(Ne)paplūdimio istorija

Šiandieninio įrašo herojus – nertas sijonas. Ne visada man pasiseka sužinoti mezginio ar nėrinio (ar audinio, kas vis populiarėja 🙂 ) atsiradimo istoriją (o istorijas aš labai myliu!), kartais tenka tik pasigrožėti užbaigtu daiktu, bet šio sijono gimimą sekiau nuo pačios (man žinomos) pradžios ir turiu pasakyti – o ir patys galite lengvai nuspėti iš nuotraukų 😉 – jis buvo labai ypatingas.

Viktorija atėjo į MZ su idėja paplūdimio sijonui – servetėlinės konstrukcijos nertam, baltos spalvos, kad tiktų prie vasarinių drabužių ir maudymosi kostiumėlių taip pat (paplūdimyje ir jo rajone net ir skylėtam nereiktų jokio apatinio). Išsirinko minkštutę ploną sniego baltumo Schoppel-wolle medvilnę ir po kelių dienų atsiuntė pirmą nuotrauką – idėja pasikeitė ir sijonas iš jūrinio-servetėlinio ėmė virsti elengantišku airiškų nėrinių drabužiu. Abi pasijuokėm, kad servetėlinis bus antras – du sijonai dar geriau nei vienas!

Dar po kelių dienų atkeliauja širdį spaudžianti nuotrauka su sugipsuoja ranka – baisiausio rankdarbiaujančio žmogaus sapno įsikūnijimas realybėje. Na, liūdna ir labai nesmagu, bet ką jau čia prieš tokius įvykius papūsi?

Ir po visai nedaug laiko – gal poros savaičių? – gaunu dar vieną laišką su nuotrauka. Ranka jau be gipso, bet įtvare ir… baigtas sijonas!!!

Viktorija nusifotografavo su puošnia išeiginiška ir moteriškai dalykiška versija, o jai užsukus į MZ mes dar pasidarėm to paties sijono vasariškos miesto kasdienos stiliaus fotosesiją, bet turiu prisipažinti, kad pats svarbiausias bet kurios versijos aksesuaras man išliko… rankos įtvaras. Kaip paminklas nesustabdomai kūrybinei energijai ir nesulaužomai meistro valiai.

Pats sijonas, taip sudėtingai atrodantis, neriamas juostomis, nenutraukiant siūlo ir ant kūno spalvos pasijonio atrodo labai įmantriai. O kas nuo pašalinių akių kostiume dažnai paslėpta, užfiksavome fotoaparatu – kaip dailiai šachmatine tvarka suverta apvali gumytė antajuostyje.

Viktorijos Žilinskaitės nertas sijonas ir nuotraukos iki jo 😉 . Siūlai – Schoppel-wollle Cotton Ball 990.

Rožinis kamufliažas

Mano smalsumas buvo stipriai paspirgintas vien tik Jolantos pasakojimu – kaip ji naujame megztuke suderino dvi Palet spalvas ir kaip pritaikė sagas, bet pamatytas pranoko visus įsivaizdavimus. Skirtingo pločio dryžiukus aš ir įsivaizdavau kaip dryžiukus – abi spalvos kamuoliukuose tikrai pakankamai skiriasi. Bet mezginyje – net stambesnėse juostelėse! – jos susiliejo į nepaprasto gražumo virpančią pievą, taip vykusiai buvo apžaistas dažymas smulkiais spalvotais plėmukais.

O visas tas gražumas atsirado iš labai banalaus dalyko – taip, siūlų trūkumo. Jolanta buvo sumaniusi vienspalvį chaki spalvos megztuką, bet tos spalvos nebuvo reikiamo kiekio, tai ir išėjo, kas išėjo. Gerai įsižiūrėjus pamatai spalvotas skirtingo pločio juosteles, bet žiūrėdamas iš tolo ir kiek prisimerkęs, matai dar vieną, naują, šeštą Palet spalvą 😉 .

Nurodytu modeliu Jolanta pasinaudojo tik kaip išeities tašku pradiniams skaičiavimams, tiek rankoves, tiek kūną mezgė pagal save. Išsaugojo tik perlinius originalo reglano linijų takelius, tuo pačiu raštu chaki spalva numegzdama visus kraštelius ir kišenę.

Atskiras pagiriamasis žodis originaliai apdailai perlamutrinėmis sagomis – gelsvomis apykaklėje ir žaliomis kišenėje. Galvoje kirba idėja apie dar vieną prailgintą kišenę telefonui, tai visai galimas dalykas, kad dabartinėse nuotraukose – ne galutinė stotelė 😉 .

Jolantos Gulbinovič megztas megztukas iš Isager Palet (Autumn, Dunes), modelis – „Frigga V-neck„.

Mezgėjų kelionės

Turbūt ne vienas mezgantis žmogus keliaudamas susidėlioja maršrutą taip, kad jei ne į muziejų, tai bent į vietinę siūlų parduotuvę kelias nuvestų. O net jei ir specialiai to padaryti nepavyksta, akis kabina viską, susijusį su tavo mėgstamu užsiėmimu. Įkvėpimas ir naujos idėjos mūsų gali laukti pačiose netikėčiausiose vietose 😉 . Platesni horizontai stipriai mus praturtina, uždega, paskatina ir pradžiugina bendryste. Fiksuojame ne tik mezgimo svetur vaizdus, bet ir į kelionių įspūdžių skrynelę dedame smagias su savais mezginiais susijusias akimirkas. Iki šiol su didžiausiu dėkingumu prisimenu vieną naktinę kelionę lėktuvu, kurios metu stiuardas taip aktyviai domėjosi mano mezgimo progresu (pats pasisakė mezgantis), kad skrydžio baimei tąkart vietos nebeliko 😉 .

Pamenate ryškiąsias skareles, kurias Audronė mezgė sau ir draugei specialiai Harry Styles koncertui? Skarelės baigtos, draugės su priderintomis vienodomis maikutėmis Londone. „Akimirka prieš koncertą. “Selfinomės” – pribėgo mergaitė, sako, nufotografuosiu. Ir paklausė apie skarytes: “Did you made them?” Buvo labai malonu 🙂 „

Aš tik sugrįžau iš mezgėjiškų birželio kelionių po Estiją ir Latviją, o į paštą jau atskrieja Laimos laiškas: „Sveikinimai iš Rucavos. Mes skaitome, ką rašote iš Estijos. Linkėjimai nuo Reginos.” Su teminėmis nuotraukomis – gražiausių latviškų pirštinių maketais 🙂 .

Tą savaitę, kai Nato viršūnės Vilniuje sprendė svarbius reikalus, o MZ atostogavo, aš lankiausi Osle ir net specialiai mezginių ar nėrinių neieškodama, prisirinkau telefone jų visai nemenką kolekciją.

Pirmiausia – man šiuo metu įdomiausi ir aktualiausi dalykai: megzti pašluostukai. Kol kas aš subrendau tik iki jų mezgimo, bet manau, ir iki naudojimo priaugsiu. O kad tai yra dalykas aktualus, stilingas ir madingas, liudija ir tai, jog megztų šluosčių nuotraukos (jų turiu ir daugiau, visokiausių spalvų 😉 ) darytos ne kur nors kitur, o pagrindiniuose Norvergijos sostinės muziejų parduotuvėse – nuo liaudies buities muziejaus iki pagrindinio didžiausio naujo Nacionalinio muziejaus. Trečioji nuotrauka iš liaudies buities muziejaus (jau ekspozicijos, ne parduotuvės 😉 ) liudija gają nertų bei megztų puodkėlių ir pašluosčių tradiciją. Kaip ir lovos užtiesalų iš visų laikų populiariausių močiutės kvadratėlių (granny square). Šalia autentiškos XX a. vidurio lovatiesės – tuo pačiu raštu nerta skrybėlaitė iš dabartinės labai prašmatnios ir brangios parduotuvės. Nertas lempos gaubtas nužiūrėtas per langą.

