepainioju, tokia buvo dovana sau). Margus kojininius su vienspalviais ji labai jautriai ir gražiai moka apžaisti, primenu vieną iš jos komplektų. O šio įrašo viduryje rasite ir porą porų iš to paslaptingo kalėdinio rinkinio.

Kai ji čia stovi vietoje, kažkaip viskas atrodė kaip žaidimas (o ir laiko stresuoti nebuvo ;)) ), bet kai ji kitą kartą, jau iškeliavusi toli toli nuo Lietuvos, paprašė tokio siuntinuko, palikdama viską laisvai mano valiai, tai tas zvimbiantis kaip įkyrus uodas balselis turėjo laiko suteikti man galimybę padirbėti su savimi 😉 .

Vieną rinkinio dalį sudarė jau įprasti duetai – Zauberball Crazy melanžai su priderintais vienspalviais kojininiais. Bet prie kojinių Karolina buvo nusižiūrėjusi ir Dalios skarą, kuriai taip pat norėjo margų siūlų, bet nebūtinai tos spalvos. Ir tada aš įkvėpiau, prisiminiau žmogų ir sugalvojau, kad jai tiktų vienas iš mano (ir ne tik) mylimiausių Zauberball Crazy spalvynų – Alpių kriminalas.

Mano susigūžusi drąsa vieną niūrią ir darganotą žiemos dieną buvo apdovanota nuostabaus gražumo pavasarinių žiedų puokšte, o kitų žiedų nuotraukos atskriejo jau kartu su numegzta skara 🙂 . Skarelę, tiesa, Karolina numezgė mamai, bet norėtų ir sau tokios…

O kojininės dalies dar laukiu ir laukiu labai. Nes iš tų pačių spalvų, tų pačių siūlų, net tų pačių derinių, mes visi numezgame savo stiliaus daiktus (visi dailininkai juk naudoja tas pačias dažų tūbeles ar pieštukus 😉 ), kiekvienas mes savitai parenkame raštus, taikome, galvojame, deriname, ir tą pastarąją dalį, kaip matėte iš ankstesnių porų, Karolina yra įvaldžiusi meistriškai!

Karolinos J. megzta skara ir nuotraukos. Modelis – modifikuota pagal Dalią “Paukščio plunksna“, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2427 (Alpių kriminalas).

Stebuklingi kamuoliukai

Schoppel-wolle ant savo siūlų etikečių turi raudonai apibrėžtą perspėjimą (visai kaip ant cigarečių pakelio), kad mezgimas gali sukelti priklausomybę. Wunderklecks (75% vilna, 25% suyrantis poliamidas, 100 g ~ 420 m) kamuoliukai galėtų turėti dar vieną tokį įrašą, pritaikytą specialiai jiems – nes šie nenuspėjami, kiekvieną kartą vis kitokie, rankomis dažyti siūlai turi didelę galią sukelti didelę ir, deja, pavojingai arti priklausomybės 😉 , mezgėjų meilę. Išbandžius vieną spalvyną, norisi pamėginti kitą, dar kitą… o paskui gali vėl pradėti naują ratą iš pradžių, nes identiškų kamuoliukų tarp šių gražuolių – kaip dviejų identiškų paveikslų – nerasite.

Dėl tos priežasties šiandieninė siunta ypatingai gausi – amžinas Titanikas (siūlų pasaulyje jis niekada neskęsta), Žolynų ragana, Burokėliai su piktžolėmis, Lapkričio lietus, Fuji šviesos ir Sakurų žydėjimas.

Šie siūlai sukurti galvojant visų pirma apie kojines, todėl ir spalviniai perėjimai gražiausiai atsiskleidžia tokio pločio mezginyje (bet čia ne taisyklė!), bet kartu kojinės yra ir puikus nedidelis projektas susipažinimui. Su savo ilgalaike meile 🙂 .

Renata, kurios kojines matote viršutinėje nuotraukoje, pati prisipažįsta, kad yra šių siūlų pinklėse.

Gražvydė nesako nieko, bet labai garsiai šneka jos kojinės 😉 – dvi paskutinės poros yra tik tos, kurios dar nespėjo pasirodyti MZ dienoraštyje.

Pirma pora kojinių megzta Renatos Blackutės iš Wunderklecks 2139 (Bella Patina), kitos dvi poros megztos Gražvydės Norkienės iš Wunderklecks 2432 (Žalia arbata) ir 2185 (Burokėliai su piktžolėmis). Nuotraukos autorių.

