Močiutės kvadratėliai

Močiutės kvadratėliai – vienas tų mados atraminių stulpų, kurie pastebimi kartais dažniau ir ryškiau, kartais pasitraukia į šešėlį, bet niekada neprapuls, nes šiame rašte (ir jo interpretacijose) slypi milžiniškas potencialas. Aiškiai matomas rankų darbo pėdsakas jungiasi su paprasto ornamento ekspresija ir labai ryškiais spalviniais žaidimais. Ta stilinga rankdarbio ir meno sąjunga garantuoja močiutės kvadratėliams milžinišką gerbėjų auditoriją – tiek nėrėjų ir mezgėjų, tiek mados dizainerių, tiek jautriai mados vėjus jaučiančių stileivų.

Tą kūrybinę ugnį karts nuo karto pakursto žymūs dizaineriai ir nuo jų neatsiliekanti armija nėrėjų (didelis šio rašto gerumas yra jo prieinamumas patiems pradedantiesiems, nes paprasčiau sunkiai rasite 😉 ). Manęs niekada nereikėjo traukti į šią stovyklą, visada joje buvau. Bet kaip ir savu miestu ar namais – būdamas imi tiesiog nebepastebėti gerumo, kuris tave supa nuolat, reikia, kad kas pavestų į šoną ir pabaksnotų pirštu. Aš laiminga, nes MZ tokių progų vis karts nuo karto pasitaiko ir aš pradedu eilinį močiutės kvadratėlių projektą. Rudenį ne viena mezgėja rinkosi siūlus (beje, tuos pačius, kaip ir šiandieninis nėrinys 🙂 ) nertiems Miu Miu šalikėliams ir aš jau buvau beveik beužkimbanti ant kabliuko, bet kažkas nukreipė mano dėmesį kitų projektų link.

Šį kartą tokiu žmogum man tapo Jolanta ir pamačiusi jos nėrinius (ir dar gavus nuorodą į šias tos pačios dizainerės liemenes) nebeatlaikiau. Kadangi ruošiausi kelionei, tai pradėjau vienspalvę skarą, tokiu būdu kaip ir prisimindama rudeninius šalikėlius, bet tikrai ja neapsiribosiu (artimiausiuose planuose (po pledo) – švarkelis-paltukas).

Jolanta dabar su įkvėpimu įgriuvusi į nertų močiutės kvadratėlių pasaulį, o vandenys platūs, nes nešiotojų yra dosnus būrys 😉 , gal išnėrusi pasirodys su naujais kūriniais, bet įtariu, ir ši vienintelė nuotrauka su nauju anūkėlės sarafaniuku (antrai jau toks pats tuo metu buvo baigiamas) turės sprogstamos bombos efektą ne viename projektų krepšyje ir planuose 😉 .

Jolantos Pupkės nerta suknytė anūkei ir nuotrauka, pagrindinis siūlas – WYS Bluefaced Leicester 315.

Meilės darbai

Besiskundžiantiems, kad megzti lygų juodą šaliką yra natūrali kankynė, siūlau puikų būdą pratęsti agoniją – anglišką stulpelį. Ne tik sunkiai įžiūrėsite tamsioje žiemiškoje aplinkoje, ką ir kaip mezgate, dar ir trypčiosite vienoj vietoj, kiekvieną eilutę pakartodami praktiškai du kartus. Pridėkite dar tokią smulkmenėlę, kad šalikus dabar nešioja didelius, plačius ir ilgus – šituo projektu “mėgausitės” tikrai ne vieną dieną ir ne dvi.

Taip skambėtų eilinis užsakymas ar nelabai artimo žmogaus poreikis. Tik viskas stebuklingu būdu pasikeičia, kai tokio šaliko užsimano vaikutis, kuriam šiaip mamos mezginių nelabai ir reikia, yra ką nusipirkti (ir su prašmatnesniu ženkliuku 😉 ). Užtenka tik užuominos, kad praeitų metų kaklašildis prasitampė ir jis jau visai norėtų paprasto šaliko… Taip, tokio pat juodo ir visai paprasto, taip, tas pats angliškas stulpelis labai tiks.

Tiko :).

Vyriškas šalikas megztas iš Drops Karisma 53. Antrasis megztas Živilės Mažeikienės iš WYS Bluefaced Leicester DK 099.

Building Blocks Dickey

Vakar rodytas modelis, vienas iš Vilmai megztų, toli gražu nebuvo vienintelis ;).

