Megztos kelnės

Megztų kelnių mada prasidėjo pas MZ paraleliai vienu metu tai vienoje, tai kitoje galvoje, paskui ir ant virbalų, nes šilta ir patogu, nepalyginsi su kokiais treningais. Dalios pirmoji kelnių pora įstrigo ne vienoje idėjų gaudyklėje, bet jau antrosios efektas gausiais ir garsiais raibuliais nuvilnijo (kaip jų šeimininkė atsidūriau reikalo epicentre 😉 ). Viskas, matyt, į vieną tašką suėjo – ir labai efektingas Opal Claude Monet spalvynas, ir mūsų jau antrasis sėdėjimas namie (kelnės buvo ir padovanotos, ir parodytos antrojo karantino metu). Jei pirmojo metu dar galėjome tikėtis, kad toks gyvenimo vingis yra trumpas, laikinas ir beveik garantuotai nepasikartos, tai antrasis uždarymas labai nedviprasmiškai atsinešė žinutę, kad visas gyvenimas gali persikelti į namus ir niekas nesugrius – nei namai, nei gyvenimas. Tik jei jau jis apsiriboja namų erdve, ja visi jau nebeatidėliodami ėmė aktyviai rūpintis – niekam juk nesinori, kad visas gyvenimas praeitų su apdaužytais puodeliais, nepatogia darbo vieta ir rūbais, kurie nebetinkami išėjimui.

Naminės kelnės (mezgantiems žmonėms, aišku, megztos 😉 ) pateko būtent į tą patį naminio gyvenimo pervertinimo procesą. Jos yra pakankamai patogios, kad namie jaustumeisi kaip namie, kartu pakankamai stilingos ir originalios, kad nebijotum (greičiau, norėtum 😉 ) jomis apsirengęs atidaryti duris laiškininkui ar kaimynui, o ir namie atrodytumei pakankamai pasipuošęs ir pasitempęs darbingai, bet jaukiai dieną praleisti.

Gražvydė užsisakė siūlus savajai porai nelaukdama, kol pasibaigs karantinas – siūlus ji gerai pažinojo, ne vieną porą kojinių išbandžiusi ir ši rūšis jai pasirodė pati geriausia nešiojimui. Nes jau ir į susivėlusias kojines nejauku žiūrėti, o įdėjus tiek darbo į rimtą projektą iš pakankamai plonų siūlų, norisi ir rezultatais džiaugtis ilgiau nei mezgei ;).

Prie margo siūlo ji dar prisiderino vienspalvį kamuoliuką, planuodama juo megzti kraštelius, bet idėja nepasiteisino – bus iš jo dar viena kojinių pora mezgimo krepšyje ;).

Kelnes taip pat kartą teko permegzti, nes namai namais (čia toks pirminis sumanymas 😉 ), bet tai jokia mada nereiškia, kad mezginys neturi tobulai gulėti! Antras variantas ir guli. TOBULAI! Ar atsilikti nuo mados – Gražvydės megzta pora plačiomis klešnėmis ir ilgu liemeniu, tokį modelį dabar rasite visose naujausiose kolekcijose.

Namines kelnes daug kas mezga galvodami apie namus, nes nėra toks jau įprastas dalykas matyti jas darbiniame ar šventiniame garderobe, o ir dėl savo elastingos mezginio prigimties jos, išdavikės, taip ir taikosi išryškinti visus nepageidaujamus figūros vingius, kurie mūsų pačių hyperkritiškose akyse dvigubėja ir trigubėja nesiderindami su jokia realybe. Gražvydei atėjus pasidemonstruoti naujovę ši idėja buvo garsiai nušvilpta – taip gerai ji atrodė!

Gražvydės Norkienės megztos kelnės iš Schoppel-wolle Das Paar 2294 (Spalvinis ūkas).

Mone kelnės

Jei vaikiškos megztos kelnės nėra kažkas tokio labai neįprasto, gal tiek pat, kiek bet koks megztas daiktas šiais laikais, tai suaugusių garderobe jos yra tikrai retas ir egzotiškas paukštis. Jos gatvėje iš visų megztų, net pačių gražiausių, drabužių išsiskiria kaip ryškiaspalvė papūga juodų varnų būryje. Jau senokai megztos kelnės iš grynai praktiško vaikų ar pagyvenusių žmonių rūbo perėjo į stilingų drabužių kategoriją, mezgimo dizaineriai vis dažniau į jas gręžiasi, ir gręžtųsi dar gausiau, jei ne viena „smulkmenėlė“ – šitas rūbas išryškina visus (VISUS!) mūsų apatinės dalies vingius ir čia jau nepasislėpsi už oversize’o kaip megztinyje ;).

