kojinės

Antrą ratą pradeda Dalia, nes skuba į koncertą (akivaizdžiai ne taip skuba ir ne tokia drąsi, kad pradėtų pirma 😉 ). Ji išsitraukė Jolantą ir labai norėjo jai numegzti rožes, svarstė raudonas sniege ar sniego rožes tamsesniame fone…

Sniegas, kaip matote, nugalėjo 🙂 . Prie kojinių dar buvo ir nuo praeito sezono užsilikusių grybukų, juos Jolanta pademonstravo vėliau 🙂 ,

Ji pati išsitraukė Aušrą ir aš buvau liudininkė, kad pora su šerkšno padabintomis gėlytėmis (atsitiktinis sutapimas? ) tikrai yra ne pirmoji pora, kurią ji mezgė Aušrai. Ir tas netiko, ir kitas nedžiugino, kol pagaliau Jolanta rado tinkamiausią versiją. Tuo pačiu ir kalėdinių dovanų ateinančioms šventėms maišą pagausino 😉 . Labai būtų smagu pamatyti ir tas kitas poras (Jolanta, ku-kū!), nes tai tikrai yra ne pirmoji mūsų mainų proga sukurta kolekcija 😉 .

Aušra mėgsta vilnones kojines iki kelių, tokių jai ir gilią žiemą užtenka, bet pageidavimų lapelyje savo norą išreiškė kukliau; „bent virš čiurnos”. Jolanta pasistengė aulo nesutrumpinti.

Prie žydinčių kojinių ir džiovintos gėlytės iš Jolantos sodo – Aušra uosto 🙂 .

Pati Aušra ištraukė kitą Jolantą ir nepatyrė jokių kančių nei rinkdamasi modelį, nei ypač spalvą. Jolantą mes visos pažįstam kaip kultūringų ir subtilių spalvų gerbėją, tai Aušra greitai jai išrinkto smėlio spalvos kamuoliuką ypatingai gražioms pievos žolynų kojinėms.

Jolanta išsitraukė trečią pagal eilę Jurgitą ir labai apsidžiaugė, kad tiks iš anksto, dar žmogaus nežinant, sumanytas modelis. Jolanta patenkinta traukimo dieną susilankstė lapelį ir nuėjo tiesiai prie vienspalvės Regia lentynos nužiūrėtų siūlų. Dailiai subtiliai porai – kaip ir visi jos mezginiai. Jurgita šypsosi – nežinančio žmogaus, kad žalsva spalva yra jos, klube nerasi 😉 .

Pati Jurgita išsitraukė Audronę ir kadangi pačiu dovanos teikimo momentu mums teko su Jurgiu greitai keisti fotoaparate kortelę, aš negirdėjau nei istorijos, nei palinkėjimų. Tik pamačiau pačias nuotraukas, pagalvojau, kad labai Audronės spalvos, bet dėl visa ko perklausiau Jurgitos, kokią idėją ji turėjo. „Galvojau apie Audronę ir dėliojau jos spalvas”. Tai jei istorija tokia nuskaitoma ir be papildomo komentaro, dedam riebų pliusą pataikymui 🙂 .

Audronė išsitraukė Gražvydę ir numezgė jai gaivią ir vasara kvepiančią porą, kurios spalvynas taip ir vadinasi – „Vakarėlis sode”. Kad vasara atrodytų kalėdiškai, pora supakuota į labai saldaininį maišelį 🙂 .

Tokiam margam siūlui jokio ypatingo rašto nereikia, bet megzti taip jau paprastai tradiciškai patyrusioms mezgėjoms yra sunkiai įveikiama užduotis, todėl Audronė nors kulną kitonišką (praplatintą) pridėjo – jo pridėjimai taip pat susidėlioja į kalėdinį eglutės ornamentą 🙂 .

Gražvydė taip pat gauna prizą už kalėdinę kolekciją, visą ją pamatysite rytoj, bet ir šį vakarą – net dvi poras. Ji išsitraukė Rimutę, kuri buvo išvykusi, tai mes be šeimininkės išsipakavom (tai yra privertėm išpakuoti ir pademonstruoti krepšelio turinį pačią Gražvydę) ir pasigrožėjom būsimomis jos kojinėmis – aišku, firminiu Gražvydės nukeltų akių raštu.

Bet tai dar ne viskas! Gražvydė paruošė dar vieną dovaną žmogui, nemokančiam (?) megzti kojinių ir todėl nedalyvaujančiam kalėdiniuose mainuose – Irenai. Ši buvo taip maloniai nustebinta, kad iškart prisižadėjo mokytis (nors jei grįžus namo apsigalvojo, bent jau aš tikrai jos nekaltinčiau, kokia tam motyvacija su nauja dailia pora rankose (ar ant kojų 🙂 ?). Ir aišku, antra pora taip pat nukeltų akių raštų :).

Toliau prasidėjo „judanti” dalis, tai yra, su nesamais arba išnykstančiais arba/ir atsirandančiais dalyviais. Rūta pačiu laiku atbėgo iš dukters būrelio, kad galėčiau jai perskaityti Rimutės paliktą laiškelį ir perduoti dovanėlę.

Rimutės procesas pro mano akis ir ausis šį kartą praslydo, bet visos labai juokėsi, prisiminusios jos dejones ir skundus (kaip niekas neišeina, ji nieko nemoka ir pan.), kai Rūta išpakavo super dailiais ir sudėtingas kojines entrelac technika labai šiltų ir nuotaikingų spalvų.

Atbėgusi Rūta ne tik tą minutę gavo naują porą, bet ir apsisukusi įteikė dovanėlę Guntai –

labai puošniai kalėdine žvaigžde dekoruotoje dėžutėje slėpėsi panašių atspalvių labai kalėdinės kojinės :).

O kai jau Gunta dovanėlę išpakavo, pasigrožėjo ir pasidžiaugė bei susiruošė dovanoti savąją, apsižiūrėjo, kad žmogus, kurį ji išsitraukė – Dalia – ėmė ir išnyko. Ji ramiai įteikė savo dovaną ir nusprendusi, kad pagrindinė jos misija done, iškeliavo į koncertą. Gerai, kad viskas vyko greitai, kad egzistuoja mobilūs telefonai ir Dalia nespėjo toli nueiti (nors telefonu ji sakė visai priešingai). Todėl jei nuotraukose visi nusirengę, o Dalia ir su paltu bei kepure, tai tikrai ne todėl, kad ji labai mūsų šventėje būtų labai sušalusi, o todėl kad atėjo į ją antrą kartą. Gunta jau buvo pasirengusi ir laukė Dalios prie pat durų 🙂 . Tai pati galėjo įteikti juvelyriškai dailią raštuotą porą (Gunta kitaip megzti ir nemoka) su daug saldainių šventinėje dėžutėje.

Pasigrožėjusi dovanėle Dalia antrą kartą išskubėjo į koncertą, o mes sustojom tradicinei nuotraukai su savo dovanomis. Visoms tilpti į vieną nuotrauką nebuvo užduotis iš lengvųjų, bet ir mūsų fotografai buvo ne pėsti 😉 . Kam batus buvo sunku nusiauti, pozavo prisidėdamos, o Joana iš pradžių atsisakė autis savo „pagrabines” kojines, nes bijojo jas supurvinti. Mes įkalbėjom, kad spės išsiplauti, nesiruošia gi ji dabar taip imti ir mirti. „Bet bus pranešiotos”, spyriojosi Joana, bet audamasi. O apsiavus ir pasidžiaugus vaizdeliu, nusprendė, kad dar tokias gražias ir iki grabo panešios 😉 .

Kristina nedalyvavo mainuose, teisindamasi, kad visą laiką skyrė girliandos gamybai ir kitom dovanom laiko jau nebeturėjusi. Tai kažkaip labai neteisingai gavosi – MZ dovaną gavo, o Kristina – ne :(. Kojinių, kiek aš žinau, ji nenešioja, bet pirštines taip, rankas skauda taip pat, tai ji gavo dovanų vilnones pirštuotas pirštines.

Dovanėlės priešistorė – jau nemažai metų atšalus orams Kristina mane nuolat erzina ateidama į MZ su pirštinėmis iš „Maximos”. Ne šiaip ateina, o demonstratyviai man pamojuoja pasisveikindama ir atsisveikindama, jau būdama prie durų, per saugų atstumą, suprantama. Tai kaip ir „nusipirkau” ramybę, bent jau tam vakarui, nes nesu tikra, kad kitą ketvirtadienį man vėl nemos akrilinėm snaigėm nuo durų 😉 .

Vakaro tęsinys buvo toks, kaip per visas klubo šventes – plepant, mezgant ir vaišinantis. Ir džiaugiantis dovanomis, dėmesiu ir šilta bendryste, už kurią ypatingas visiems vakaro dalyviams AČIŪ!

Mes jau šiltai apsiavusios ir pasiruošusios labai intensyviam ateinančių švenčių periodui. O kad ir jūs bent virtualiai prie to rato, leidžiančio per rankas visas dovanas, prisijungtumėte – rytoj pamatysite visas kojinių poras iš arti 🙂 .