Siūlai kepurei yra rimtas reikalas. Jie turi nesikandžioti, nes kakta yra viena iš jautriausių vietų ir net įprastai toleruojantys šiurkštesnius siūlus kepurei bevelija švelnų pluoštą. Švelniausios vilnos titulą pelnęs merinas dažnai turi nemalonų šalutinį efektą – sumegztas ne super tampriai jis yra linkęs tįsti. Dažnai, bet ne visada ir ne visoks! Ką tik atkeliavęs naujas siūlas Terra iš Rosarios4 yra ir švelnus, ir formą laikantis – kaip iš tokio nenumegzti naujos kepurės? 😉
Modelis, kaip matote, tikrai ne jokia amerika, toks dabar ant kas antros galvos ir kadangi kai kurie panašūs turi miestų pavadinimus, nusprendžiau savajai versijai duoti Vilniaus vardą. Kad ir paplitęs modelis, savąjį mezgiau pati skaičiuodama ir nuo viršaus – kas leidžia ne tik lengviau reguliuoti plotį, bet ir ilgį.
Tokiai kepurei kaip tik reikės vieno Terra kamuoliuko – galėsite atsiraityti vieną kartą pailgintam viršugalviui ar du – tik viršugalvį dengiančiai kepuraitei. Pilkoji kepurė turi spalvotą kraštą – labai buvo smalsu išbandyti, kaip su nauju siūlu draugauja jau seniau pažįstamas Amalia. Puikiai, nors ir yra lašiuką plonesnis ir lašiuką (tikrai tik lašiuką 😉 ) kietesnis.
Modelis ne tik įvairiai gali būti nešiojamas, bet ir tinka visiems, nepriklausomai nuo lyties. Mano vaikučiai pasikeisdami abi kepures papozavo, kiekvienas išsirinkęs savo nešiojimo stilių. Nusimezga per savaitgalį, patikrinta ;).
Abi kepurės megztos pagal tą patį modelį – „Vilnius Hat„, pilkoji megzta iš Terra 08, Amalia 01, 23; žalioji megzta iš Terra 3.