Panaudojau įrašo pavadinimui kitų metų Vilniaus knygų mugės devizą – citatą iš H. Radausko eilėraščio „Pasaka”, nes ta pati savo pasaulio kūrimo idėja gyvena šalia bet kokios kūrybinės veiklos, rašome mes, paišome ar mezgame. Išorinis pasaulis gali būti objektyviai (jei toks matymas išvis yra) toks ir toks, bet mūsų valioje pasakoti ir gyventi savo istorijas.
Ką bendro su šituo įvadu turi nauja Jolantos skarelė, numegzta iš visai naujo Zauberball Crazy kamuoliuko, kurio spalvas kūrė dizaineris Kieran Foley ir kuris vadinasi „Ankstyvas ruduo”? Matote iš nuotraukų, kad spalvynas tikrai iš to gražaus vasaros ir rudens susidūrimo meto, kai viskas ima švelniai gelsti, sodrią žalumą pakeičia visi vario atspalviai su raudono vyno pabarstukais, ir kurio šiais metais realybėje nelabai teko regėti, nes, perfrazuojant kitą poetą: „Nebuvo rudens. Po vasaros atėjo žiema”. Perdedu, aišku, bet kad iš vėlyvos vasaros peršokome tiesiai į gana pažengusį rudenį, faktas, kurio neužginčys niekas. Tik kūrėjai. Gamta gali dėliotis sezonus, kaip tik jai norisi, mūsų valioje nepraleisti pačių gražiausių sezoninių momentų – jei dangus pasirinko vėlyvo rudens kelią, mes galime sustabdyti laiką net nauja skarele iš auksinio rudens pradžios spalvų ir sudėlioti pačius gražiausius vaizdus – su žiedais ir vaisiais – iš to laiko 🙂 .
Jolantos Žilinskienės megzta skarelė ir nuotraukos. Siūlai – Zauberball Crazy 2545 (Ankstyvas ruduo), modelis – „Wavy Baktus„.
Mažas „Sophie Scarf” šalikėlis greičiausiai jau užsitikrino savo vietą ikoninių mezginių istorijoje – tikrai kultinis daiktas: super gražus, patogus, stilingas, reikalingas, idealus įsikūnijimas prašmatniam siūlų kamuoliukui… vienos teigiamybės. TIK megzti vieną ir tą patį, tegu ir patį patogiausią ir labai pasiteisinusį daiktą kūrybiškam žmogui pasidaro kiek nuobodu 😉 .
Visai kitas reikalas yra pasinaudoti populiaria schema kaip skeletu savai versijai 🙂 . Daivos skarytė ne tik dryžuota (sveiki, likučiai!), ji yra gana ilga (tokią gali įvairiau ant kaklo apsisukti) ir visai ne taisyklingo trikampio formos – praplatėję galiukai per vidurį gerą gabalą pamegzti tiesiu gabalu, taip skarytė labiau pakrypusi į šalikėlio pusę 😉 .
Vyšnaitės ant torto – pūkuoti švelniai rausvi spurgeliai, kaip grybų kepurėlės ar pabertos pievoj uogos.
Daivos Janavičienės megzta skarelė iš Edition 3.0 2474 (Kaimynų sodas) kartu su Isager Spinni 26S, modelis – netoli „Sophie Scarf„.
Vienas įdomiausių dalykų, atvykus į kitos šalies mezgėjų susibūrimą, yra pamatyti, kuo gyvena viena ar kita mezgėjų bendruomenė, kokie siūlai dominuoja mezgimo krepšiuose, kurie modeliai populiariausi. Aišku, kiekviena mezga tai, ką nori (be bendros programos, kuri taip pat nėra jokiu būdu privaloma), bet idėjos panašios į virusus ne tik tuo, kad sklando ore, jos mėgsta ir kolektyviai įsitaisyti vienos bendruomenės mezgimo krepšiuose 😉 .
Todėl aš visada be oficialių renginių ir pasirodymų stengiuosi užfiksuoti įdomesniu mezgimo krepšius, tuo metu mezgamus dalykus ir, aišku, kuo pasipuošusios pačios mezgėjos – visos tendencijos greitai pasirodo kaip ant delno 🙂 .
Zigzaginis mezginys pirmose nuotraukose mane patraukė savo grafišku raštu ir labai gražiu spalvų deriniu, ant sudedamos kėdutės rate sėdinti mezgėja patrauktų bet kieno akį – tiek nerta skrybėlaite, tiek moduline palaidine, ant kitos kėdės matote labai smagių spalvų „Eureka” megztinį, kuris virusu plito per bendruomenę prieš keletą metų ir latvės ne tik vos ne kiekviena nusimezgė savo variantą, bet ir patobulino originalų aprašymą geresniam gulimui.
