Nuo galvos iki kojų

Ar parodai Jolanta pasiruošusi, ar žiemos serialui, galima ginčytis, bet kad vienur sublizgės, kitai neleis savęs skriausti, tai faktas!

Programos vinis, žinoma, yra šis fantastinis megztukas iš gana plonos pereinamų spalvų merino vilnos. Veiksme dalyvauja su spalvynai – skirtingų geltonų į smėlį atspalvių Šviesa tunelio gale ir skaisčios saulės bei ryškaus vandens mėlio derinys Žydroji lagūna.

Priekis ir nugara numegzti skiautinių stilistiką imituojančiu moduliniu būdu, primezgant vieną detalę prie kitos. Trumpų eilių pagalba sukuriama pasuktų ir vienas ant kito sukrautų kvadratėlių iliuzija, o šią sudėtingą kompoziciją dar labiau praturtina švelniai keičiantis spalvas siūlas. Kad per mažai nepasirodytų – rankovės numegztos tų pačių spalvų sudėtingu žakardiniu raštu, kuris lyg ir atkartoja paversto kvadrato formą, kartu įnešdamas į bendrą paveikslą vingrumo ir floristinės ornamentikos.

Prie megztuko viens du prisiderino seniau numegzta skara ir kartu užsiaugino naują kepurę su kutu (dvigubą!).

O kad kepurei liūdna nebūtų – bepirštės pirštinaitės su bendru „dangčiu” visiems pirštukams sušildyti.

Specialiai šiam komplektui buvo numegztos kojinės – mano širdis krauju liejasi vien nuo minties, kad jose nė lašo poliamido ar kitos tvirtos sintetikos, „bet kaip malonu nešioti”, – atsako man Jolanta.

O kad jau garantuotai šilta būtų viskam, paskutinis praeitos savaitės mezginys – kaklo mova, kurią gali greičiau ir patogiau dėveti nei dėmesio reikalaujančią skarą. Mova taip pat dvipusė – ir storesnė, ir šiltesnė, ir spalvų pasirinkimas dvigubas. Ištikimasis ilgų pasivaikščiojimų bendražygis pritaria!

Jolantos Gulbinovič megztas komplektas iš Zauberball100 2264 (Šviesa tunelio gale), 2309 (Žydroji lagūna) ir 2398 (Ant lentynos).

Šiltukas

O tą šiltuką, kaip gražiai pavadino šitą daiktą Daiva (gražus atsakas žiemos šaltukui ;)), jau nusimezgė ir nešioja Židronė (neabejoju, jei tik norės, spės nusimegzti ir Daiva, ir gal net kitą žiemą parodys ;))). Nusimezgė tokiu greičiu, kad aš vos Ravelry atsidaryti spėjau ir štai – prašom, jau! Ne man vienai nusitebėjus, Židronė linksmai atsakė, kad ir ji pati nepastebėjo, kaip jis ėmė ir nusimezgė ;). „Atrodo, kad siūlų likučiai tik ir laukė šio aprašymo„. Čia bakstelėjimas Daivai ;).
Židronės „likučiai” – prašmatniausia ir švelniausia šiltuko versija. Skani spalva – papildomi pliusai dialoge su šalčiu.

Kol buvo ruošiamas aprašymas, žiema tik nedrąsiai barstė pirmą sniegą, ir tas sunkiai balansavo ties nuline termometro padala. Užtat dabar, kai jau lauke ne tik balta, bet ir iš tikrųjų šalta, galima drąsiai traukti ilgą kaklą net ant nosies. Kaukės jis tikrai nepakeis, užtai nuo ledinio kompreso ant veido – apsaugos :).

Židronės Stankevičienės megztas ir fotografuotas šildukas iš Schoppel-wollė Cashmere Queen 781 kartu su Rowan KidSilk Haze 680. Modelis – „Sielos šildytuvas„.

Sniegenos atskrido

Kalėdų senelio maišo apžiūrėjimą tęsime ir po numatytos Trijų Karalių datos (pasirodykit, kas dar prislėpęs kokių lobių turite), nes labai jau jis gausus ir gražus, tik šiandien trumpam nuo jo atsitraukiame, kad pro langus pastebėtume labai svarbų žiemos įvykį – sniegenos atskrido!

Sniegenos visą laiką gyvena pas mus, bet prie žmonių ima rodytis tik žiemos viduryje, kai miške nulestos visos šermukšnių uogos (matote, kiek nedaug jų ant šakelės beliko?). Į mišką atgal sugrįš sniegui tirpstant, todėl mums jos asocijuojasi su žiema, kada jas matom:).
Naujose Vaidos pirštinėse sniegenos labai gražiai stilizuotos, kas keistai dar labiau sustiprina jų realumo pojūtį. Uogos veltos, šakelės siuvinėtos, paukšteliai sniege išmegzti ripsinės intarsijos būdu, žodžiu, buvo reikalų, bet rezultatas toks gražus ir džiuginantis, ne mažiau už tikras raudonpilves:). Tik vilnonės šiltesnės, kaip ir žiemai pridera;).

Raudoną ne veltui sniegenos žiemą ant savo pilvelių mums atneša – ši spalva teikia džiaugsmą, ji šildo ir gydo bei sukuria šventę. Gyvena ji šalia mūsų visus metus, bet kaip ir sniegenas, ją labiausiai pastebime žiemą, kai aplinkui viskas palengva juodai baltu kinu virsta. Jei dideliam raudonam drabužiui kartais mums pritrūksta ryžto (o seniau ir dažų), tai spalvingi ryškūs aksesuarai yra kaip prieskoniai virtuvėje.
Sniegenų pilvukų spalvos naujos Irenos pirštinės šildys trigubai – ir ugnies raudoniu, ir islandiškos vilnos kaitra, ir ypatinga susukto mezgimo technika, į kurios kursus Irena pakliuvo truputį sirenų paviliota. Visas klubas susiruošė, o kad ji ir tą ketvirtadienį buvo, tai kartu prigriebė. Labai tikiuosi, kad nesigaili;). Ypač kai TOKIA pora yra tavo pirmosios pirštinės!

Pirštinės su sniegenomis megztos ir fotografuotos Vaidos B.M. Siūlai – Aade Long 8/2 (tamsiai raudona ir nedažytos balta bei pilka), modelio autorė – Svetlana Novikova. Antroji pora megzta ir fotografuota Irenos Žilienės, siūlai – Lettlopi 1409, 1403, 0051.

Kalėdinė skara

Šio modelio Kristinos mezgamas skaras lydi karantinų šleifas – pirmąją skarą fotografavau balandžio mėnesį ir jau tada žinojau, kad antroji pakeliui, bet Kristina atsisakė ją net rodyti vasarą, pareiškusi, kad skara kalėdinė.

Pagavau ją nuotraukoms tik rudenį, o rodau, kaip ir pridera kalėdinei skarai – iškart po žiemos saulėgrįžos pačių svarbiausių metų švenčių belaukiant.
Pavasarinį alyvinį koloritą keičia tipiškos gruodžio spalvos – juodai balti perėjimai su skambiais šventiškais raudonais akcentais. Danišką Spinni čia pakeitė estiška vilna, tokia pat kibi ir draugiška angliškam stulpeliui bei šilta.
Na, ir trumpos pertraukėlės tarp karantinų bonusas – pozuojantis modelis :).

Kristinos Mickevičienės megzta skara iš Aade Long 8/1 artistic ir natūralios šviesiai pilkos spalvos. Modelis – „Miss B„.

Item added to cart.
0 items - 0,00