Tobulus vingius turinčius žmones tokios kelnės dar labiau pagražins ir išskirs iš minios, o ne tokiai tobulai daugumai lieka slidinėjimo kurortai ir namai. Pirmiesiems užsidarius, lieka namai ir jei anksčiau tai skambėtų kaip kažkas netinkamo į viešumą, karantino kontekste įgauna visai kitą prasmę. Namai dabar yra vieta, kur vyksta visas mūsų gyvenimas, ir jei ten nesirengsime gražiai, kitų galimybių gyvenimas artimiausiu metu gali ir nesuteikti ;).

Dalios megztos kelnės yra pati nuostabiausia mano matyta versija, ne pirmoji, tiesa, ir taip pat kas eilutę dryžuota, bet šioje į vieną draugiją surinktos visos pačios gražiausios Opal serijos, skirtos Claude Monet paveikslams, spalvos. Tobula forma – ne per daug aptemptos, kad būtų ir gražu, ir patogu, išformuotos pagal figūrą, ties liemeniu surištos spalvota I-cord juostele ir net įleidžiamos kišenės išmegztos vienu gabalu kartu su pagrindine dalimi bei dvigubas stulpelis.

Jei tokios kelnės būtų išeiginis drabužis, tai būtų pats puošniausias ir šventiškiausiai nuteikiantis, namuose jos suteikia maksimalų komfortą, suderindamos dvi, rodos, nesuderinamas priešybes – kai jautiesi kaip lovoje ir muziejuje vienu metu. Su jomis drąsiai gali atidaryti duris praeiviui ar pašvytruoti po apsnigtą kiemą. Ar keista, kad po šios poros šeimyna išsirikiavo į eilę?

Dalios Liepuonienės megztos kelnės iš Opal Claude Monet 9681 (Namas Živerni), 9682 (Vandens lelijos), 9683 (Moteris su saulės skėčiu), 9684 (japoniškas tiltelis Živerni sode), 9685 (Chrizantemos), 9685 (Venecija, Santa Maria de la Salute).

Žieminės kelnės princesėms

Apie vaikiškas megztas kelnes esu jau rašiusi. Gėda dabar prieš manimi visaip kaip deficito laikais besirūpinusius suaugusius, bet megztos kelnės buvo viena iš dviejų didelių mano vaikystės drabužinių nelaimių. Kita buvo labai stilingas ryškiai žalias paltukas su tamsiai rudais apvadais, dabar daug už tokį atiduočiau, bet tuomet tai buvo dažna mano nusiminimo priežastis ir diena, kai negrįžtamai apsipyliau jį kažkokios branduolinės spalvos guašu, buvo išsivadavimo šventė.
Megztomis kelnėmis mane kas žiemą aprūpindavo mezgančios tetos ir jos buvo tikras lašas deguto šiaip jau medaus pilnoje žiemos statinėje. Spalva buvo mėlyna – praktiška ir, tiesą sakant, tai buvo laikai, kai spalvos nesirenkamos, o džiaugiamasi bet kokia gauta. Manęs negąsdino ir nevargino aplipę sniego gurguoliai, nekliuvo spalva, tikra tragedija mano vidinei princesei buvo tai, kad einant į lauką į jas reikėdavo susikišti suknelę. Stovėdavau lauke su dvigubu rūbu jausdamasi kaip nuoga ;(.
Šiaip jau megztos kelnės yra nuostabus dalykas, gražus ir praktiškas, ir šiandieninis įrašas būtent apie tai. Numegztos timpų formos, jos pratęsia šio praktiško rūbelio nešiojimo laiką visą šaltąjį sezoną – puikiai tinka ir žvaigždiškai papozuoti, ir linksmai pabraidyti po sniegą.

Reikalus stipriai pagerina gausus kojininių siūlų pasirinkimas, iš kurio pati gali išsirinkti labiausiai patinkančias spalvas :). Tokį daiktą ramiai galima skalbti mašina ir nesukti galvos dėl ypatingos priežiūros. Ir tvirtumo jos turi tikro kojininio – jei kartais norėtųsi pačiuožinėti ant užpakalio ar pašliaužioti keliais, visada prašom drąsiai!
Visai nenoriu ginčytis su kombinezonų stovyklos nariais, kad tokios megztos kelnės perpučiamos ir peršlampamos. Jos ir nekonkuruoja su sintetine slidininkų apranga, su jomis sniege nepasėdėsi, tas tiesa, bet princesių dienotvarkėje voliojimasis sniege ir nėra pats svarbiausias punktas. Yra laikas ir be sniego, kai reikia jaukios šilumos dar prieš iškeliaujant į šiaurės ašigalį, yra suknelių reikalai, yra gražios džiuginančios spalvos, yra patogumas, nes jos tik vienas sluoksnelis ant pėdkelnių, su jomis smagiai vilkėsi tiek lauke, tiek namie.

Jurgitos Mieželytės megztos timpos dukrai ir nuotraukos. Siūlai – opal Relief 9664, Opal Schafpate 9416, Drops Fabel 340.

Item added to cart.
0 items - 0,00