Iš to, kokia skara mezgėja šildosi, aišku, ką renkasi megzti, o pirštinių krūvelė atspindi šių metų tendencijas 😉 .
Sandros mezgamos spalvotos kojinės iš kelių kartu sudėtų siūlų galiukų – mano didelė meilė, o ir virbalų dėkliukas kaip prie mezginio priderintas. Ir joks galiukas nekeliauja į šiukšlyną, jei ne mezginiui panaudotas, tai nors smagiems kutukams ant projektinio krepšelio 🙂 .
Jei šiemet visoms buvo pasiūlyta megzti bepirštes pirštinaites, tai praeitų metų susitikimo metu visos mezgė štai tokią skarelę iš pasirinkto vasarinio pluošto – lino ar medvilnės. Viskas prasidėjo nuo to, kad viena bendruomenės mezgėja, viešėdama Tailande, nusipirko tokią skarelę iš mezgėjos gatvėje, kad apsisaugotų tiek nuo saulės, tiek nuo varvančio prakaito. Džiaugėsi ja kelionėje, o grįžusi namo sulaukė draugių prašymo numegzti tokias pačias. Pasėdėjo truputuką prie originalo ir… parašė instrukciją, kuria pasinaudojo kolegės ir dabar ne viena galva jau yra apsaugota ir nuo pakankamai kaitrios latviškos saulės, ir nuo erzinančių prakaito lašų ant veido. Tai, kad ne vieną tokią skarelę išvydau ant šių metų susitikimo dalyvių galvų, rodo, jog daiktas naudingas, mylimas ir nešiojamas 🙂 .
Kitas mezginys, stipriai paglostęs man širdį, buvo mano užfiksuotos dėvimos pėdutės. Paprašytos papuozuoti nuotraukoms, mezgėjos drovėdamosis teisinosi, kad jų pėdutės jau kiek praradę tą naujumo blizgesį, panešiotos, bet kas gali būti saldžiau už medų modelio autoriui, kaip žinia, kad jis mezgamas ir nešiojamas!
O dabar – ta-dam! – šių metų pagrindiniai mezginiai. Pasakyti, kad buvau nustebinta, nepasakyti nieko. Taip, latvės visame pasaulyje garsėja savo pirštinėmis, bet ir kojinės, jei jau įkišai koją į paveldo upę, yra to paties lizdo paukščiai. Jas taip pat seniau turėjai nusimegzti, ir jos, kaip ir visi aprangos elementai, buvo dekoruotos tais pačiais tradiciniais raštais. Todėl mažiausiai ko tikėjausi, tai kad gausią latvių mezgėjų bendruomenę atrasiu mezgančią Stephen West kojines – mažiau tradicinio dizainerio reiktų stipriai paieškoti 😉 . Jaučiu didelę stovyklos organizatorės Baibos Pilanės įtaką, kuri būdama mezgimo mokytoja, stipriai prisidėjo prie kojininio siūlo populiarinimo, o toliau viskas interneto ir draugų pagalba nusirito sniego gniūžtės principu.
Aišku, tokioms patyrusioms mezgėjoms, nereikia tikslių instrukcijų nuo A iki Z. Jos laisvai pritaiko pagrindinį modelių raštą savo mėgstamiems kulnams, pirštų užbaigimams, jau nekalbant apie spalvas ar kitą papildomą dekorą.
Svarbi kiekvienos stovyklos dalis – pagrindinių metų mezginių fotosesija. Ir tai, ką matote nuotraukose, tik nedidelė šios temos dalis. Mūsų su Gitana kaimynių KAL (mezgimas kartu), panašu, įgavo platesnį tarptautinį kontekstą – kaimynėmis esame ir mes su latvėmis.
Kol daugelis mezgėjų mėgaujasi išskirtiniu savaitgaliu su mylima veikla, organizatoriaus dalia – nesibaigiantys reikalai. Besirūpinanti visa buitimi ir veikla Baiba prisiekinėja, kad šie metai – paskutiniai, bet vyras paslaugiai primena, kad ji tą patį sakė ir pernai. Mezgėjos net neabejoja, kad sunkumai greitai pasimirš ir išblės gerų emocijų jūroje ir jau derinasi kitų metų datą 😉 .
Mezgantys žmonės iškart supras, kas slypi po antrašte, aišku, moheris 🙂 . Prie bet ko pridėtas jis sugeba pamainyti ne tik mezginio tekstūrą, suteikdamas jam lengvumo, švelnumo ir dailų pūką, bet stebuklingu būdu pagilinti ir perkeisti daikto spalvą.
Sudėjus kartu giminingas spalvas, iš kurių viena bus moherinė, rezultatas bus jokiu būdu ne melanžas, kaip bet kuriuo kitu atveju – jūs turėsite gana vieningą spalvą, lyg iš sumaišytų dažų paletėje, tik ji bus neplokščia, o turės 3D efektą, kas suteiks turtingumo ir sudėtingumo, bet kokiu būdu ne margumo santūriam elegantiškam stiliui.
Tokį myli Jurgita ir demonstruoja savo pirmą skarelę (o šiandien jau turbūt ir antra panaši nušokus nuo virbalų 🙂 ) iš plonytės alpakųvilnos su moheriu. Nėra jie vienodos spalvos, bet rezultatas – labai vientisas, nors ir sunkiai įvardijamas (abi sudedamosios dalys gerokai pasikeitė bendrame projekte).
Kaip jau turbūt supratote iš nuotraukų, tęsiam šiandien populiariosios skarelės „Sophie Scarf” temą tik iš moherinio požiūrio kampo. „Handcraft” autorių koncepcija – skirtingos technikos ir idėjos mažuose projektuose – puikiai tinka ir mūsų temai 🙂 .
Jolanta, numezgusi tokį pat vienspalvį moherio ir vilnėlės derinį (vakar matėte margų skarelių apsupty), nuėjo toliau – vienos spalvos moherį ji priderino prie plonyčio pereinamo Lace Ball 100 kamuoliuko ar greičiau jo galiuko. Nepamirškite šitos puikios idėjos, kai galvosite, ką padaryti su nedideliu kiekiu (nedaug gramų, bet labai nemenkai metrų) lace kategorijos siūliuku, kai atliks, rodos, sunkiai pritaikomas lašas.
Pirma nuotrauka puikiai iliustruoja pradinį sumanymą – kreminis moheris ir gelsvai rusva merino vilnelė. Kitos – rezultatą, kaip švelniai moheris lengvu filtru suteikia nauja atspalvį ir apjungia pereinamas spalvas.
Gavus Jolantos nuotraukas tegalėjau mintyse pakartoti banaliausią frazę apie ore sklandančias idėjas, nes banalu visai nereiškia netiesos. Tos pačios idėjos nusileido ir į mano mezgimo projektus, tik aš, priešingai Jolantai, lace siūlų turėjau visus kamuoliukus, o moherių – krūvą įvairiausių likučių. Tai savo skarelėms aš paėmiau nedidelį pereinamų spalvų segmentą (skarelėje telpa tik vienas žingsniukas ilgų perėjimų) ir kuo nuoseklesniais spalviniais perėjimais padėliojau moherį.
Bendrose nuotraukose – gatavos skarelės ir sudedamųjų dalių – lengvai atseksite, who is who.
Tą pačią idėją – švelniais perėjimais sudėliotas moheris – panaudojau ir su kitu pagrindu. Labai senai, nuo pirmųjų mugių Kiolne laikų, gulėjo pas mane atsivežtas plonytis merino vilnos siūlas, taip pat lace kategorijos, tik dažytas labai trumpais perėjimais. Jei reikėtų vienu žodžiu nusakyti jo spalvą, tai būtų gelsva, bet man norėjosi akcentuoti ne ją, o kitus įterptus atspalvius – įvairius rusvus, balsvus, žalsvus. Rezultatas – trys truputį skirtingos skarytės, nes viena iš perlinio balsvo nukeliavo prie šiaudų aukso, kita prasidėjo šviesiai žalsvu ir baigėsi švelnia angliška raudona, trečios rausvai rusvas galas šviesesnis, o žalias, atvirkščiai, paryškintas. Tiesą sakant, ir ta pagrindo geltona miegoti neduoda, bet kol kas numegztos yra šios trys.
Iš nuotraukų pabėgo tik intensyvesnis turkio spalvos kamuoliukas, visų kitų sudedamąsias dalis matote. Taip dažytos merino vilnos turime ir pas save, tik kiek storesnės (Special merino lace), bet jei rasite save podėliukuose kokį keistą margutį, prisiminkite, jog jo spalvas galima apžaisti įvairiaspalviu moheriu. O nauja skarytė visada bus prie ūkio 😉 .
Pirma skarelė megzta Jurgitos Kasakaitės iš Alpaca 1 (Peach) kartu su Isager Silk Mohair 69. Gelsva – megzta ir fotografuota Jolantos Žilinskienės, siūlai – Schoppel-wolle Lace Ball 100 2264 (Šviesa tunelio gale) kartu su Isager Silk Mohair 62. Mano tamsi skarelė megzta iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2229 (Sfinksas) kartu Isager Silk Mohair 33, 68, 37; žalsvai melsva megzta iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2437 (Oki-doki) kartu Isager Silk Mohair 66, 44, 41 ir Rosarios4 Aurora 30. Margoms skarelėms naudotas pridėtas Isager Silk 0, 62, 69, 63 ir Rosarios4 Aurora.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