Liaudies buities muziejuje vykstančioje parodoje apie laiko tėkmę, turėjau progos pasigrožėti XVII a. marškiniais, megztais aštuoniakampėmis žvaigždėmis smulkiausiais virbalais iš plono šilko. Viena mezgėja bandė pagaminti repliką (panašūs marškiniai eksponuojami ir kituose muziejuose), kai pradėjusi apskaičiavo, kad vien pagrindui numegzti jai reikės ne mažiau 400 valandų. Be siuvinėjimo. Šilkinės megztos ir siuvinėtos kojinės jiems į porą 😉 .

Nors E. Muncho muziejuje šalia garsaus menininko darbo išeksponuota ir ne mažiau garsi jo citata, kurioje jis deklaruoja, jog daugiau netapys skaitančių vyrų ir mezgančių moterų, o tik gyvus ir jaučiančius žmones, kaimynystėje įsikūręs Nacionalinis muziejus savo parodoje, skirtoje gyvenimui su avimis, visai neignoruoja mezgėjų – tik nuotraukose mezga vyrai! O madai skirtoje ekspozicijoje teko pamatyti ir originalų Kaffe Fassett paltą, iki tol matytą tik knygų nuotraukose.

Dar kelios nuotraukos iš liaudies buities muziejuje įrengtos ekspozicijos, skirtos mezgimo istorijai. Mano dėmesį patraukė stulpelio pagalba išmodeliuotas šalmukas, labai prašmatnus siūlų kamuoliuko laikiklis, virbalai su mezginiu, ir, žinoma, mūsų riešinės 😉 šalia tradicinių ir geriau pažįstamų pirštinių.

Ką gražaus megzto ar nerto šią vasarą keliaudami pamatėte jūs? Pasidalinkite, taip smagu praplėsti savo horizontus net ir neakivaizdiniu būdu 🙂 . Kas nežino kelio į MZ dienoraštį, tai tiesiausias jis per paštą info@mezgimozona.lt, labai laukiam!

Noro tarp burokų

Margi Noro siūlai paprastai kombinuojami su vienspalviais siekiant prislopinti jų labai išskirtinį ir akį traukiantį spalvyną, bet net ir jiems teko pasitraukti į antrą planą prieš ryškiai rožinės spalvos foną, kurį Gražvydė parinko jiems į kompaniją iš naujos Schoppel-wolle medvilnės kolekcijos. Parinko taip gerai, kad… į antrą planą pasitraukė abu siūlai, užleisdami vietą autorei – taip visada atsitinka, kai pasirenkame mums tinkančias ir taip mus išryškinančias spalvas. Juodas megztukas ar neoninės geltonos spalvos, reikšmės neturi, jo darbas – sukurti idealų foną nešiotojui švytėti. Ir nors aš pati nedaug ryškių spalvų galėčiau priderinti sau prie veido, mane visada džiugina spalvingi kitų pasirinkimai. O kad Gražvydei labai tinka šalta raudona spalva, pirmą kartą tą pastebėjau jai vilkint megztuką iš gryno (niekuo neskiesto!) Noro Flower bed.

Abu siūlus Gražvydė derino nukeltų akių koriukų raštu, sugrupuodama spalvotų taškiukų blokus po tris juosteles, keisdama ritmą tik kaklo pridėjimuose. Apvali koketė tokiam raštui – paties dangaus nulemtas pasirinkimas, nes į lygias eiles gali nepastebimai įkomponuoti pridėjimus.

Megzdama Gražvydė ne kartą savo mezginį apžiūrinėjo iš abiejų pusių ir klube net susiformavo stovyklos, vienai gražesnė buvo geroji, kitai – išvirkščioji pusės. Vienoje ciklameninė medvilnė dominuoja, kitoje – Noro spalvos visame savo gražume. Vienas iš apvalaus mezgimo ir gražios apdailos privalumų yra tas, jog pačiam nešiotojui visai nereikia rinktis stovyklų – gali nešioti abi puses pakaitomis, pagal nuotaiką 🙂 .

Gražvydės Norkienės megztas megztukas iš Schoppel-wolle Cotton Ball 2555 (Fuksija) su priderintais Noro siūlais ir nuotraukos.

Item added to cart.
0 items - 0,00