Islandiškas modelis (labai tipiškas ir daug kartų matytas), išplaukęs Eglės rankomis į tarptautinius siūlinius vandenis, taip pasikeitė, kad net nepažinau be parašyto pavadinimo.
Islandiškas avis šiame mezginyje atstovauja ploniausias Istex kompanijos siūlas Einband, iš kurio tokie megztiniai paprastai nemezgami (dažniausiai mezgami iš gerokai storesnio Lettlopi), bet ir jis, su švelnučiu moheriu susidėjęs ir už jo pūko pasislėpęs, vargiai be patikslinimo būtų identifikuotas ;).
Eglės žodžiai, kad “siūlų likučiai skatino kūrybiškumą” dar kartą aidu atsiliepia mano širdyje, labai tokį mezgimo būdą mylinčioje. O kad svariau būtų, pasiremsiu visiška klasika – mezgimo pasaulio ikona Elisabeth Zimmermann, sakiusia, kad patys įdomiausi dizaino atradimai gimsta iš klaidų ir siūlų trūkumo.
Eglės likučių kolekcijos siūlų trūkumu turbūt nepavadinsi, greičiau iššūkiu iš pasirinkto kolorito turimų skirtingų siūlų atsargų sukurti pilnavertį didelį rūbą ir juos visus sukomponuoti pasirinktu tradiciniu islandišku raštu.
Iššūkis priimtas ir taip gražiai įgyvendintas, kad kartu džiaugiasi visi pirmieji pavasariniai žiedai :).
Eglės Lašinskienės megztas megztukas iš Drops Lima, Alpaca Silk, Alb Lino likučių, Rowan KidSilk Haze 679, Istex Einband 9020 ir nuotraukos; modelis – “Afmaeli“, gėlytės nuotraukose – snieguolės, žibutės ir plautės.
Vasaromis mano mezgimo gyvenimą užvaldo keistos tendencijos – nėrimas ir pledai. Jei nėrimas visai su vasara suderinamas (jis tiesą sakant, jokiam metų laikui nepavaldus ir tinka visiems), tai potraukis šiltiems ir dideliems apdangalams man sunkiai suprantamas. Bet aš nesiginčyju su įkvėpimu, nerodau jam termometro, kurio stulpelis pastarosiomis vasaromis neretai virš trisdešimties laipsnių būdavo pakilęs, pasislepiu nuo karščio ar sodo pavėsyje, ar senų pastatų mūruose ir rudenį iš širdies sau padėkoju. Šiemet, spėju, dėkosiu anksčiau ;).
Anksčiau aš ir megzti pradėjau, nepaisydama neskubančios vasaros. Gal taip nesąmoningai bandžiau ją prisišaukti, o gal taip dorojausi su karantino stresu, kurį labai stengiausi neigti ir su juo kovoti, bet kažkokios vidinės nerimo stygos liko įsitempusios ir lengviau gyvenosi su galvojimo nereikalaujančiu mezginiu rankose.
Ta prasme antklodės yra pats geriausias pasirinkimas – dydis teturi būti pakankamas, daugiau dėl nieko rūpintis nereikia (ir čia tais atvejais, kai mezgi ne pagal tikslų aprašymą), tiks tikrai visoms žmogiško dydžio būtybėms, o kadangi šios nėra mažos, tai ir darbo pakankamai, nereikės ryt vėl naujo projekto ieškotis ;).
Aš pledų esu primezgus ir prinėrus visokiausių, iš plonų ir storesnių siūlų, kiauraraščių kaip skaros, apvalių ir stačiakampių ir per eilę metų galutinai apsibrėžiau savo šeimos prioritetus – pačia naudojamiausia antklode tapo ši. Tai yra, kiauraraščiai yra labai gražu, plonas siūlas atrodo delikačiai, o stačiakampė forma labiausiai primena klasikinį apklotą, bet kasdien visų šeimos narių naudojama (“kas pirmas, tas ir laimi” principu) tapo apvalios formos 4 mm virbalais megzta iš storos islandiškos vilnos.
Trys naujos šį pavasarį megztos anklodės skirtos kaimui (prognozuojama kažkokia keistai pledams draugiška vasara ;() ir amerikos nebeatradinėjau. Pasiėmiau 4 mm virbalus ir savo mylimiausią siūlą – islandišką Lettlopi. Myliu jį ne tik už šiltumą, bet ir už ypatingą lengvumą (antklodė – daiktas nemenkas…). Tik jei mylimiausiame plede jis karaliavo vienas, tai naujuose mezginiuose pirmu smuiku groja Noro Kureyon, kuris – labai malonus sutapimas – mezgamas tais pačiais 4 mm virbalais. Parduotuvėje jo nebeliko, bet mano du megztiniai, labai išsvajoti ir išmylėti, tapo nebenešiojami ir vėl atvirto siūlų kamuoliukais. Man nemažai metų reikėjo suprasti, kad pledai turi būti mezgami iš pačių geriausių ir gražiausių siūlų, nes jie naudojami daug dažniau ir daug ilgiau nei megztiniai. Ir supratimas vyko visai ne teoriniu būdu – iš pradžių iš nuostabaus gražumo Noro perėjimų buvo megztukai, dabar – antklodės ;).
Vienspalvė vilna čia jau derinosi prie Noro spalvyno. Pirmasis pledas – iš mėlyno megztuko – vadinasi “Vasaros naktis kaime”. Jei kam kiltų klausimas, ką čia veikia žalsvos spalvos Drops Lima intarpai, tai jie simbolizuoja krentančios žvaigždės trajektoriją. Arba kometą ;).
Antrasis pledas – jau kiek metų planuotas mano mylimo dizainerio Stephen West modelis, vienas pirmųjų – “Old Forge“. Noro Kureyon kamuoliukai su priderintu neatsekamos jau kilmės siūlu jam atkeliavo iš šio megztuko, ir be kitų spalvų Lettlopi, jie sėkmingai pabaigė mano žalsvai melsvas atsargas megztukui, pradėtas naikinti jau su pačiu pirmu taip pat Islandijos įkvėptu Stephen West pledu.
Pagal planą, trijulė naujų šiltukų numegzta trims žmonėms apsigaubti ar užsikloti, bet jei vasara ir toliau bus tokia… lietuviška, panašu, kad tuo pačiu principu “Kas pirmesnis, tas gudresnis”, naudosimės jais taip, kaip Kristina, dirbanti pievoje – vieną pasikloji, kitu užsikloji, o pats kaip dešrelė įsiraitai į viduriuką ;)).
Trečiajai anklodei jau teko rinkti visus tinkamo storio galiukus (arba dėti kartu kelis plonus siūlus) ir čia susidūriau su nauju iššūkiu – antklodės svoriu. Visą laiką maniau, kad jos lengvumas yra rimtas pliusas ir rinkdavausi jai pačius lengviausius siūlus. Deja, be Lettlopi ir Noro Kureyon (mano favoritų dėl tos pačios priežasties) visi kiti gerokai prašauna pro šalį, ypač siūlai su alpaka. Naujai permąstyti šį reikalą mane paskatino dukra, pareiškusi, kad ji norėtų sunkios anklodės (visa šeimyna miega su vilnonėmis, nes vilna yra… vilna, tai yra gėris pats savaime ir yra labai lengva). Truputį pasidomėjau jos norais ir pagalvojau, kad visai variantas lengvą šiltą debesėlį pabandyti pakeisti tvirtu užtikrintu glėbiu. Tai yra, pradėjau ne nuo sunkios antklodės kasdieniam miegui, o nuo… sunkaus megzto pleduko ;).
Svorio 12 spalvotų ratų tikrai turi ir traktuojam nuo šiol tai kaip išskirtinę terapinę antklodės savybę.
Pirmoji antklodė megzta iš Noro Kureyon 52 su priderintu Lettlopi, modelis – “Curlicue Coverlet“. Antrosios modelis – “Old Forge“, siūlai – Noro Kureyon 56 kartu su Lettlopi 1404, 9423, 0056, Drops Lima 1805. Trečiosios antklodės modelis – “Ten Stitch Twist“, pagrindiniai siūlai – Croft 759, 760, Drops Lima, Nepal, Lettlopi, Noro Kureyon ir dar didelė įvairiaplaukė kompanija prie jų.
Tas pats mano mylimiausias neverptos islandiškos vilnos ir moherio derinys Renatos rankose pavirto į nepaprasto jaukumo ir šiltumo šaliką. Tik nesakykite, kad šalikų sezonas baigiasi – TOKIŲ šalikų jis tik prasideda! Kai tave nuo ne visą laiką draugiško oro saugo striukė ar paltas, tai kaklui visai užtenka ir nedidelio šalikėlio ar skarelės, o kai viską atidedi į tolimiausią spintos kampą vasaros miegui, tada ir prireikia tokio daikto, į kurį ir su plona maikute įsisuptum, susivyniotum ir net užsiklotum prireikus ;).
Renata išsirinko modelį iš pačios naujausios Isager šalių knygos ir mes net juokais pabandėme nusifotografuoti ta pačia poza, kaip ir modelis ant viršelio. Jei turintys knygą pamatys skirtumus, tai pasiteisinimui, jos po ranka neturėjom, bet tai tik vienas iš skirtumų. Renata šiam modeliui pritaikė savo derinį – juosvą islandišką Plotulopi su tamsiai mėlynu moheriu, išgaudama ne tik labai šiltą, pakankamai didelį, bet ir labai subtilios spalvos daiktą.
Renatos Blackutės megztas šalis iš Plotulopi 0005 kartu su Isager Silk Mohair 100. Modelis – “Shimoda” iš Marianne Isager ir Jens Rahbek Hansen knygos “Knitting needles & Chopsticks“.
Kai kepurę su šaliku nešioti kaip ir nebe sezonas, o šaltis ausis kanda – į pagalbą ateina toks stilingas gobtuvas. Iš pirmo žvilgsnio – iš paltuko išlindusio megztinio dalis, tiesą sakant, ir iš antro bei trečio. Visa tiesa, iš kur kojos dygsta, šiuo atveju, kur jos baigiasi ;), pasimato tik prasisegus ar nusirengus viršutinį sluoksnį. Tariamo “megztinio” tiek ir tėra – kas iš paltuko kyšo.
Šalta – užsimetei ant galvos, labai žvarbu – dar raištuką po kaklu susirišai. Atšilo – raištukas atleistas ir gobtuvas labai sėkmingai apsimeta megztuko dalimi ;).
Siūlų derinys – islandiška Plotulopi vilna su moheriu – didelė ir nerūdyjanti (ne tik) mano meilė, šiltas ir mielas, tiek prie kūno jaukus, tiek puiki apsauga nuo visų gamtos siurprizų.
Tatjanos Liadnik megztas gobtuvas iš Plotulopi 2020 kartu su Isager Silk Mohair 7S.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
