Anna mezgė šį dailų šiltuką-liemenę dovanų. Toks buvo pirminis planas. Bet siūlų liko ir dar išėjo skara daili skara prie jos 🙂 . Iš Annos pastabos galima suprasti, kad ne tik ji paruošė dvi dovanas, bet abi nukeliavo pas tą patį laimingą žmogų 🙂 : “Abu numegzti iš Rosarios Balada siūlų, kurių turėjo užtekti tik liemenei – kartais mezgėjos apsiskaičavimas išeina į naudą dovanos gavėjai 🙂“.
Geras, madingas modelis (ir dar su tokiu priedu!), idealiai pataikytos sagos, švelnus ir dailus siūlas, labai graži spalva – viskas kalba už labai išskirtinę dovaną. Ją tikrai įvertins ir nemezgantis žmogus, bet aš, mezgantis, negaliu nepastebėti dar vieno, ne visai savaime suprantamo dalyko – pasiektas tokį tobulas meistriškumas, kad daiktas būtų ir unikalus, tau padarytas ir pataikytas, vienas toks, ir kartu padarytas taip dailiai, taip nepriekaištingai, kad namudiniškumo nėra ne tik nė lašo, nė įtarimo!
Lygus, apvalus siūlas – čia jums ne moherinis rūkelis, kuriame viskas taip išplaukę ir meniškai neaišku. Čia viskas aišku, viskas matoma, (o ir šilkas su merinu nėra pati patogiausia medžiaga dėl savo slidumo) ir tai, kas matoma, yra padaryta tobulai!
Annos Dambrauskienės megzta skarelė ir šiltukas bei nuotraukos. Šiltuko modelis – “Lulu Slipover“, skaros – “Poet scarf“; siūlai – Rosarios4 Balada 21, sagos – Union Knopf.
