Siug

Mažoms skarelėms užvaldžius mezgimo pasaulį, jų šlovės spinduliuose šildosi ir įvairiausi šalikėliai, kuriuos smagu megzti, jauku nešioti ir miela dovanoti – visi trys dalykai dabar yra aktualūs kaip niekada, orai šąla ir šventės artėja 😉 .

Šį šalikėlį sukūrusi dizainerė Anna Verschik organizuoja šiuo metu bendrą mezgimą ir suskubę užsiregistruoti šioje grupėje iki lapkričio 19 dienos ne tik turėsite bendraminčių kompaniją ir autorės bei visos grupės palaikymą, bet ir gausite nemokamą modelio aprašymą. Siūlai jam tiks patys įvairiausi – Annos modeliai paprastai yra lengvai pritaikomi ir modifikuojami. Rinkitės estišką vilną ir džiaukitės ilgu spalviniu žingsniu ar švelnesnius pluoštus – Schoppel-wolle Zauberball100, Gradient, Rosarios4 Balada… Moheris priduos bet kuriam deriniui prašmatnaus pūkelio, kartu sudėti keli siūlai sukurs originalų melanžą, variantų – milijonai! Galbūt net ne vienos toks atsidurs jūsų spintoje – aksesuarai yra galinga įvaizdžio kūrimo priemonė.

Šaliko pavadinimas reiškia gyvatę, ji taip vadinama pietų Estijoje, pusiau angliškas stulpelis suteikia jam purumo ir abi geras puses. Rinkitės spalvas, ilgį, plotį ir – junkitės!

Spalvoti dryžiukai

Šiandieninis Daivos megztukas iš dalies pratęsia kojininių siūlų temą dar keliomis kryptimis. Jau viena ta, kad matote ne kojines 😉 . Taip sutapo, kad vakar man teko matyti dar vieną megztuką vien tik iš kojininių siūlų (jį labai tikiuosi parodyti MZ, jis yra labai mylimas ir dabartiniu oru retai nusivelkamas 😉 . Tačiau Daiva ne tik panaudojo kojininius siūlus fantastinio gražumo rūbui, bet ir suderino juos su gryna merino vilna. Viename kamuoliuke, kaip ir priklauso kojininiam, greitai keitėsi spalvos, kitame – lėtai, vienas buvo tvarkingai suverptas, kitas – paveltas, bet kai turi viziją ir daug polėkio ją įgyvendinti, nebijai eksperimentuoti ir palieki kažkokias mitines taisykles, gali džiaugtis labai ryškiais savo kūrybos žiedais. Kamuoliukų buvo pora, bet Daiva juos taip sudryžavo, kad vos du spalvynai nė kiek nenusileidžia labai margam prototipui, nekalbant jau apie originalumą.

Jau iš Noro laikų MZ esu patyrusi, kad vienas iš efektyviausių būdų suskaidyti vertikalias pereinamų spalvų juostas yra jas… sudryžuoti. Taip, smulkūs dryžiukai yra dryžiukai, bet jau nieko bendro su tuo tvarkingu horizontaliu spalvų išsidėstymu. Daiva panaudojo tą patį derinimo principą, bet jos spalvinis matymas yra toks originalus ir kūrybinė laisvė tokia begalinė, kad… rezultatą matote 🙂 .

Simboliška, kad vienas iš spalvynų vadinasi Ankstyvas paukštelis – šis megztukas yra iš tiesų toks, nes siūlas yra šio sezono naujiena, tik atkeliavo ir dar labai nedaug mezginių iš jo pasirodė. O ir netikėtame derinyje abu siūlai atsiskleidė pačiomis gražiausiomis savo pusėmis.

Sekantys Daivos mezgimą, aišku, supranta, kad daug tame yra asmeninio žvilgsnio ir labai nemažai magijos, bet tokių pačių dalykų megzti ir nereikia – teįkvepia jie kūrybingą, lengvą ir žaismingą požiūrį į mezgimą kaip erdvę eksperimentuoti ir atrasti, stebinti ir reikštis. Kur vienintelė galiojanti taisyklė yra tavo idėja.

Daivos Janavičienės megztas megztukas iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2231 (Spalvotieji metalai) ir Schoppel-wolle Zauberball 100 2623 (Ankstyvas paukštelis); modelis – “Dathan Pullover“.

Prieš taisykles, pagal gamtą

Gamintojai paruošia margus siūlų kamuoliukus kojinėms, kad tik imk ir megzk – ir kiekis paskaičiuotas porai, ir spalvų perėjimai kojinių pločiui… Bet taip megzti Ievai neįdomu, jai patinka margi kamuoliukai, žavi spalvos ir jų deriniai, bet tapyba pagal numerius – ne jos arbatos puodelis 😉 . Ji kuria savas kompozicijas iš margų siūlų, derina melanžus su raštuotais, visai nesilaiko vienų atspalvių rėmų.

Viskas ne pagal taisykles, bet taip pagal gamtą – tokios kojinės kaip grybai ar neklusnios žolės gali išdygti tarp šaligatvio plytelių ar subręsti ant vijoklių, nusidažydamos ir jų lapų, ir uogyčių spalvomis…

Ievos Abraitytės megztos kojinės iš Opal Hundertwasser 1431, Zauberball Crazy 1511, 2095.

Švelnus entrelac

Entrelac technika ypatingai gerai draugauja su pereinamų spalvų siūlais, todėl nenuostabu, kad Sigitą užkabino. Numezgusi tokių skarų iš estiškos vilnos, ji išbandė tai pačiai technikai švelnius Zauberball kojininius siūlus, o ši skara numegzta iš grynos merino vilnos su dar ilgesniais perėjimais. Švelniai spalvas keičianti I-cord juostelė palei visą perimetrą dailiai aprėmina audimą imituojantį mezgimą ir kartu įsijungia į bendrą koloritą.

Įsivaizduokite du kamuoliukus (kad lengviau būtų, tai jų nuotraukos yra čia) ir pažiūrėkite į jau numegztos skaros nuotrauką – ar kam kyla klausimų, kodėl šitas reikalas toks įtraukiantis? Niekada nežinai iš anksto, net ir atidžiai pasirinkęs spalvas, kokie atspalviai bemezgant atsidurs vienas šalia kito (juostos mezgamos pakaitom iš dviejų kamuoliukų, reikalui esant galima ir lengvai pasukčiauti dėl galutinio rezultato, paimant nebūtinai taip, kaip gamintojas susuko 😉 ), pridėkite dar nevienodų stačiakampių koompoziciją ir čia jau bėdos daug rimtesnės nei “dar vieną eilutę”, čia jau norisi “dar vieną juostą”, o po “dar vieną”, nes kaip atidėsi lengvai į šoną, kai tavo akyse skleidžiasi tokia magija?

Sigita sakė, jog su šia skara padėjo tašką. Tam kartui. Aš tai nelabai tikiu, greičiau galvočiau apie kablelį, nes tokie svaiginantys burtai taip lengvai nepraeina… 😉

Sigitos Janušonienės megzta skara iš Schoppel-wolle Zauberball 100 2229 (Sfinksas) ir 2479 (Šunvyšnė).

Item added to cart.
0 items - 0,00 €