Inuit

Jei organizuotume konkursą, kuris megztinis iš antrosios M. Isager knygos “A Knitting Life” yra labiausiai akį traukiantis ir dažniausiai mezgamas, Inuit modelis, panašu, laimėtų favorito karūną. Ta proga, kad ką tik pasipildėme šios knygos atsargas, labai smagu parodyti dar vieną Inuit projektą, su kuriuo galėtume džiugiai pasitikti rudenį 🙂 .

“Buvau dar neišbandžiusi Isager Merilin siūlų. Išsirinkau sau tinkančią spalvą ir numezgiau antrą megztinį iš Marianne Isager knygos “A Knitting Life – Out into the World”. Po  sėkmingo rezultato mezgant ratu iš viršaus – megztinio Gaudi iš pirmos “A Knitting Life” knygos, pasirinkau Inuit modelį. Nepaprastai graži apykaklė gaunasi, o ir apskritai raštas įspūdingai atrodo. Siūlai labai patiko. Kitą kartą galbūt megzčiau ties krūtine dar platesnį, su dar daugiau pridėtų akių po pažastimis. Žodžiu, ten reikia nepagailėti platinimo. O megztinio apačioje aprašymą minimaliai pakoregavau, vėl sumažindama akių skaičių langeliuose, t.y. žemyn šiek tiek susiaurindama. 

Megztinis laukia rudens.“


G megztas megztinis, nuotraukos ir pastabos. Siūlai – Isager Merilin 10, modelis – “Inuit“. Auskarai – Rūtos Būdavičiūtės.

Poppy Tea

Nusimezgusi negalvojau rodyti šitos palaidinės MZ dienoraštyje dėl tos paprastos priežasties, kad siūlai (Rowan Cotton Milk) jau seniai baigėsi MZ, bet per kelis mėnesius supratau, kad ji yra viena labiausiai nešiojamų nuo pat pavasario (ir, tikiuosi, iki gero rudens), kad vasarinių palaidinių modelių per daug nebūna, o šis savo paprastumu yra ypatingai geras ir universalus, ir trečias dalykas – per tuos kelis mėnesius MZ atsirado bent pora lygiai tokio pat storio siūlų (Schoppel-wolle El Linio, Isager Palet, Trio 1+ Trio 2), kurie tikrai idealiai pakeis šį nebegaminamą medvilnės ir pieno pluošto mišinį.

Aš radau šituos siūlus savo podėliuke, kai pagaliau supratau, kad vasariniai mezginiai yra gėris ir dar, kad mano vasara prasideda kovo gale, Kiolno H+H mugėje, kur būna pakankamai šilta megztiniams, o norisi dėvėti ką nors rankomis megzta. Medvilnės ir pieno mišinys man pasirodė toks švelnus perėjimas nuo vilnos prie tikro vasarinio pluošto, o ir spalva buvo labai labai mano. Buvau tikra, kad paveldėjau juos iš Dalios, bet ji dievagojosi, kad tokios spalvos tikrai nebūtų rinkusis sau. Tai mane ir įtikino, kad net jei ir nieko neprisimenu, visai galėjau juos atsidėti sau – ateities mezginiams 😉 . Ir ta ateitis atėjo!

Modelį aš dar prieš metus (jei ne seniau) nusižiūrėjau nuo Rūtos ir jis man yra idealus minimalizmo pavyzdys, kai veiksme dalyvauja tik medžiaga ir gera konstrukcija. O kas megs pats, įvertins ir puikų Petitknit aprašymą :).

Kai pastebėjau Rūtos palaidinę, ji pasakė modelį ir kad tikrai jį kartos. Tuo laiku man ir vienas vasarinės palaidinės egzempliorius atrodė kaip ateivis iš kosmoso, bet prašom, tepraėjo metai kiti, ir aš ne tik jį mezgu, bet ir… kartoju 😉 .

Ne sau, dukrai, bet nesu tikra, kad nepakartosiu ir sau. Buvau tikra, kad toks minimalistinis modelis patiks ir Kristinai, juolab kad pas mane atkeliavo jos mėgstama rausva spalva iš Dalios ir Renatos podėliukų.

Mezgiau kaip siurprizą, kurį ji turėjo išsitraukti laimės šulinyje per Karolio gimtadienį. Išvakarėse važiavom po parduotuves suknelės man, išėjom su naujom kelnėm Kristei, bet apžiūrėjom, kaip masiškai parduotuvėse paplitusios megztos vasarinės palaidinės. Kristė vieną pasimatavo, jai patiko (man ne, nes mačiau, kaip padaryta) ir pakalbėjom, kad gal aš jai ką numegzčiau (iki tol nė minties nebuvo apie jokius mezginius vasarai). Kai kitą dieną laimės šulinyje ji rado naują palaidinę, išsižiojo: “Mama, tu ką, per naktį numezgei???”.

Aš atsivežiau į šventę savo žaliai melsvą palaidinę, kad abi kartu nusifotografuotume, bet gyvenimas taip intensyviai virė aplinkui, kad pamiršom visai tas nuotraukas, o po šventės likom dviese be jokio trečio asmens už kameros 😉 . Užtai pasidarėm Kristės nuotraukų su retro mašina, angliška, labai pritikusią prie palaidinės stiliaus – tokias (kartu su priderintais prasegamais megztukais) britės labai mėgo pokario metu, kai viską reikėjo taupyti, nebuvo išteklių ir madoje buvo tai, kas universalu. Dabar – dėl visai kitų, pertekliaus, o ne trūkumo, priežasčių – tendencijos grįžta.

