Raudoni dryžiukai

Naujas Daivos megztukas – kaip vėlyvas ruduo. Lyg ir santūriai pilkas, bet kiek atspalvių jame, kiek pabirusių uogų raudonių, kiek tarp pilkumo vis plykstelinčių kibirkštėlių!

Dvispalvis angliškas stulpelis yra puikūs namai pereinamų spalvų kamuoliukui. Jo horizontalius spalvinius dryžius pertraukia vertikalios rašto juostelės ir pabrėždamos spalvas, ir jas prislopindamos tuo pačiu. Nesimetriškos dauginimo vietos dar labiau sustiprina panašumą su gamta – lyg medžio šakos dygtų ir skleistųsi.

Pagrindinis megztinio dekoras – dvispalvio angliško stulpelio perpetė, visas kitas plotas megztas lygiomis akimis. Ir sunku rasti geresnį tam reikalui siūlą už tvidą, nes šis gražus ir turtingas ir be jokių raštų! Bet – vyšnaitės ant torto – lygiame pilkame fone raudonai padryžuoti rankogaliai su pilka I-cord užbaigimo juostele. Juos gali atraityti ir bus ne tik patogiau aktyviai gyventi, bet ir dar dailiau, stulpeliui demonstruojant savo ryškiąją pusę 🙂 .

Daivos Janavičienės megztas megztukas iš Isager Tweed (Granite) ir Edition 3.0 2361 (Teta Ema); modelis – “Kiro“.

Megztukas su snaigėmis

Pačiomis pirmosiomis. Dar kaip gėlėmis ant iš paskutiniųjų saugančios vasaros žalumą žemės.

Visada abejomis rankomis už kuo didesnį kontrastą smulkiems žakardiniams raštams, negaliu atsistebėti super taikliu Loretos pasirinkimu – kontrastas tikrai ne iš mano populiaraus (ir užtikrinto) diapazono, o melsvi žiedai kaip kristalai žėri ryškia vidine šviesa. Šalia tamsaus vario lapai ar paskutiniai gilaus raudonio uogų taškeliai – lyg dvi eilės auksinių karolių apie visą kaklą.

Apvali perpetė – ne tik daugeliui tinkantis, bet ypatingai praktiškas vaikiškiems mezginiams variantas. Tikslios pečių pabaigos vietos pačioje konstrukcijoje nėra ir elastingas mezginys prisitaiko prie nešiotojo dydžio. Megztuką kartu su rankovėmis norint galima ilginti, o puošnioji, šviesesnio žalumo dalis su spindinčiais raštais, “augs” kartu su vaiku :).

Plonas tvidas savo spalvingumu ir raiškia tekstūra praturtina tiek raštų, tiek lygiųjų dalių paletę, o megztukas iš jo mielas, lengvas ir labai šiltas. Iš snaigių pasiėmęs tik jų šviesą ir gražumą :).

Loretos Jasiukėnienės megztas megztukas anūkei Šiaurei ir nuotraukos. Siūlai – Isager Tweed (Bottle Green, Moss, Paprica, Turquoise).

Neskęstantis Titanikas

Aš vis galvoju, kur slypi ta vilnonio Titaniko sėkmės priežastis – pavadink tu man taip siūlą, lyg galo linkėtum! O viskas gavosi visai atvirkščiai – Titanikas gal ir nepralenkia Shin-Kyo tilto, bet sėkmingai konkuruoja dėl populiariausios Wunderklecks spalvos. Kada jam skęsti, vien į MZ tenka kursuoti pavydėtinu regaliarumu ir dažniu! Kaskart atvyksta pasipurenęs plunksneles, kitas spalvas išorėje demonstruodamas, kartais jas lengvai keisdamas, jis nenustoja vilioti ir žavėti. Net rinkdamasis tą pačią spalvą, esi tikras, kad jo meninis dažymas garantuos tau originalumą, niekas tokio pat daikto ir norėdamas nenusimegs – spalvos vis kitaip priklausomai nuo rankos ir akių skaičiaus dėliosis…

Panašu, kad pagrindinis jo kuras ir palankus vėjas yra didelė mezgėjų meilė ir… truputis burtų ;). Senovėje šermukšnį sodindavo prie sodybos apsaugai ir sėkmei, dabar mes renkamės tokio pat pavadinimo modelį ir dailų raudonų uogų pakabuką prie jo ;).

Originalo ripsinę dalį Aušra labai sėkmingai pakeitė lygiuoju mezgimu – didžioji dauguma margų siūlų pastarajame gražiausiai atsiskleidžia. Bet pridėjimo juostos nedideliais kampeliais kiek suskaido margą audinį į mažas mažas bangeles – palankiam plaukiojimui… :).

Aušros Svarauskienės megztas megztukas iš Schoppel-wolle Wunderckleks 2150 (Titanikas), modelis – “Cukruoti šermukšniai“.

Derinukas

Juokai juokais, bet Kristina nepavedė – ne tik nusimezgė naują megztuką prie kaukės, nenutempus reikalo iki pandemijos pabaigos (pasirodėm, gali ta pabaiga jau ir ateiti 😉 ), ji net žalias kaukes taupė komplekto vientisumui!

Tik klubui vasaros pradžioje pradėjus rinktis, Kristina nusprendė gaminti iš citrinų limonadą – jei jau reikia nešioti kaukes, tai nešioti reikia gražiai ir su stiliumi. Viens du ir prie turimos kaukės buvo priderinta marga medvilnė. Prie idėjos greitai prisiderino dar dvi draugės ir pasirodė pirmos, Kristina slapukavo, tai yra, buvo per karšta, paskui per daug atšalo… O šiandien – TA-DAM!

Pastaruoju metu vengiu fotografuoti žmones su kaukėmis – lauke nebėra prievolės jas nešioti, o ir laikotarpis su jomis turbūt nėra tas, kurio prisiminimus labai brangintum. Bet Kristinos komplektuką dedu į aukso skrynelę, kur laikau labiausiai įkvepiančias ir džiuginančias idėjas. Tos, kurios tamsiose aplinkybėse ypatingai ryškiai žėri.

Kristina savo slapukavimą dangstė tradiciniu mezgimo būdu, nes visi gi žinom, kaip pavojinga eiti gatvėje su savo megztu megztuku – bet kurią akimirką gali sustabdyti policija ir patikrinti, ar tikrai viskas megzta vienu gabalu, o ne iš atskirų detalių. Jei būčiau šalia, karštai Kristiną ginčiau – man nieko nėra gražiau marguose drabužiuose kaip siūlių vietose nesutampančios detalių spalvos. Myliu mezgimą vienu gabalu, bet tokio persislinkimo efekto niekaip kitaip neišgausi ir kartais tenka tenka rinktis, būti gražiai ar protingai.

Spalvos šiame megztuke suderintos net trys, bet reikalo palengvinimui nudažytos taip, kad vienoje rasi kitos atspalvį, trečioje – antrosios ir viską švelniai sujungia bendra paletė. Kristina į bendrą paveikslą įpynė dar ir horizontalias ripso eilutes, sukurdama stulbinamai gražią ir harmoningą visumą.

Kad ir kokiomis prognozėmis mus begąsdintų žiniasklaida, pandemija tikrai baigsis anksčiau už megztuką – ir tas momentas apgalvotas: apatinėse nuotraukose matote, kaip gražiai kaukę pakeičia priderinta skara :).

Kristinos Mickevičienės megztas megztukas iš Rosarios4 For Nature print 117, 118, 119.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €