Fejerverkai

Dizainerio Kieran Foley modeliai neturi labai daug įgyvendintų projektų ne dėl to, kad būtų negražūs ar neįdomūs, visai atvirkščiai. Profesionalaus tekstilės dizainerio, genialaus koloristo ir išskirtinio matymo menininko modeliai yra tikrai unikalūs, originalūs ir labai nešiojami, tik toli gražu nėra taip lengvai įgyvendinami. Net ir tie, kur gali megzti iš vieno kamuoliuko, nerasi ten kokio rašto kito iš populiarių raštų rinkinių, viskas yra menininko kūrybinių idėjų realizacija, paties sugalvota, sukomponuota, sudėliota. O jau ten, kur prasideda žaidimai su spalvomis, tai niekas nėra jam per sudėtinga – nei intarsija su begale kamuoliukų, suderinta tame pačiame mezginyje su žakardu ir kiauraraščiais, nei daugiaaukščiai spalviniai deriniai (“likučiai”, aha 😉 ), nei paleistos akys, daugybiniai suėmimai ir pridėjimai. Viskas yra gerai, kas leidžia realizuoti sumanymą, todėl jo modelius renkasi žmonės, kuriems mezgimas yra ne fonas filmui, o iššūkis protui ir proga palaikyti aukštą meistrystės lygį, kuriems spalvų derinimas kelia džiaugsmingą jaudulį, o ne varlę, kurią reikia praryti pačioje dienos pradžioje.

Virginija, kaip spėjate iš jos pačios mezginių, yra būtent tokia mezgėja, kuriai kuo sudėtingiau, tuo įdomiau, todėl jos kraitelėje – ne vienas šio dizainerio modelis, vienas už kitą sudėtingesnis. Smagiausia dalis buvo šio šalio pradžia, kai ji atėjo išsirinkti siūlus fonui, nes planavo pasiimti jį į ilgą kelionę. Atėjo kitą dieną išplėstom akim – pradėjo ir suprato, kad šis mezginys – ne choras fone, o ryški primadona, kuri pasiima visą tavo dėmesį be jokių dalybų. Kompiuteris išjungtas, jokios kompanijos šalia – seki raštą, dėlioji spalvas, žongliruoji vienu metu žakardu, intarsija ir kiauraraščiu. Tikras fejerverkas visomis prasmėmis 🙂 .

Rezultato taip pat – su tokiu šaliu neliksi nepastebėtas ne tik mezgančių žmonių!

Daug kojinių numezgusi Virginija sukaupė turtingą spalvotų Zauberball Crazy likučių kolekciją (šis siūlas yra vienas mylimiausių jos turtingiems firminiams žakardams), iš kurių sudėliojo savo ugninius menus, ryškiai šviečiančius neutraliame pilko tvido fone. Švelniai spalvas keičiantys margi siūlai iš tolo atrodo kaip vienspalviai, bet įsižiūrėjus pamatai, kokie jie turtingi niuansų, atspalvių ir virpesių. Tvidinis fonas šiam neplokščiam spalvynui tinka idealiai!

Daugelis menininkų pamini savo svarbius gyvenimo etapus kūrybiniais darbais – kas parodom, kas koncertais, kas knygom ar spektakliais. Virginija yra didelė menininkė, kurianti virbalais ir siūlais, todėl simboliškas sutapimas, kad fejerverkais pavadintas modelis baigtas kaip tik jos gimtadieniui. Kulminacinė šventės dalis, solenizantės darbu vainikuojanti labai turtingą ir gražų kūrybinį kelią. Ir nušviečianti ateities horizontus 🙂 .

Virginijos Sankalienės megztas šalis ir nuotraukos. Siūlai – Isager Tweed (Winter Grey) kartu su įvairiausiais Schoppel-wolle Zauberball Crazy likučiais; modelis – “Fireworks“.

Šventinis šalis

Dizaineris Kieran Foley kuria labai išskirtinius mezgimo modelius ir daugelis toli gražu nėra mezginiai filmus bežiūrint, šis dar vienas paprastesnių, nes žaidžiama tik vienu siūlu, užtai kaip efektingai atrodo jis iš pereinamų spalvų kamuoliuko!

Susigundę nepadarykite Editos klaidos – pasirinkite truputį slidų, o ne pūkuotą ir “lipnų” siūlą, nes tie išraiškingi burbulai pasidaro iš nuleistų akių, kurios labai nenoriai darosi sulipus mezgamam siūlui. Editai teko pabandžius keisti gryną vilnonį į tokio pat spalvyno kojininį ir įtariu, reikalai nuo to tik dar labiau pagerėjo. Ne tik todėl, kad lengviau buvo išardyti, ką reikia, bet ir kojininių siūlų greiti spalviniai perėjimai šitam modeliui tikrai išėjo stipriai į gražumą. Ir melanžas turtingo virpėjimo pridėjo 🙂 .

Ir atskiras pagiriamasis žodis progoms. Aišku, galima megzti, ką nori ir kada nori, tačiau bet kokia sugalvota proga turi tokį lengvą motyvacinį dopingą. Kartais gali aptingti, suvilioti kiti projektai ir apimti pagunda numesti, ypač jei iškyla kokie sunkumai ar suerzina klaidos, bet žinai, kad mezginys yra numatytai progai, o ši turi numatytą datą ir… judi į priekį. Ir visai nesvarbu, kad šis šalis nebuvo apsisiaustas per sūnėno vestuves, kaip buvo pradžioje planuota, šalis tai baigtas. Ir suknelė priderinta! Dabar jau bet kokia proga gali ir netikėtai ištikti 😉 .

Editos Jankevičienės megztas šalis ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2170, modelis – “Tokyo Bubbles“.

West lapkritis

Iš tikrųjų tai šiandien abi su Gitana rodom savo Stephen West metinio kojinių modelių abonemento rudens derlių, tik man visos šios trys poros yra lapkričio, nes šis mėnuo man buvo gausus kelionių, o kojinės jau seniai pasiteisino kaip idealus kelioninis projektas – mažai vietos, nedaug galvojimo ir pakankamai mezgimo valandų.

Rugsėjo mėnesio pora lengvu aidu atkartojo rugpjūčio modelį, tik kadangi dvispalvį anglišką stulpelį pakeitė persuktų akių stulpeliai iš vieno siūlo, tai abi su Gitana vieną siūlą ir paėmėme – ji vienspalvį, aš spalvotą, pagalvojusi, kad marginimas neturėtų kirstis su labai paprastu tekstūriniu raštu.

Kaip visada – pradžia oro uoste, tik pirmą kartą gyvenime ne tokia sėkminga. Iš manęs atėmė karboninius virbalus ir jau siekė tą patį padaryti su bambukiniais. Išsaugojau tik pastaruosius apeliuodama į pareigūnės sveiko proto jausmą (2 mm storio bambuko pagaliukai, įdėti į specialų vamzdelį, kad patys nesulūžtų!!!), būčiau pakovojus ir dėl anglinių, bet tablo degė pranešimas “Final Call” ir man buvo ne iki virbalų, juolab nelikau visai ne nieko. Norvegijoje virbalus atsipirkau, o kai šalia manęs grįžtant namo sėdėjusi mergina mezgė metaliniais Addi virbalais, supratau, kad mes šitoje srityje esame dar labai stipriai atsilikę, nors Vilniuje jau gali praeiti su vandens buteliu, tačiau turbūt bet kuris mezgantis žmogus turbūt pasirinktų didesnį savo amato supratimą 😉 . Juolab kad vandens praėjęs pro patikrą įsipilsi, o virbalus galėtum atsipirkti tik tame pačiame Oslo oro uoste…

Taip sunkiai prasidėjusi pora (nors tokia lengva megzti!) sunkiai ir ėjosi, baigiau ją tik kitoje kelionėje, bet užtai atsigriebiau su nuotraukomis – gavau ir kojas pozavimui, ir atsiminimus iš labai ypatingos vietos, kur pavyko susiorganizuoti fotosesiją: San Luca Bolonijoje.

Šį kartą mezgiau nenusižiūrėdama nuo Gitanos, tai ir koloritai mūsų išsiskyrė – Gitanos rudeninės poros rausvai bordo, maniškės – žaliai mėlyno kolorito.

Spalio mėnesio poros idėja buvo apjungti tris skirtingus atspalvius į vieningą kompoziciją, su kuo Gitana susitvarkė idealiai, sujungdama harmoningų atspalvių vienspalvius siūlus su margais,

o aš ne tik nepadariau jokio švelnaus perėjimo, pasiėmusi labai konstrastingus tris siūlus, bet dar ir sumaišiau raštą (pėdos dalis turėjo būti šviesiai žalia su tamsiai žaliais taškeliais, o ne atvirkščiai), nes įsijautusi į projekto lengvumą ir truputį užsiėmusi kelioniniais reikalais (taip, ši pora taip pat numegzta keliaujant) neatidžiai perskaičiau (tiksliau pasakius, per vėlai, kai jau įtariau, kad kažkas ne taip) instrukcijas. Buvau jau pakankamai toli savo klaidose pažengusi, kad ardyčiau ir taisyčiau, juolab kad įtariau, jog stipriai geriau nebus. Dizainerio idėja neįgyvendinta, bet ir tokia interpretacija, tikiu, ras savo vietą kojinių pasaulyje 😉 .