Abi palaidinės megztos iš tokio paties siūlo (Rowan Fine Milk Cotton 498 ir 501) pagal tą patį modelį – “Poppy Tee“.

Meilė su laiku

Būna tokių mezginių, dėl kurių nekyla jokių abejonių – idėja iškart prie siūlų materializuojasi ir viskas einasi kaip sviestu patepta, greitai, be jokio ardymo turi savo svajonių rezultatą. O kartais prie to svajonių rezultato veda ilgas ir klaidus kelias. Abu keliai atveda ten pat, tik einant (ar braunantis 😉 ) antruoju labai svarbu nenumesti mezginio, neišardyti tą pat minutę, leisti laikui įsijungti į procesą ir tolimesnius sprendimus priimti bent jau vieną naktį išmiegojus 😉 .

Šis labai dailus ir taip gražiai tinkantis šeimininkei megztukas buvo, kaip turbūt jau spėjat iš įžangos, meilė ne iš pirmo žvilgsnio. Ir prasidėjo jis nuo netolygiai dažytos juosvos Schoppel-wolle medvilnės. Šito siūlo plonumas, minkštumas ir spalvos netolygumas yra jo dideli privalumai, kurie, iš kurios pusės pažiūrėsi, gali virsti tokiais pat riebiais minusais. Pamezgus Danutę nuvylė vieno siūlo liaunumas ir minkštumas, o ir lengvas spalvos margumas nedžiugino, ji buvo tikra, kad labiau jai tinka švarios, intensyvios spalvos, o ši juoda tokia paskiesta…

Pasitarusios į veiksmą įjungėm juodą Trio 1 ir kiek aš pamenu, į mezginį Danutė žiūrėjo be didelio džiugesio ir tik po gero laiko pamačiau ją su šiuo dailiu megztuku bei išgirdau istorijos tęsinį.

Trio 1 suteikė mezginiui ir tolygesnio margumo, ir storumo, ir tvirtumo, ir gerą kritimą, bet nors ir tas derinukas labai stipriai nedžiugino, megztukas nebuvo nurašytas ir baigtas. Po pirmo išėjimo paaiškėjo, kad iškirptė gavosi per gili ir Danutė tiesiog primezgė ją lygiai surinkusi akis po stulpelio.

Po kito išėjimo pasirodė naujas siurprizas – megztukas pasirodė trumpokas. Jau su kaklu kelelis pramintas, tai problema buvo išspręsta tuo pačiu būdu – surinkus akis po stulpelio ir primezgus lygiai bei dar gabaliuką stulpeliu, kad apačia nesiriestų.

Po visų dvejonių ir patobulinimų megztukas pagaliau rado kelią į Danutės širdį ir spintą, rezultatą įvertina stebėtojai, pastoviai apdovanojantys šeimininkę komplimentais (ir ta netolygi juoda spalva super tinka ir labai turtingai atrodo!), o sukūrimo istoriją papasakojau kolegoms mezgėjams, ir kaip įkvepiantį pavyzdį, ir truputį kaip paguodą, kad užstrigę su kokiu projektu nenusimintumėte, nenuleistumėte rankų ir negalvotumėte, matydami gražius kitų mezginius, kad jums vieniems taip nutinka ; ) . Kartais tenka pakeisti požiūrį, kartais siūlą, o trūkumus paversti originalaus dizaino elementais.

Danutės E. megztas megztukas iš Schoppel-wolle Cotton Ball 2271 kartu su Isager Trio 1 (Ink).

Lane Loop Tee

Megztos vasarinės palaidinės ne vienos grįžta į populiariųjų projektų gretas – jos kartu su savimi vedasi ir tuos pačius trumpomis rankovėmis megztus modelius iš šiltesnių pluoštų, nes tokie megztukai yra gražūs, patogūs ir labai universalūs. Vėsią vasaros dieną ar vakarą, šiltose patalpose žiemą, jau nekalbant apie pereinamus sezonus, toks megztukas-palaidinė bus pats universaliausias rūbas tiek vienas, tiek apatinio sluoksnio rolėje.

O jei pasirinksite kažką panašaus, kaip Židronė savo melsvai palaidinei, tai turėsite be visų aukščiau išvardintų privalumų ir labai prabangų bei puošnų daiktą (pati mezgiau iš moherio su plonyte alpaca, tai tikrai žinau, ką sakau 😉 ). Siūlų derinio gražumui antrina ir modelis – madingomis plačiomis rankovėmis (joms alpakų vilna užtikrins dailų kritimą), labai subtiliomis minimalistinėmis detalėmis reglano takeliuose ir per rankovės vidurį bei lakonišku I-cord užbaigimu.

Židronės Stankevičienės megzta palaidinė ir nuotraukos. Siūlai – Isager Alpaca 1 (11) kartu su Isager Silk Mohair 41, modelis – “Lane Loop Tee“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €