Jaučiat rudenį?

Man pačiai islandiška vilna tinka ir vasaros viduryje (mezgimą, turiu galvoje, ne nešiojimą ;)), bet rugpjūčio, paskutinio vasaros mėnesio, pradžioje, įtariu jau didėjantį jos gerbėjų ratą ;).

Lettlopi (100% islandiška vilna, 50g ~ 100m) yra pats pačiausias siūlas rimtam šiltam megztiniui visam ilgam ateinančiam sezonui ir dabar pats geriausias laikas pradėti neskubant ir su pasimėgavimu jam ruoštis. Išprotėjusiame dėl islandiškos vilnos mezgėjų pasaulyje susidarė šioks toks šio siūlo deficitas, todėl bandome po kruopelę susirinkti ir išlaikyti visą turtingą Lettlopi paletę.

Šiandieninis papildymas – pačių populiariausių žiemą tamsių atspalvių, o kad nepasirodytų iš pirmos nuotraukos, kad visos katės naktį yra juodos, prašom abu kamuoliukus apžiūrėti atskirai. Vienas tikrai yra juodų juodžiausias, kaip naktį, taip ir dieną, o antrasis – kosminio gražumo ir turtingumo.

Ruošk roges žiemai

Rimutė atsinešė parodyti į klubą savo naujas pirštines (savo darbą, ne sau ;)) vieną karščiausių liepos ketvirtadienių. Iš pačios turbūt šilčiausios islandiškos vilnos, numegztas ypatingai tankia ir šilumą saugančią susukto mezgimo (tvined knitting) technika. Pagal akimirkos logiką niekas nei žiūrėti, nei čiupinėti jų turėjo nenorėti, o išėjo visai atvirkščiai – kolektyviai visos atsidusom, kad jau traukia pirštinių mezgimas… Matyt kažkur, pačiame mažiausiame ir tolimiausiame mūsų įkaitusios šalies pavėsiuke kantriai laukdamas savo laiko sėdi kelius apsikabinęs – ne ruduo dar, greičiau rudens užuomina, net ne mintis apie šaltąjį sezoną, o efemeriška nuojauta, prašmėžuojanti karts nuo karto mezgėjų galvose, nes tai yra būtent tie žmonės, kurie (ar jų projektų krepšiai) gyvena bent jau vienu sezonu į priekį.

Esu jau minėjusi, pasikartosiu – latviai tiki, kad tik vasarą megztos pirštinės bus tvirtos ir šiltos. Kur nebus – kai nereikia skubėti, kai sumegzta visa kaitriausia saulės šiluma, visi saldūs vasaros kvapai ir skoniai. Ir nesvarbu, kad pirštinės būsimos nešiotojos pageidavimu pilkos – visos mezgant stebimos pievų spalvos jas dėvint akimirksniui vėl pasirodys patį niūriausią juodai baltą žiemos mėnesį…

Rimutė dalykiškai pasidžiaugė, kad ji labai ūkiškai tikra ta žodžio prasme ruošia roges vasarą. Jungiamės į kompaniją?

Rimutės Daugėlienės megztos ir fotografuotos pirštinės iš Lettlopi 0054 ir 0058.

Tegyvuoja siūlų trūkumas

Tikrai taip, eilinį kartą pritaru genialiajai Elisabeth Zimmermann, sakiusiai, kad pagrindiniai dizaino atradimai gimsta iš klaidų ir siūlų trūkumo. Būtent pastaroji aplinkybė nulėmė šios pačios gražiausios mano matytos Riddari versijos atsiradimą. Taip sakydama jokiu būdu nenoriu sumenkinti autorės talento, bet klausimas, ar ji būtų užsiėmusi tokiais šokiais su kardais, jei būtų turėjusi pakankamą kiekį vienos spalvos siūlų pagrindui. Jau pakankamai buvo reikalų viską perskaičiuoti kitam siūlo storiui ir savas spalvas pritaikyti.

Visa laimė, kad net dabartiniais pertekliaus laikais mums, rankdarbiaujantiems, ko nors pritrūksta ir tas trūkumas tampa geriausiu varikliu kūrybiniam motoriukui. Ir gimsta tokie gražūs, originalūs ir nepaprastai skambūs mezginiai.

Gal kam megztukas iš dvigubo Plotulopi siūlo gali pasirodyti vasaros viduryje aktualus kaip slidžių reklama liepos mėnesį, bet pati Ieva, labai mylinti šį siūlą, sako, kad kaime šiluma nė iš tolo nepanaši į kaitrą mieste (labai pritariu!) ir šiltas megztukas nuolat praverčia. Juk tų vakarų, kai jo nereikia, yra metuose tiek nedaug… Išnaudokime juos pasiruošimui – su virbalais :).

Ievos Germanavičienės megztas megztinis ir nuotraukos. Plotulopi 0098, 2023, 9268, modelis – modifikuotas „Riddari„.

Islandija tarptautiniuose vandenyse

Islandiškas modelis (labai tipiškas ir daug kartų matytas), išplaukęs Eglės rankomis į tarptautinius siūlinius vandenis, taip pasikeitė, kad net nepažinau be parašyto pavadinimo.

Islandiškas avis šiame mezginyje atstovauja ploniausias Istex kompanijos siūlas Einband, iš kurio tokie megztiniai paprastai nemezgami (dažniausiai mezgami iš gerokai storesnio Lettlopi), bet ir jis, su švelnučiu moheriu susidėjęs ir už jo pūko pasislėpęs, vargiai be patikslinimo būtų identifikuotas ;).

Eglės žodžiai, kad „siūlų likučiai skatino kūrybiškumą“ dar kartą aidu atsiliepia mano širdyje, labai tokį mezgimo būdą mylinčioje. O kad svariau būtų, pasiremsiu visiška klasika – mezgimo pasaulio ikona Elisabeth Zimmermann, sakiusia, kad patys įdomiausi dizaino atradimai gimsta iš klaidų ir siūlų trūkumo.

Eglės likučių kolekcijos siūlų trūkumu turbūt nepavadinsi, greičiau iššūkiu iš pasirinkto kolorito turimų skirtingų siūlų atsargų sukurti pilnavertį didelį rūbą ir juos visus sukomponuoti pasirinktu tradiciniu islandišku raštu.

Iššūkis priimtas ir taip gražiai įgyvendintas, kad kartu džiaugiasi visi pirmieji pavasariniai žiedai :).

Eglės Lašinskienės megztas megztukas iš Drops Lima, Alpaca Silk, Alb Lino likučių, Rowan KidSilk Haze 679, Istex Einband 9020 ir nuotraukos; modelis – „Afmaeli„, gėlytės nuotraukose – snieguolės, žibutės ir plautės.

Item added to cart.
0 items - 0,00