Nemirtingas Noro

Noro lentynos MZ dar ne visai tuščios, bet jau ryškiai paliūdnėjusios, kai kurių siūlų nebelikę nei vienos spalvos. Rodom atsisveikinimo projektus, modami vis besibaigiančioms ritėms, bet ne viskas čia taip liūdna ar paprasta. Nebeliko Noro ričių parduotuvėje, bet siūlas yra toks patvarus ir ilgaamžis, kad, panašu, atsisveikinimo projektai tuoj ims virsti… naujais pasisveikinimais 😉 . Nusidėvi megztinis morališkai ar susinešioja prie jo pridėtas partneris, išardai ir vėl gali pradėti pasaką iš naujo. Su kitais draugais, kitas istorijas pasakoji, kitus kelius renkiesi – pagrindinis herojus visose jose bus nemirtingas Noro.

“Prieš 10 metų nusipirkau MZ pirmus Noro siūlus. Ir visi Noro siūlai mezginiuose lig šiol kaip nauji. Kai vienas iš megztinių po beveik dešimtmečio moraliai senstelėjo (apatinė nuotrauka), pasitampė jo kitas siūlas, nusprendžiau ne megztinį išmesti, o tik tą siūlą. O Noro nuardytą siūlą – 100g Stained Glass Noro – sumegzti į naują megztinį su kitu “draugu”, geros sudėties bei spalvos, bet beviltišku be Noro kompanijos. Štai ką gali plonytis Noro siūlelis. aš jį prilyginu šafranui: įdedi į ryžius kelis “siūlelius” šafrano ar primezgi kažkur plonytį Noro – ir reikalas pasikeičia neįtikėtinai… Užteko vėl visam megztiniui. Rankovės net truputėlį ilgos, bet man patinka, o patrumpinti visada galima. Nepaprastai malonus rūbas gavosi.”

Su tuo fantastiškai gražiu prisikėlimu naujam gyvenimui (ir dar su taip priderintais aksesuarais!!!) ir sveikinam 🙂 .

G. megztas megztukas ir istorija, siūlai – Noro Stained Glass 6 su priedais.

Vasaros kvintesencija

Šiandieniniame įraše rasite tobulą ateinančio savaitgalio (o gal kam ir atostogų ; ) ) nuotaiką. Prie Baltijos jūros pradėta, Italijoje išbandyta – nauja G suknelė yra pati vasaros kvintesencija 🙂 . Gaudom kartu paskutines jos dienas, lauke ir nuotraukose, ir kaupiam spalvas, šilumą bei gaivią atostogų nuotaiką ilgam ateinančiam šaltam laikui. O gal kuriam savo vasaros viziją mezgimo planuose ir semiamės įkvėpimo iš originalaus ir labai labai gražaus G spalvų, tekstūrų santykių ir stiliaus matymo?

“Gavusi siūlus, apsidžiaugiau, kad mano pasirinktas derinys Schoppel Wolle Crazy Cotton Stärke 4 2391_ Harvest Season ir Isager Japansk Bomuld 47 labai tiko savo storiu ir spalvomis. Derinys rekomenduotinas visais atžvilgiais. Siūlo storis puikus, nereikia pasuknelės – nepersišviečia. Tačiau nustebino (palyginus su spalvų palete gamintojo puslapyje) žalios ir geltonos spalvos gausa, o ir žalios tikėjausi labiau prigesintos. Negana to, peržiūrint siūlų atsargas, į rankas papuolė citrininė itališkos medvilnės ir kašmyro ritė, tai aš mostelėjau papildomų citrininių juostų (ir visai ne dėl siūlų trūkumo) – iki šiol nelabai mėgusi žalios ir geltonos derinį, pasielgiau kaip senoje Metaxa reklamoje: „Aš nežinau, kas su manim, bet aš pasikeičiau…“. Visada sakau, kad atsitiktinumų nebūna , net spalvose, pasirodo – vos spėjau pabaigti suknelę, užsisakiau Kristinos (Smagu visiems) auskarus (jie tobulo lengvumo bei smagumo) ir išskridau į Amalfio pakrantę ir Kaprį:

Žalia ir geltona, žalia ir geltona, kur pažvelgsi – Amalfio citrinos, Limoncello kokteiliai ir citrinų šerbetas. Įsiliejau į aplinką ir Tirėnų jūros spalvas:

Į Positano grožį viešbučio restorano terasoje bei mieste:

Vykstant į Ravello, suknelę vėl norėjosi rengtis, ji labai patogi, gili iškirptė nugaroje nepamainoma per karštį. Priekyje siaurinau sumegzdama akis, o nugaroje padariau pynės sukeitimą – jis planuotas priekyje ir labai gerai priglunda ties krūtine, bet dėl spalvinio tono kita pusė man pasirodė artimesnė veidui, o guli taip pat gerai. Žodžiu, galima rengtis užsimerkus – tiks visaip. Ravello Villa Cimbrone Begalybės terasoje (Terrace of Infinity) susilieja jūra ir dangus – stovint beveik 400 m virš jūros terasoje, jauti, kad miestas “…arčiau dangaus nei toliau nuo jūros…“.

Prie įėjimo į Amalfi miestą parašyta Renato Fucini frazė: „Paskutinio teismo diena Amalfi pakrantės gyventojams, kurie eis į dangų, bus eilinė diena“. Tikra tiesa, jiems niekas nepasikeis, nes čia rojus – rojus žemėje!.

Dar pridursiu, kad aplink kaklo iškirptę ir rankoves gerai užsilenkia savaime. Patogiai ir estetiškai, nereikia jokių užlenkimų daryti. Ties pečiais rekomenduočiau plačias tokias juostas, o ne siauras petnešėles, nors gerai bus visaip 😉 “.

Grįžtant į mūsų kraštus, “svarbiausia,  ji labai tiks ir nenuspėjamam Lietuvos orui. Su džinsiniu švarkeliu – kaip pora 😉 “.

G megzta suknelė, nuotraukos ir pasakojimas. Siūlai – Schoppel-wolle Cotton Crazy Starke 4 2391 ir Isager Japansk Bomuld 47.

Istorija su pratęsimu

Iš pradžių buvo šis smagus jūrinio stiliaus megztinis su keliomis saulės juostelėmis iš minkštos perdirbto džinso medvilnės. Jaukus ir mielas, tik ne po visais drabužiais telpančiomis rankovėmis.

Todėl gimė jo topinė versija, kuri ir karštą dieną, ir po švarkeliu puikiai tiko. IR – svarbiausia šios istorijos atomazgai – liko dar siūlų. kurie jau išbandyti ir patikę 😉 .

Kad turimų likučių užtektų nueiti visą kelią iki galo, retai gyvenime atsitinka, greičiau tenka prisipirkti ir melstis, kad visi susinaudotų, jei nenorime nemirštančios kelių kartų vieno siūlo dinastijos (kaip tai įvardijo likučių valdymo meistrė Jolanta, yra megztinis-mama, paskui prisidūrus šįbeitą megztinis-vaikas, megztinis-anūkas ir taip toliau, kur jau sugebėsite padėti tašką). Tai siūlų buvo prisipirkta, apgalvotai ir iš anksto paskaičiavus, ir dar praplėstas spalvynas naujam efektingam megztukui – tikrai bombai!

Koks gražus tekstūrų, skirtingų raštų ir formų derinys suprantamas iki galo tik tokiam pačiam mezgančiam žmogui, tačiau bendras mezginio efektas toks, kad net praeiviai gatvėje susižavėję atsisukinėjo, o taip nedažnai atsitinka!

Viktorijos Žilinskaitės megzti megztukai ir palaidinė, siūlai – Rosarios4 Re-Use 01, 07, 11, 13, 17.

Nepasibaigiantys

Kiekvienas mezgantis žmogus greitai supranta vieną dalyką apie siūlų atsargas – jei kas ir linkęs jose baigtis paskutinis, tai yra likučiai. Galite pritrūkti norimos spalvos naujam megztukui, išsvajoto kamuoliuko kojinėms, bet tie keisti, skirtingų sudėčių (dažniausiai), spalvų bei storių puskamuoliai, atrodo, dauginasi kaip piktžolės darže ar dulkės namuose, nekontroliuosi situacijos ir prašmatnus švediškas stalas kandims paruoštas.

Tam tikra disciplina pagerina situaciją, bet pats geriausiais receptas kovai su likučiais yra kūrybingumas ir kuo daugiau laisvės bei polėkio sau leisite, tuo daugiau šansų turite iš šitos nelygios kovos lauko išeiti nugalėtoju su nauju originaliu drabužiu į savo spintą 🙂 .

Su tuo išskirtiniu kūrybiniu polėkiu Daiva žiūri į visus savo mezginius, todėl likučiai jai – ne tyliai augantis priešas, o puiki žaliava naujiems eksperimentams.

Šiandieninis megztukas – vienas iš tokių gražių bei originalių jos kūrybos mezginių, pačios sugalvoto modelio, suderinusio savyje ir melanžą, ir ripsines juosteles su šoniniais stulpeliais, pabaigos kraštą su skeltukais ir ta pačia spalva akcentuotą pečių liniją bei dar kitos spalvos ilgus rankogalius. Puikus tiek apsirengimui, tiek užsimetimui ant pečių, kas vadinasi vienu žodžiu – sluoksniavimas.

Kai žongliruoji likučiais, sunku kartais susekti visų kamuoliukų vardus ir pavardes, ypač jei nesaugai jų “gimimo liudijimų”, bet kai kas yra ryškus ir be jokių popierių. Šios istorijos dalyviai – baltas moheris, Drops Lace 6790, 2020, Schoppel-wolle Lace Ball 2169, Isager Tweed (Navy) bei vienas kitas antraeilis personažas. Tvirta režisieriaus ranka čia yra kertinis punktas.

Daivos Janavičienės megztas megztukas iš Drops Lace 6790, 2020, pakarpyto pagal savo reikmes Schoppel-wolle Lace Ball 2169 (Dūmų pėdsakai), Isager Tweed (Navy) bei tinkančio šiobeito.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €