Vienas įdomiausių dalykų, atvykus į kitos šalies mezgėjų susibūrimą, yra pamatyti, kuo gyvena viena ar kita mezgėjų bendruomenė, kokie siūlai dominuoja mezgimo krepšiuose, kurie modeliai populiariausi. Aišku, kiekviena mezga tai, ką nori (be bendros programos, kuri taip pat nėra jokiu būdu privaloma), bet idėjos panašios į virusus ne tik tuo, kad sklando ore, jos mėgsta ir kolektyviai įsitaisyti vienos bendruomenės mezgimo krepšiuose 😉 .
Todėl aš visada be oficialių renginių ir pasirodymų stengiuosi užfiksuoti įdomesniu mezgimo krepšius, tuo metu mezgamus dalykus ir, aišku, kuo pasipuošusios pačios mezgėjos – visos tendencijos greitai pasirodo kaip ant delno 🙂 .
Zigzaginis mezginys pirmose nuotraukose mane patraukė savo grafišku raštu ir labai gražiu spalvų deriniu, ant sudedamos kėdutės rate sėdinti mezgėja patrauktų bet kieno akį – tiek nerta skrybėlaite, tiek moduline palaidine, ant kitos kėdės matote labai smagių spalvų “Eureka” megztinį, kuris virusu plito per bendruomenę prieš keletą metų ir latvės ne tik vos ne kiekviena nusimezgė savo variantą, bet ir patobulino originalų aprašymą geresniam gulimui.
Iš to, kokia skara mezgėja šildosi, aišku, ką renkasi megzti, o pirštinių krūvelė atspindi šių metų tendencijas 😉 .
Sandros mezgamos spalvotos kojinės iš kelių kartu sudėtų siūlų galiukų – mano didelė meilė, o ir virbalų dėkliukas kaip prie mezginio priderintas. Ir joks galiukas nekeliauja į šiukšlyną, jei ne mezginiui panaudotas, tai nors smagiems kutukams ant projektinio krepšelio 🙂 .
Jei šiemet visoms buvo pasiūlyta megzti bepirštes pirštinaites, tai praeitų metų susitikimo metu visos mezgė štai tokią skarelę iš pasirinkto vasarinio pluošto – lino ar medvilnės. Viskas prasidėjo nuo to, kad viena bendruomenės mezgėja, viešėdama Tailande, nusipirko tokią skarelę iš mezgėjos gatvėje, kad apsisaugotų tiek nuo saulės, tiek nuo varvančio prakaito. Džiaugėsi ja kelionėje, o grįžusi namo sulaukė draugių prašymo numegzti tokias pačias. Pasėdėjo truputuką prie originalo ir… parašė instrukciją, kuria pasinaudojo kolegės ir dabar ne viena galva jau yra apsaugota ir nuo pakankamai kaitrios latviškos saulės, ir nuo erzinančių prakaito lašų ant veido. Tai, kad ne vieną tokią skarelę išvydau ant šių metų susitikimo dalyvių galvų, rodo, jog daiktas naudingas, mylimas ir nešiojamas 🙂 .
Kitas mezginys, stipriai paglostęs man širdį, buvo mano užfiksuotos dėvimos pėdutės. Paprašytos papuozuoti nuotraukoms, mezgėjos drovėdamosis teisinosi, kad jų pėdutės jau kiek praradę tą naujumo blizgesį, panešiotos, bet kas gali būti saldžiau už medų modelio autoriui, kaip žinia, kad jis mezgamas ir nešiojamas!
O dabar – ta-dam! – šių metų pagrindiniai mezginiai. Pasakyti, kad buvau nustebinta, nepasakyti nieko. Taip, latvės visame pasaulyje garsėja savo pirštinėmis, bet ir kojinės, jei jau įkišai koją į paveldo upę, yra to paties lizdo paukščiai. Jas taip pat seniau turėjai nusimegzti, ir jos, kaip ir visi aprangos elementai, buvo dekoruotos tais pačiais tradiciniais raštais. Todėl mažiausiai ko tikėjausi, tai kad gausią latvių mezgėjų bendruomenę atrasiu mezgančią Stephen West kojines – mažiau tradicinio dizainerio reiktų stipriai paieškoti 😉 . Jaučiu didelę stovyklos organizatorės Baibos Pilanės įtaką, kuri būdama mezgimo mokytoja, stipriai prisidėjo prie kojininio siūlo populiarinimo, o toliau viskas interneto ir draugų pagalba nusirito sniego gniūžtės principu.
Aišku, tokioms patyrusioms mezgėjoms, nereikia tikslių instrukcijų nuo A iki Z. Jos laisvai pritaiko pagrindinį modelių raštą savo mėgstamiems kulnams, pirštų užbaigimams, jau nekalbant apie spalvas ar kitą papildomą dekorą.
Svarbi kiekvienos stovyklos dalis – pagrindinių metų mezginių fotosesija. Ir tai, ką matote nuotraukose, tik nedidelė šios temos dalis. Mūsų su Gitana kaimynių KAL (mezgimas kartu), panašu, įgavo platesnį tarptautinį kontekstą – kaimynėmis esame ir mes su latvėmis.
Kol daugelis mezgėjų mėgaujasi išskirtiniu savaitgaliu su mylima veikla, organizatoriaus dalia – nesibaigiantys reikalai. Besirūpinanti visa buitimi ir veikla Baiba prisiekinėja, kad šie metai – paskutiniai, bet vyras paslaugiai primena, kad ji tą patį sakė ir pernai. Mezgėjos net neabejoja, kad sunkumai greitai pasimirš ir išblės gerų emocijų jūroje ir jau derinasi kitų metų datą 😉 .
Ačiū už tokį džiaugsmą akims ir sielai – smagu nors per rakto skylutę pasimėgauti tokiais spalvingais grožiais ir pasakojimu. Gal kam kils mintis ir Lietuvoje ką nors panašaus organizuoti, labai norėtųsi sudalyvauti.