Močiutės kvadratėlius mylėjau visada, dažniau platoniškai – mezgimo pasaulis turi tiek galimybių ir pagundų, kad sunku nenuklysti 😉 . Bet meilė šita nepraeinanti ir nerūdijanti, užtenka kokio ryškesnio pavyzdėlio, įkvepiančio vaizdelio ir aš jau kombinuojuosi savo nėrimą. Šios skaros tiesioginė įkvėpėja – Jolanta. Jos nėriniai – spalvingi ir tikri kvadratėliai, skara mano vienspalvė ir labai paprasta, bet niekada nežinosi, kokiais lapeliais kokia šakelė išsprogs.
Aš važiavau į kelionę, norėjau kuo paprastesnio projekto krepšelio, o vąšelis su tradiciniu močiutės kvadratėlių raštu traukė kaip magnetas. Seniai norėjau išbandyti ir asimetrišką trikampio nėrimo šituo raštu būdą, nužiūrėtą vienoje japoniškoje mezginių knygoje. Jis, žinoma, ryškiau atsiskleidžia margame siūle ar dryžiukuose, pabrėžiančiuose konstrukciją ir nėrimo kryptį, kaip ir močiutės kvadratėliai įspūdingiau atrodo kvadratų pavidalu ir labai spalvingi, bet šįkart rinkausi visišką minimalizmą.
Konstrukcijos gerumas (kaip ir įstrižai megzto baktuso), kad gali sustoti ten, kur baigiasi siūlai. Užbaigi eilę, suslepi siūlą ir gali skarą jau sukti apie kaklą. Aš dar pridėjau vienintelę eilutę kuklios apdailos, suvienijančios abu trikampio kraštus (paskutinę eilę ir vieną nėrinio šoną), – penkių pynučių kilpų bangeles.
Skaros dydį leidau lemti siūlams, nes ir man tiko 😉 . Skara nusinėrė iš dviejų nepilnų Spinni sruogų, nuo kurių nedidelis kamuoliukasbuvo panaudotas pirštinėms, o kas liko – skarai prie jų. Jau laukiu pirmo lengvo rudens šaltuko.
Vąšeliu nerta skara iš Spinni 11S.
