Su vasariniais mezginiais mano santykiai buvo greičiau šalti ar neutralūs, bet ir aš neatlaikiau tiek metų žiūrėdama į gražiausiai apsirengusius žmones, kurie nesibaido nei plonos medvilnės, nei kietoko lino, nei slidžios viskozės. Vasaros, kad ir trumpos kalendorine prasme, ilgos įspūdžių ir įvykių, ir jiems reikia visai nemažai rūbų, o meilė vilnai, deja, turi savo temperatūrines ribas 😉 . Todėl šiais metais aš nusprendžiau nelaukti jokio ten atšilimo ar dangiško įkvėpimo, o pasiruošti iš anksto. Planas buvo, tiesa, didesnis nei viena palaidinė, kurią nusimezgiau iki šiol, bet ir vasara dar neatėjo 😉 .
Nieko sau negaliu padaryti, traukia mane patys įvairiausi siūlų galiukai. Svarbi man tik jų kokybė, visa kita – gundantis iššūkis, grynas adrenalino kokteilis: kaip tą turimą balaganą sujungti į nešiojamą rūbą. Man užtai labai gerai šalia Dalios – jei mane gundo patys visokiausi likučiai, jai į širdį kalba pilnos pakuotės, o nuo jų, kaip žinia, visada atlieka… Be jos aš, beveik nemezganti iš vasarinių siūlų, nebūčiau turėjusi jokių šansų padaryti pirmą nuotrauką 😉 .
Dėliojant mane suviliojusius likučius į gatavą daiktą, man labai stipriai palengvina gyvenimą dvipusis skonis: gražu man labai tiek grynas minimalizmas, tiek grynas maksimalizmas. Likučiai dažniausiai apeliuoja į tą antrą punktą.
Kai galiukai yra riboto kiekio ir norisi sunaudoti viską iki galo, kojinėse paprastai renkuosi „Stripe Tease” modelį – naujoji palaidinė numegzta būtent tuo principu, juostelė jungiama prie juostelės. Truputėlį tik keičiau juostelių plotį ties pečių linija ir kaklo iškirpte, kad išgaučiau reikiamą formą. Ir karts nuo karto pakeisdavau siūlus, vengdamai ilgų vienos spalvos segmentų. Užtai visi reikiamų spalvų galiukai buvo sunaudoti iki paskutinio centimetro 😉 .
Projekte dalyvauja panašaus storio siūlai, visus juos aš normaliai megzčiau 2 mm – 2,25 mm, tai ir visą šitą įvairiaplaukę gaują tais pačiais dydžiais apjungiau – pagrindinę dalį mezgiau 2,25 mm virbalais, kraštelius – 2 mm. Krašteliai – ripsas su I-cord juostele apačioje (man nereikėjo sutraukimo) ir pora eilučių ripso su 1*1 stulpeliu kaklui bei rankovėms.
Kas mintyse jau mato raizgalynę išvirkščioje pusėje, kurią reikėjo sutvarkyti, tai skubu nuraminti: pradėdama megzti nauju siūlu seno galiuką aš prikabindavau darbiniu siūlu, prakišdama tarp mezgamų akių, todėl pabaigus apdailos turėjo tiek, kiek su bet kokiu eiliniu projektu.
Šiais metais jaučiuosi žengianti ne tik koja kojon su laiku – visu žingsniu priekyje! Palaidinė buvo baigta dar tada, kai niekaip nebūčiau jos vienos apsirengusi į lauką 😉 . Ta optimistine gaida atidarius vasaros sezoną einu ruošti kalėdinių dovanų – pats laikas tokiam rimtam darbui be skubos…
Beje, su Dalia mus šiandieniniame įraše sieja ne tik jos dosnūs podėliai, aš taip pat pasipuošus Kristinos karoliais, taip tinkančiais prie mano spalvotų lopinėlių. Neturiu kaip Dalia prie visų rūbų priderintų, bet šituos labai myliu, o savo universalumu jie man tinka kone prie pusės spintos 🙂 .
Palaidinė megzta kojinių modelio „Stripe Tease” principu, siūlai – Isager Bomulin, Japansk Bomuld, Isaer Hor Organic, Schoppel-wolle Cotton Ball, Schoppel-Wolle Zauberball® Crazy Cotton Stärke 4, Schoppel-Wolle Zauberball® Cotton, Schoppel-Wolle El Linio. Karoliai – Smagu visiems.
