Primiršta (?) Inspira

Šis kaklašildis vienu metu uraganu prasiautė pro visą eilę mezgimo krepšių ir podėliukų, iškrapštydamas į dienos šviesą pačius netikėčiausius derinius ir nuostabiausius atradimus. Praūžė ir kuriam laikui dingo. Kad vėl pasirodytų tokiu solidžiu (net trys siūliukai į vieną sudėti!), labai šiltu, labai subtiliu ir akis glostančios žalumos pavidalu.

Mojantis mūsų šių metų kalėdinių mainų temai, artėjančiai žiemai, jaukios šilumos poreikiui ir kūrybinei ugniai maitinti. Pastarasis punktas ypač svarbus – gražių ir patogių šiltukų modelių yra apstu, bet tokio įtraukiančio (ir tave, ir visas tavo siūlų atsargas), tokio netikėtus efektus žadančio, tokio draugiško patiems įvairiausiems spalvų ir siūlų deriniams dar reikia labai paieškoti. Galima ir nebeieškoti – kas dar nemezgėte (o jei ir mezgėte seniau) Inspira kaklašildžio ir ieškote įtraukiančio ir praktiško projekto (dovanų taip pat), Vilma rodo kryptį :).

Pasirinkusi savo kaklašildžiui vieningą spalvinę gamą, ji išnaudojo visus žalios spalvos niuansus, o sukurti melanžai dar papildomo subtilumo ir įvairovės pridėjo. Ir šilumos. Net ant šilto jau ir taip megztuko. Ir taip, jei jis jus traukia ne mažiau, nei aprašomas aksesuaras, solidarizuojuosi. Kas buria spalvom ir raštais, tai per visą spintą :).

Vilmos Bukaitės megztas šiltukas iš Drops Lace 7238, Drops Alpaca 7238, 7233, Isager Tweed (Lime), Drops Fabel 650, 542, Schoppel-wolle Wundeckleks 2177 (Žiogas) ir dar būrelio panašaus kolorito NSO. Modelis – “Inspira Cowl“.

Kojininis tvidas

Tradiciškai kojinėms gaminamas tvirtai susuktas ir apvalus siūlas – viskas daroma tam, kad šios būtų stiprios ir kuo ilgiau mums tarnautų. Bet be grynai praktinės paskirties apvalus siūlas labai gražiai atskleidžia raštus, jame nepasimeta net pačios smulkiausios tekstūros, kaip juvelyriniame kūrinyje sužiba vingriausi ornamentai, miniatiūrinės pynytės ar skylučių raštai.

Ir jei ką gąsdina toks plonas siūlas, perkeltas iš mažo kojinės į didelį megztinio formatą, tai jau tik ne Aušrą – jai tik duok ploną virbalą į kompaniją ir kokių sudėtingesnių raštų kombinaciją! Reikia persiskaičiuoti savo siūlui, dydžiui ar figūrai? Tai vietoj rytinės mankštos – kaip kitaip tuos mezgimo įgūdžius treniruosi, jei viskas bus ant lėkštutės patiekta? Apie tokius meistrus žmonės sako, kad dangaus apdovanotas, ir tikrai tame yra tiesa, kuri, deja, labai lengvai kaip augalėlis be priežiūros nuvystų nepuoselėjama.

Aušra savo talentą puoselėja ir visaip kaip augina – tai ir ji turi, ir visa šeima džiaugiasi idealiai tinkančiais rūbais. Jei manot, kad čia taip viskas savaime pagal aprašymus išeina, tai pažiūrėkite originalų modelį ir jo siūlą, palyginkite su fingering vulgaris, kokiu yra kojininis, peržvelkite visus sukomponuotus raštus ir pabandykite pakalkuliuoti. Pradžiai, tik kiek laiko užims viską perskaičiuoti ir perdėlioti ;).

Tik nesigąsdinkite – toks laisvas žongliravimas įvaldyto amato galimybėmis tikrai yra kiekvienam pasiekiamas dalykas, gal žingsniukų kiekis ir sunkumas skirsis, bet visi norintys ateisime į tą tašką, kur visos priemonės bus mūsų vizijai įgyvendinti. Aušra mėgsta plonus ir ne per šiltus drabužius – kojininiai siūlai jos mezgimo arsenale vienodai svarbūs ir kojoms, ir visoms kitoms kūno dalims dengti bei puošti. Ypač toms, kur puošti – pačiomis įvairiausiomis raštų kombinacijomis. Be kitų gerų savybių, šiam megztukui pasirinktas Admiral tvidas yra ir labai švelnus bei labai gražus – nenusakomos balsvos spalvos su spalvotų intarpėlių konfeti.

Aušros Svarauskienės megztas megztukas iš Schoppel-wolle Admiral Tweed Bunt 980, modelis – “Mareel“.

