Archyvas 2022 – Puslapis 55

Vilniaus kepurė

2023-01-222022-02-04

Siūlai kepurei yra rimtas reikalas. Jie turi nesikandžioti, nes kakta yra viena iš jautriausių vietų ir net įprastai toleruojantys šiurkštesnius siūlus kepurei bevelija švelnų pluoštą. Švelniausios vilnos titulą pelnęs merinas dažnai turi nemalonų šalutinį efektą – sumegztas ne super tampriai jis yra linkęs tįsti. Dažnai, bet ne visada ir ne visoks! Ką tik atkeliavęs naujas siūlas Terra iš Rosarios4 yra ir švelnus, ir formą laikantis – kaip iš tokio nenumegzti naujos kepurės? 😉

Modelis, kaip matote, tikrai ne jokia amerika, toks dabar ant kas antros galvos ir kadangi kai kurie panašūs turi miestų pavadinimus, nusprendžiau savajai versijai duoti Vilniaus vardą. Kad ir paplitęs modelis, savąjį mezgiau pati skaičiuodama ir nuo viršaus – kas leidžia ne tik lengviau reguliuoti plotį, bet ir ilgį.

Tokiai kepurei kaip tik reikės vieno Terra kamuoliuko – galėsite atsiraityti vieną kartą pailgintam viršugalviui ar du – tik viršugalvį dengiančiai kepuraitei. Pilkoji kepurė turi spalvotą kraštą – labai buvo smalsu išbandyti, kaip su nauju siūlu draugauja jau seniau pažįstamas Amalia. Puikiai, nors ir yra lašiuką plonesnis ir lašiuką (tikrai tik lašiuką 😉 ) kietesnis.

Modelis ne tik įvairiai gali būti nešiojamas, bet ir tinka visiems, nepriklausomai nuo lyties. Mano vaikučiai pasikeisdami abi kepures papozavo, kiekvienas išsirinkęs savo nešiojimo stilių. Nusimezga per savaitgalį, patikrinta ;).

Abi kepurės megztos pagal tą patį modelį – “Vilnius Hat“, pilkoji megzta iš Terra 08, Amalia 01, 23; žalioji megzta iš Terra 3.

Latviškos pirštinės

2023-01-222022-02-03

Aušra gavo dovanų latviškų pirštinių knygą, o po kiek laiko pastabą, kad kažko nelabai ji ta knyga naudojasi ;). Tai pasinaudojo:

Raštą truputį modifikavo, nes ne visi gimė su latvišku genu ;), bet rezultatas, sutikite, labai labai artimas originalui – iš tiek akių (beveik 100!) ir dvigijės estiškos vilnos numegzti normalaus žmogaus rankai tinkančias pirštines – ne juokų darbas!

Apie gražumą tai nebekalbėsiu, tekalba nuotraukos :).

Aušros Svarauskienės megztos pirštinės iš estiškos Aade Long 8/2 vilnos, raštas (truputį modifikuotas) iš M.Grasmane knygos “Latvieša cimdi” (pirštinių modelis iš vakarų Vidzemes regiono (Rietumvidzemes novads), Sigulda).

Du minusai lygu vienas pliusas

2023-01-222022-02-02

Kai siūlų podėliuke atsiranda nelabai prie širdies spalvų siūlai ir jie yra vienodo storio bei rūšies, pabandykite juos suporuoti – visai galimas daiktas, kad pasitvirtins, jog pliusą sudaro… du minusai ;).

Gražvydės atveju abu minusai yra ryškiai kontrastingi ir ji turi savo firminį, visada pasisekantį receptą, kaip tuos kontrastus sudrauginti – nukeltų akių raštus. Firminiais receptais meistrai dažnai dalinasi ir gali būti, kad savita jo versija taps jūsiške ;).

Gražvydės Norkienės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – Opal uni 9936 ir Schoppel-wolle Admiral 580.

Neperšaunamos pirštinės

2023-01-222022-02-01

Šiandieninis įrašas truputį vėluoja, nes laukiam visų dalyvių, kurie šiandien turėjo pademonstruoti susukto mezgimo kursų rezultatus ir aš negaliu atsistebėti bei atsidžiaugti vaizdais – mezgimas šita technika yra labai efektyvi priemonė prieš šaltį ir žvarbą, bet tikrai lėta ir atidos reikalaujanti. Ja galima megzti pačius įvairiausius dalykus, tačiau įtariu, abu argumentai nulėmė, kad visos kursų dalyvės pasirinko pirštines – rankos žiemą šąla daugeliui, na, ir ne megztinio dydžio tai yr daiktas ;).

Turbūt niekieno nenustebins ir siūlų pasirinkimas – islandiška Lettopi. Ji pirštinėms gera ir paprastai numegzta, o susukta iš dviejų siūlų – rimčiausia apsauga prieš šalčio ir drėgmės klastas ;). Atkreipkite dėmesį į žavingą tradicinę detalę, kurią kai kas pritaikė ir savo poroms – iš uždėjimo siūlų galų supinamos virvelės, už kurių pirštinės buvo pakabinamos prie ugnies džiūti.

Po dekoratyvaus riešelio kas rinkosi vienspalvius raštus, kas – lygų pagrindą, bet negalvokit, kad pastarasis pasirinkimas yra legvesnio kelio ieškojimas, su šita technika užtenka reikalų ir “tik” lygiai mezgant ;), todėl Jurgitos nykštį užskaitom ir su virbalais, nes nors iki finišo tiesiosios dar gabaliukas, bet nueitas kelias įspūdingas!

Renata pasistengė surengti rimtą fotosesiją, tai galite pasigrožėti ir riešelio detalėmis, ir išmoningu subtiliu pagrindo raštu, ir raištukais pakabinimui ;).

Laukiam vakaro ir dar kokių pasislėpusių porų ir kviesim burtų nykštuką ;).

2022 02 02 rytas. Daugiau nei pirštinių, nei kitų mezginių nebepasirodė, todėl žadiname burtų nykštuką ir… Net jei akys dar užsimerkusios, pirštas tiesiasi link… Astos Skarulienės vardo! Jai keliauja mano mamos siūtas mezgimo krepšelis, kad kitą kartą ėmusis tokio ilgai grojančio projekto, ji turėtų kaip patogiai jį visur su savimi nešiotis (pirštines, žinau, baigė pas draugę 😉 ).

Sveikinimai nugalėtojai ir visoms visoms, pabaigusioms ir dabar labai puošniai nebebijančioms jokių šalčių :).

Pirma pirštinių pora megzta Jūratės Tamošauskienės iš Lettlopi 1406, 1704. Antra pora megzta ir fotografuota Astos Skarulienės, siūlai – tas pats Lettlopi 0051 ir 0005. Trečia pora megzta ir fotografuota Jurgitos Sadauskienės, siūlai – Lettlopi 0054, 0005, 9431. Ketvirta pora megzta ir fotografuota Renatos Starkienės, siūlai – Lettlopi 9419, 0051, 1703.

Ankstesni įrašai