Berniukui sausainiukui

Rodausi dar nedemonstruotą komplektėlį tuomet dar tik į pasaulį atkeliavusiam mažajam Ilyanui ir jei jums kartais atrodo, kad kažkur jau jį matėte, tai taip ir yra, jums nesivaidena 😉 . Bet anas komplektėlis rodytas senokai, todėl pagalvojau, kad visai nieko būtų priminti savo firminį rinkinuką megztų naujagimiškų dovanų, gal kam pravers – aš pati ilgai iki jo ėjau ir ne taip jau iš pirmo karto man pavyko atrasti modelius, su kuriais būtų daugiausia šansų pataikyti neaiškaus dydžio nešiotojams (vaikai ne tik gimsta labai skirtingų dydžių, bet jie ir labai greitai pasimiršta, o po ranka paprastai nėra ką pamatuoti 😉 ).

Pats geriausias ir labiausiai pasiteisinęs dalykas šiame komplekte yra liemenė, kurios modelį nusižiūrėjau nuo Aušros. Liemenė ir taip yra gana negriežtų ribų drabužis, galva ir rankos pralenda – visa kita daugiau ar mažiau prisidengs 😉 . Bet šio konkretaus modelio gerumas yra tame, kad pagrindinį raštą sudaro vienas elastingiausių stulpelių (2*2) ir liemenė į plotį turi laaaabai platų tikimo diapazoną. Jei nepagailėsit ilgio (nieko, jei kokį mėnesiuką pabus kaip tunika, naujagimiai auga greičiau už mielinę tešlą), tai tokia liemenė tarnaus ilgai, šiltai ir laimingai.

Šis modelis turi pakankamai didelę skylę galvai, bet jei ir jos nepakaktų ar nenorėtumėte erzinti vaiko (daugelis nelabai mėgsta per galvą maunamus dalykus), trys viršutiniai pynutės vingiai paversti dailiomis kilputėmis – galit jas prasegti ir pagerinti mažajam gyvenimą. Tuo pačiu ir panaudoti pačias gražiausias savo kolekcijos sagutes 🙂 . Mano firminis pasirinkimas – skirtingų spalvų rankomis darytos Kristinos.

Kad neatsitiktų jokių nelaimių “netyčia” patekus į skalbimo mašiną su visais nešvariais skalbiniais, nors pati megztų daiktų ja neskalbiu (tam yra Eucalan), bet dovanoms renkuosi mašina skalbiamą merino vilną (ir švelnu nešioti, ir jokių siurprizų su netinkama priežiūra, kas super užimtų ir pervargusių tėvų dienotvarkėje, deja, ne toks jau ir retas dalykas).

Kepurytės modelis, jei pataikysit dydį (čia jau pats sunkiausias dalykas, nes vaikų galvos dydžiai turbūt labiausiai skiriasi net ir to paties amžiaus bei ūgio grupėse), taip pat yra ne vienos kartos patikrintas ir pamėgtas – turi raištukus (tai yra, kepurė turi šansų išlikti ten, kur ir numatyta, tai yra ant galvos, o ne po vežimėlio ratais), zigzago formos patogiai apgaubia galvą, uždengdamos kaktytę ir ausis.

Su baktusiuku viskas aišku – jei iš principo bus naudojamas, tai dydis tikrai nėra kritinis dalykas.

Ir kojinytės – kaip ir su kepuryte, yra šansų pataikyti ir ne (jei numegsite per dideles, gali nebūti nešiojamos vienu komplektu kaip numatyta, tačiau nors turi šansą), bet kojinytės kūdikiams yra pati populiariausia megzta dovana ir pati pirmiausiai ateinanti į galvą asociacija tarp žodžių “virbalai” ir “kūdikis”, todėl kaip be jų. Aš bandau laimę su apie 10 – 11 cm ilgio pėda ir iki šiol nežinau, ar pataikau, nes visi apdovanoti tėvai yra per mandagūs, kad pasakytų teisybę 😉 . Kad padidinčiau savo šansus, naudoju kojininius siūlus (sintetika nevaikštančiam kūdikiui nėra reikalinga, bet kojininiai siūlai būna labai gražūs ir visai nebijo skalbimo mašinos, iš kurios išeis tokie pat, kaip ir įėjo net su pagrindiniu nespecializuotų skalbinių srautu). Aulą stengiuosi daryti kuo ilgesnį ir kuo elastingesnį, kad prailginčiau kojinių buvimo ant kojų laiką, nes kiek atsimenu mažus vaikus, jų vienas pagrindinių dienos darbų yra malti kojomis siekiant patekti į Gineso rekordų knygą kaip greičiausiai kojinių atsikratęs kūdikis.

Komplektėlį kūdikiui sudaro liemenė (modelis – “Sigge“, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 7571, 7370, 1101M sagos – “Smagu visiems“), kepurytė (modelis – “Norwegian Sweet Baby Cap / Djevellue, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 1101M), skarytė (modelis – “Sophie Shawl“, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 7571), kojinytės megztos iš kojininių siūlų galiuko ir be jokio konkretaus modelio – stulpelis elastingumui ir pynutė gražumui 🙂 .

Item added to cart.
0 items - 0,00 €