Nebuvo ir pirmasis ;). Jei dėl “Askews me Dickey” modelio galėjau būti rami (ne kartą išbandytas ir visokių dydžių, mielai nešiojamas, patogus tiek viršutinio, tiek apatinio sluoksnių vaidmenyse), tai naujasis, labai mano akį traukęs “Building Blocks Dickey” buvo neištirta teritorija. Jo kūrėjas – asmenybė ekstravagantiška ir praktiškumo garantija nėra pridėta nei prie vieno jo ryškaus charakterio modelių. Tokiais žemiškais reikalais teko užsiimti pačiai ;). Ir, aišku, sau :).

Aš nusižiūrėjau dvi siūlų lentynas – Rosarios4 Amalia (su mintimi apie Vilmą) ir WYS Bluefaced Leicester DK, nes man labai patinka šitas siūlas, patinka jo spalvos ir švelnumas. Tai megzdama sau pirmąjį variantą turėjau du tikslus: ir patį modelį patikrinti, ir išbandyti, kaip viename mezginyje sugyvena portugališkos ir angliškos avytės.

Patikrinau – modelis gula puikiai, tik kaklinė dalis yra pakankamai atvipusi, todėl versija labiau lengvai vėsai nei rimtam šalčiui. Arba su plona skarele ar golfu po apačia. Iš bėdos prireikus pridengs ir ausis bei nosį. Vienintelė mano korekcija – pristabdytas akių pridėjimas pabaigoje, nes apžiūrėti kitų variantai įtartinai bangavosi.

Siūlai, nepaisant jų nedidelio storio skirtumo (Amalia turi daugiau metrų, bet – paradoksas – yra kiek storesnė), viename mezginyje susijungia į darnią draugiją :).

Savo bandymams spalvas rinkausi prie striukės pamušalo – už kažko gi turi kabintis, kai pasirinkimas pernelyg gausus. Tada numezgiau grynakraujį (beveik, su nedideliu naujo siūlo Terra intarpėliu) kaklašildį Vilmai ir jei galvojate, kad padėjau tašką, tai čia ne apie mane. Šitas modelis yra nepaprastai dėkingas patiems įvairiausiems spalviniams deriniams, o man valgyt neduok, tik kad su spalvotais siūlais pažaisti galėčiau. Prisiminiau porą, kuri mielai mano megztus daiktus dėvi ir paruošiau jiems kalėdinę dovaną.

Vyriškas kaklašildis kiek ilgesnis ir platesnis (nuo savęs pridėjau truputį eilučių ten, truputį anen), moteriškam (smulkiam žmogui) sutrumpinau paskutinį originalo segmentą.

Ir paprašiau savo naminės saldžiosios porelės papozuoti :).

Kaklas Vilmai megztas iš Rosarios4 Amalia 1, 7, 11, 15, 17, Terra 08. Maniškis megztas iš Rosarios4 Amalia 1, 7, 23, 25 ir WYS Bluefaced Leicester DK 250, 501, 134, 150, 301. Moteriškas šiltukas dovanų megztas iš WYS Bluefaced Leicester DK 150, 101, 550, 301, 334 ir Rosarios4 Amalia 1, 17, 25. Vyriškas kaklašildis megztas iš Rosarios4 Amalia 23, 09, 15, 25 kartu su WYS Bluefaced Leicester DK 101, 150, 315, 301, 134, 250. Modelis – “Building Blocks Dickey“.

Bluefaced Leicester DK

Dar pavasariop pradėti Vilmos megztukai vaikams iš švelnios, šiltos ir formą laikančios mėlynasnukių lesterių avių vilnos. Sūnui gilios jūros bangos spalvos, jaunajai panelei – ryškiai raudonas. Abu pynėti ir smulkiais tekstūriniais raštais puošti: į dešimtuką, nes vienspalvis dailus siūlas visą tą reljefo gražumą labai vykusiai pabrėžia.

‘Siunčiu pynes :). Su panaudojimo galimybėmis. Kambaryje su jais nelabai ir pabūsi, užtat pavilkus po kombiais, net per didžiausius šalčius galima vakaroti lauke ar dienas leisti miške.”

Na, kombinezonai jau praeityje (ar ateityje, kaip pažiūrėsi ;)), bet megztukai puikiai pasitarnavo ir be jų atšilus: “Vėsų pavasarį – pats tas. Ir žvejoti, ir avis gąsdinti, ir vištas vaikyti.“

Vištas vaikyti – Anelės pasirinkimas, bet aplankyti lietuviškas avis ir perduoti joms raudonus linkėjimus nuo Anglijoje gyvenančių kolegių – šventas reikalas!

Pasimatavęs tik numegztą megztuką, Rapolas sprendė, kanda jį ta vilna ar ne – manau, nuotraukos iškalbingai atsako į šį klausimą ;).

Vilmos Butkutės megzti megztukai vaikams ir nuotraukos. Rapolo megztinis megztas iš Bluefaced Leicester DK 134, Anelės – iš Bluefaced Leicester DK 550, modelis – “Snow Crocus“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €