Iš trumpų atostogų kaime tikėjausi grįžti su nauja linine palaidine. Grįžau su šaliku ir… nauju arbatinuko gaubtu.
Po praeitų metų mainų man tikrai jų netrūksta (jei arbatinukai dar gali sudužti, tai gaubtai, kaip tos statybininkų kepuraitės vietoj šalmų anekdote, yra labai ilgaamžiai), bet tos sėklos, kurios pačios prisisėjo beieškant gaubtų modelių prieš mainus, ne visos ėmė ir prapuolė neįgyvendintos. Kai kurios tyliai pasislėpusios tūnojo ilgiau nei metus, kad taip netikėtai pačiame vidurvasaryje, imtų ir… sujauktų visus mezgimo planus. Palaidinę reikėjo skaičiuoti, matuoti, galvoti, o man norėjosi tokio lengvo ir garantuoto mezginio. Na, ir avilys su bitėmis yra vienas gražiausių ir paslaptingiausių dalykų žemėje. Kaip neparsinešti tokių “lauktuvių” iš vasaros? 🙂
Naudojau islandišką Lettlopi vilną ir toks nedidelis daiktas “suvalgė” visus 2 kamuoliukus, mat tai, kas iš pirmo žvilgsnio man atrodė paprastas gerų ir blogų akių juostų kaitaliojimas, mezgant pasirodė besąs beveik dvisluoksnis reikalas, patikimai saugosiantis šiltą arbatą.
Siūlus keičiau, todėl uždėjau 37 akis vietoj 27. Toliau viskas pagal raštą, tik vos vos greičiau baigiau su suėmimais gale.
O palaidinė pasirodė visai ne toks jau sudėtingas reikalas – grįžau iš atostogų ir vienu atsikvėpimu nusimezgiau, dar šiai vasarai. Nedažnai taip man pasiseka. Netrukus pasirodysiu 🙂 .
Arbatinuko gaubtas megztas iš Istex Lettlopi 9264, sagos su bitutėmis – Union Knopf; modelis – “Beehive Tea Cozy“.