Lapkričio mėnesį pagaliau pavijau Gitaną, abi numezgėm laiku (ji anksčiau, aišku, bet ir aš gruodžiui pasiruošus!). Ir ši pora yra beveik kelioninis projektas, tik tą nukeltų akių dalį mezgiau namie, nes su margais siūlais reikėjo atidumo, o visa kita įvyko kelionėse visuomeniniu transportu į darbą ir namo (kiekvieną kartą stebiuosi, kaip per tokį trumpą laiką galima tiek daug numegzti 😉 ).

Ir šį kartą nevisai tiksliai laikiausi dizainerio instrukcijų kaip derinti spalvas, kai ką sukeičiau vietomis, nukeltų akių segmentui nekeičiau spalvų griežtai įstrižainių judėjimo kryptimis ir margą kulną dariau margai… pilką, kad labai nesiskirtų nuo pėdos. Pirštukus taip pat padariau pėdos spalvos, tik atskyriau plona marga justele.

Dizainerio sumanymą geriau įžvelgsite Gitanos poroje – marga stulpelio pradžia, margi nukeltų akių segmentai (keiti kryptį ir keiti spalvą), margas kulnas ir margi pirštukai.

Laukiam gruodžio 🙂

Visos kojinės megztos ir fotografuotos mūsų abiejų kartu su Gitana Griciene. Rugsėjo mėnesio poros modelis – “Windschief Socks“, Gitana savo porą mezgė iš Drops Fabel 120, aš mezgiau iš jau pasibaigusio siūlo – Opal Van Gogh 5434. Spalio mėnesio poros modelis – “Cafe Knitting Socks”, Gitana ją mezgė iš Drops Fabel 120, 623, 655, aš mezgiau iš Drops Fabel 115, 112 ir Opal uni 4 gijų 5133. Lapkričio mėnesio poros modelis – “Embossed Jacquard Socks“. Gitanos pora megzta iš margo keturgijo Opal (nebeatsekam serijos ;( ) kartu su Drops Fabel 113, 918, 104; manoji – iš Opal uni 4 gijų 9936 ir Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2133, 2136, 2428.

Spalvotas entrelac

Rudenį ir žiemą daugelio rankos pačios nesąmoningai tiesiasi prie pačių spalvočiausių kamuoliukų ir mes taip elgiamės neatsitiktinai. Mūsų protėviai, gyvendami gamtos ritmais, darė tą patį (tik siūlus teko patiems spalvintis 😉 ). Kad išsaugotų tikėjimą, jog saulė sugrįš, gamta atgims, nieko netrūks, jie stengėsi atėjus tamsai, šalčiui ir nederliui apsupti save to gero laiko simboliais – šventiniai rūbai ryškūs, papuošimai spalvingi, o vaišių stalai pagal galimybes kuo gausiau nukrauti. Mes dabar gyvename nuolatinės gausos ir pertekliaus laikais, nebijome nei sušalti, nei neprivalgyti, bet nuo gamtos sunku pabėgti – lapkričio dangus neretai ir mus prispaudžia, tamsa pristabdo, monochromija prislegia. Pats geriausias vaistas šaltojo ir tamsaus pusmečio slogučiui įveikti – apsupti save gražiais vaizdais, gausos ženklais, šviesa ir spalvomis. Mezgantys žmonės pastarųjų “vaistų” turi į valias ir gali ilgai jais džiaugtis – ir megzdami spalvotais siūlais, ir paskui tokius drabužius vilkėdami.

Apie nuostabų šios dienos įrašo herojų nelabai ką turiu ir bepridurti, tik och ir ach – nuotraukos pačios labai iškalbingos! Tokius mezginius, kaip Tatjanos entrelac technika megztą megztuką galima būtų išrašinėti receptu rudens laikotarpiui – Edition 3.0 siūlai yra skirti mažiausiems nešiotojams, todėl yra labai švelnūs ir greitai keičia spalvas, kas šiai technikai yra ypatingai tinkama (švelnumas tinka visada 😉 ). Tatjana dar išsirinko vieną gražiausių, ryškiausių ir skambiausių spalvynų – anglišką sodą. Kai gamta apmiršta, mes patys puoselėjame šilumą, spalvas ir žiedus, primindami sau, kad viskas sukasi ratu kartu su saule.

Tatjanos Liadnik megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Edition 3.0 2296.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €