Spalva

Paskutiniu šios savaitės įrašu kaip ir grįžtam į žieminę sausio realybę, bet šaknys jo – toje pačioje vasaroje. Atkeliavo nauji Isager Boucle siūlai ir aš pamačiau šitą žalią spalvą. Lygiai tokią pačią, kaip mano mylimiausių basučių 😉 . Akimirksniu susiderinau – kas pasakė, kad tik rūbai turi tarpusavyje derėti, mezginys prie avalynės taip pat gali būti puikus komplektas 🙂 , juolab kad šis mezginys buvo mano “autobusinis”. Vasarą teko ilgas valandas praleisti visuomeniniame transporte, tai važinėjau ir su nauda, ir visada spalviškai susikoordinavusi 😉 .

Kadangi pirmas impulsas buvo spalva, o ne konkretaus rūbo idėja, nuėjau pačiu paprasčiausiu keliu – pradėjau megzti skarą. Aksesuaras juk ir gali, ir turi būti spalvingas ir ryškus, juos gali dažnai keisti ir todėl lengviausia peržengti įprasto spalvinio komforto ribas. Nes basutės mano net vasarą yra pakankamai ryškus ir visą spintą pagal save surikiavęs daiktas, žiemą mano garderobas darosi gerokai nuosaikesnis, o avalynė dažniausiai banaliai juoda.

Lengviausiu keliu nuėjau ne tik rinkdamasi ką megzti, bet ir raštą bei modelį. Lygus kojininis mezgimas – norėjau minkšto ir tankaus kailiuko efekto, tam pasiėmiau ir gana plonus (2,5 mm) virbalus, nors daugelis šį siūlą jau buvo išbandę (ir labai sėkmingai!) gerokai storesniais.

Jokių papildomų raštų krašteliui, kad apsaugotų lygų mezginį nuo raitymosi, tik pailgintos pačios kraštinės akys, kad netrauktų. Bukle, jei ir raitosi, tai taip minimaliai, kad man visai netrukdo, o lygiame mezgime kailiuko efektas man yra pats gražiausias (abiejose pusėse).

Forma – pats paprasčiausias trikampis nuo apačios (nusižiūrėjau nuo Daivos), kad nieko nereikėtų iš anksto planuoti ir skaičiuoti – galėsiu pabaigti, kai tik sugalvosiu ar pasibaigs eilinis kamuoliukas (sumezgiau 3). Ir kai į pabaigą pamačiau, kad jau užtenka pločio, bet dar norėtųsi ilgio, pagreitinau pridėjimus. Leidau sau tokį chuliganizmą – juk vaizdas, kur aš stoviu ištiesusi skarą su visais jos užsirietusius ragelius primenančiais galais, teliks toje vienintelėje apatinėje nuotraukoje. Lauke aš vaikščiosiu jaukiai susisupusi. Labai jaukiai – net ir kamuoliuke malonus liesti mezgant tarp rankų šis siūlas man rodėsi gerokai šiukštesnis palyginus su tuo išskalbtu žaliu kailiuku ant kaklo.

Skara megzta iš Isager Boucle 56.

Vasara pagal poreikį

“Suprantu, kad medvilniniai ir lininiai mezginiai šiuo metu ne patys aktualiausi, bet šeštadienį mačiau, kad “Mezgimo zonoje” vasariniai siūlai buvo paklausūs 🙂 . Ir visai suprantama, nes Kristinos Brazauskienės žodžiais tariant, vasara baigiasi tiems, kas neturi pinigų. Tad drąsiai siunčiu antro medvilnės&lino mezginio foto 😉 .”

Norėčiau pasiginčyti su G dėl tų vasarinių mezginių aktualumo. Gal jų nešiotojų sausio pradžioje ir nėra dauguma, bet mezgantys žmonės tai tikrai gyvena ne pagal vaizdus už lango – nauji megztukai neiškris iš dangaus vieną gražų rytą kaip lietus ar sniegas. Ir su pirmais lapais neišsprogs – juos pagaminti dažnai reikia daugiau laiko nei gamtai apsukti visą sezono ratą, nes ir siūlai ploni, ir vasariniai pluoštai neturi procesą lengvinančio vilnos elastingumo…

Kaip ten su ta vasara bebūtų, kas pas ją važiuoja, kas vietoj laukia jos atvykstant, kas ją bet kur jaučia, nestoras ir ne per šiltas, dailus, margas, labai universalių atspalvių ir turtingas raštų užmestukas visada yra didelis gėris šilto meto spintoje. Ir papuoš, ir neįkyriai šildys, o dominuojantis linas suteiks jam dailaus kritimo. Ir jau pats laikas kažką tokio ant savo virbalų artimiausiam metui planuotis.

Modelis yra iš 2022/8 Sabrinos žurnalo ir tai, kaip gražiai G pritaiko sau bet kokio laikotarpio modelius ir juos savitai stilizuoja parinkdama skirtingus priedus ir papuošalus bei aksesuarus, yra atskiro paminėjimo vertas momentas.

G megztas megztukas iš Isager Bomulin 47, Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2407 (Downtown), El Linio melange 2581 ir nuotraukos .

Nerti marškinėliai

Tęsiam “vasaros” temą – net jei šitie marškinėliai bus nešiojami kalendorinės vasaros metu (nors kas žino?), kad vasarą jais galėtum puoštis, pradėti reikėjo… vakar 😉 .

Katryna ir pradėjo vakar, nerti, nors modelis yra lyg tiesiai nuo paskutinių podiumų šou, kur dominuoja vingrūs nerti kiauraraščiai (Jolanta mums ne tik paveiksliukus parodė, dar pernai, šiemet, kai per pirmą klubo susitikimą po švenčių visos atsinešė draugėms pavartyti iš Kalėdų senelių gautas mezgimo knygas, viena iš Jolantos bibliotekos papildymų buvo vąšeliu nerti kiauraraštiniai motyvai nenutraukiant siūlo, akivaizdu, kad reikalai rimti ;)) ). Šiandien demonstruojami marškinėliai labai šauniai apžaidžia nėrinių mozaikos stilių: viskas atrodo lyg iš kvadratėlių sudėliota, o nerta ištisai – medalis dizainerei.

Marškinėliai pagal pirminį sumanymą buvo suplanuoti subtiliai marginti, bet vis tik vienspalviai juosvi, bet pasibaigė siūlai 🙁 ir Katryna taip sėkmingai prijungė to paties storio juosvai balsvą pereinamų spalvų kamuoliuką, kad viskas atrodo kaip specialiai sumanyta – perėjimai paderinti taip, kad abi rankovės laipsniškai nušviesėja pabaigos link. Spėju, ta pati istorija ir su apykakle, bet nesu tikra (o ir nugalėtojų niekas neteisia!) – taip gražiai apžaisti milijonai juodų atspalvių.

Katrynos Boroškaitės nerti marškinėliai ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Cotton Ball 2271 ir Zauberball Cotton 2439, modelis – “9 Halls Crochet Shirt“.

Įdarbinti likučiai

Skamba truputį per kasdieniškai tokiam puošniam rūbui, bet Jolanta iš tiesų turėjo siūlų, atlikusių nuo kitų projektų ir įdarbino juos pačiu gražiausiu ir naudingiausiu būdu 🙂 .

Tie siūlai pas Jolantą atkeliavo dar tada, kai Isager kompanija gamino tik plonytį Trio 1, patogesnė mezgimui Trio 2 versija atsirado vėliau, bet kai turi idėją sumegzti atsargas (žinot, tokios idėjos fix klajoja nuo vienų siūlų atsargų prie kitų ir bando, kur galėtų įsikurti 😉 ), tai ne taip ir svarbu, kad du siūliukus megzti nėra taip patogu kaip tokio storio vieną (ir dar juodą!) – sekantys Jolantos mezginius žino, kad ji tikrai neieško lengvų kelių, o tvirtai laikosi idėjos rodomos krypties.

Jolanta ne tik idealiai lygiai sumezgė tuos du slidžius ir tamsius siūliukus į tobulai tvarkingą medžiagą, bet ir pagražino apačią dryžiukais be jokių laiptelių (kas mezgat ratu raštais ar juostelėm, suprantate, apie ką kalbu). Užtai su papildomu nėrimo pynutę imituojančiu siuvinėjimu.

Tai yra turbūt pirmas kartas, kai fotografuoju mezginį viduje, ne dienos šviesoje, bet Jolanta į lauką tokiu oru eiti kategoriškai atsisakė – žiema vis dėlto, nors šaltas sezonas jai visai nėra argumentas suguldyti tradicines vasarines palaidines žiemos miego, o ši yra viena labiausiai nešiojamų 🙂 .

Jolantos Gulbinovič megzta palaidinė iš dvigubo Isager Trio 1 (Ink, White, Petrol, Linen, Frost, Sky).

Item added to cart.
0 items - 0,00 €