Blauzdinės prie šortų

Paprašiau Irenos istorijos prie tokio labai nekasdieniško, sutikite, vaizdo, o istorija pasirodė “gyvenimiška ir paparasta. Gediminas svečiavosi pas lietuvius gyvenančius Bavarijoje ir ten nusipirko tradicinius, odinius bavarų šortus. Lietuvoje rudenį su šortais ir plikom kojom nevaikščiosi, tad teko megzti blauzdines, kad vyras kojų nenušaltų :).“

Prie trumpų vyriškų kelnių seniau tradiciškai greičiausiai būdavo mezgamos puošnios kojinės, ypač išėjimui, bet blauzdinės iš tiesų yra daug universalesnis reikalas, net jei kalbame ne apie greitai susidėvinčią gryną vilną, o apie specialius kojininius siūlus. Jie, aišku, tveria nepalyginamai ilgiau, bet net Eglė metalines kurpes sunešiojo, tuo tarpu jei būtų gavus užduotį sunešioti blauzdines iš kojininių siūlų, greičiausiai būtų turėjusi reikalų ;). Jų nei pratrinsi, nei suskalbsi (Eglė mezginius gadinančios skalbimo mašinos neturėjo, bet ir ją, ir net programų supainiojimą šitie siūlai atlaiko nė nemirktelėję 😉 ). Gediminas turės rimtai susimąstyti dėl palikimo :).

Irenos Žilienės megztos blauzdinės ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Das Paar 2209 (Šiltas frontas).

Megztos kelnės

Megztų kelnių mada prasidėjo pas MZ paraleliai vienu metu tai vienoje, tai kitoje galvoje, paskui ir ant virbalų, nes šilta ir patogu, nepalyginsi su kokiais treningais. Dalios pirmoji kelnių pora įstrigo ne vienoje idėjų gaudyklėje, bet jau antrosios efektas gausiais ir garsiais raibuliais nuvilnijo (kaip jų šeimininkė atsidūriau reikalo epicentre 😉 ). Viskas, matyt, į vieną tašką suėjo – ir labai efektingas Opal Claude Monet spalvynas, ir mūsų jau antrasis sėdėjimas namie (kelnės buvo ir padovanotos, ir parodytos antrojo karantino metu). Jei pirmojo metu dar galėjome tikėtis, kad toks gyvenimo vingis yra trumpas, laikinas ir beveik garantuotai nepasikartos, tai antrasis uždarymas labai nedviprasmiškai atsinešė žinutę, kad visas gyvenimas gali persikelti į namus ir niekas nesugrius – nei namai, nei gyvenimas. Tik jei jau jis apsiriboja namų erdve, ja visi jau nebeatidėliodami ėmė aktyviai rūpintis – niekam juk nesinori, kad visas gyvenimas praeitų su apdaužytais puodeliais, nepatogia darbo vieta ir rūbais, kurie nebetinkami išėjimui.

Naminės kelnės (mezgantiems žmonėms, aišku, megztos 😉 ) pateko būtent į tą patį naminio gyvenimo pervertinimo procesą. Jos yra pakankamai patogios, kad namie jaustumeisi kaip namie, kartu pakankamai stilingos ir originalios, kad nebijotum (greičiau, norėtum 😉 ) jomis apsirengęs atidaryti duris laiškininkui ar kaimynui, o ir namie atrodytumei pakankamai pasipuošęs ir pasitempęs darbingai, bet jaukiai dieną praleisti.

Gražvydė užsisakė siūlus savajai porai nelaukdama, kol pasibaigs karantinas – siūlus ji gerai pažinojo, ne vieną porą kojinių išbandžiusi ir ši rūšis jai pasirodė pati geriausia nešiojimui. Nes jau ir į susivėlusias kojines nejauku žiūrėti, o įdėjus tiek darbo į rimtą projektą iš pakankamai plonų siūlų, norisi ir rezultatais džiaugtis ilgiau nei mezgei ;).

Prie margo siūlo ji dar prisiderino vienspalvį kamuoliuką, planuodama juo megzti kraštelius, bet idėja nepasiteisino – bus iš jo dar viena kojinių pora mezgimo krepšyje ;).

Kelnes taip pat kartą teko permegzti, nes namai namais (čia toks pirminis sumanymas 😉 ), bet tai jokia mada nereiškia, kad mezginys neturi tobulai gulėti! Antras variantas ir guli. TOBULAI! Ar atsilikti nuo mados – Gražvydės megzta pora plačiomis klešnėmis ir ilgu liemeniu, tokį modelį dabar rasite visose naujausiose kolekcijose.

Namines kelnes daug kas mezga galvodami apie namus, nes nėra toks jau įprastas dalykas matyti jas darbiniame ar šventiniame garderobe, o ir dėl savo elastingos mezginio prigimties jos, išdavikės, taip ir taikosi išryškinti visus nepageidaujamus figūros vingius, kurie mūsų pačių hyperkritiškose akyse dvigubėja ir trigubėja nesiderindami su jokia realybe. Gražvydei atėjus pasidemonstruoti naujovę ši idėja buvo garsiai nušvilpta – taip gerai ji atrodė!

Gražvydės Norkienės megztos kelnės iš Schoppel-wolle Das Paar 2294 (Spalvinis ūkas).

Item added to cart.
0 items - 0,00 €