Tęsiam vasarinį Ilmavos serialo sezoną, išlaikydami pagrindinį karkasą – vidutinio storio medvilnė ir modelyje numatytas akių platinimo ritmas. O visa kita – smagi istorija ir kūrybinis meistro žvilgsnis :).
Tą ketvirtadienio vakarą, kai Kristina išsirinko sau šią margą portugališką medvilnę prie kaukės, ji pasėjo idėjinę sėklą į labai vaisingą dirvą. Iš kito lentynos šono užėjusi Audronė išsirinko sau labai panašų žalsvai melsvą spalvinimą (ir neilgai trukus jau maudė naują megztuką ežere). Tos pačios netikėtai stiprios įkvėpimo bangos pagauta Jolanta nusprendė, kad ji yra daug svarbiau už tokį laikiną dalyką kaip kaukės ir iš tos pačios lentynos susižvejojo sau tinkančią krūvelę bordo ir garstyčių spalvomis išmargintų sruogų. Bėdelė (ar, kaip pasirodė vėliau, riebus pliusas) buvo ta, reikiamo kiekio visam megztukui nebebuvo, bet ar tai yra argumentas ginčui su įkvėpimu?
Jolantos akys nukrypo į šalią esančią lentyną su kito gamintojo, bet tokia pat ekologiška medvilne. Dar ekologiškesne, iš tiesų, nes net ir dažyta natūralios kilmės dažais. Pagal tai, ką išsirinko pridėti Jolanta, atrodo, kad dažyta tuose pačiuose puoduose ;). Abu beveik tokio paties storio.
Efektas pritrenkiantis – vienspalviai siūlai švariai susidėlioja į raštus po krūtine ir rankogaliuose su megztuko apačia, o šalia esantis margas plotas atrodo atsiradęs taip, lyg kas teptuku vidurinę juostą būtų netvarkingai pamaišęs ir pasklaidęs.
Originalo skylutėms šioje spalvinėje kompozicijoje jau nebeliko nei vietos, nei poreikio, bet nenuginčyjamas modelio konstrukcijos nuopelnas – kaip nulieta gulinti viršutinė dalis.
Jolantos Žilinskienės megztas megztukas, siūlai – Rosarios4 For Nature print 105 kartu su Schachenmayr Cotton Eco 00020, 00022, 00036. Modelis – „Ilmava„.