Nei dvispalvis angliškas stulpelis, nei Stephen West modeliai (ypač pirmojo megztinio) nėra naujiena Daivos mezgimo repertuare, bet du šiandieniniai megztukai išskirtiniai – tai donkichotiškos misijos, kuri dar kitaip vadinasi “likučių sunaudojimas”, rezultatai 🙂 .
Aš ėmiausi kitos misijos – seklio Morkos, bandydama atsekti who is who, bet greitai lioviausi: ir sekėsi nekaip, ir prasmės gilios nepamačiau. Juk likučius mes visi turime unikalius ir savus, skiriasi tiek spalvos, tiek kiekiai, o dvispalvio angliško angliško stulpelio rašte skirtis gali net storiai. (Daivai skirtingi storiai sudera ir visuose kituose raštuose, bet čia jos tokia supergalia.)
Abu megztukai turi apjungiančios pilkos spalvos tinkliuką, užtai kitas siūlas – tai jau tikra laisvė papūgoms. Pilkas vis tiek viską suharmonizuos ir apjungs, o įvairiausios spalvos tarp jo suteiks mezginiui unikalumo bei spalvų. Tas pats veiks abejose pusėse – jungianti spalva dominuos ar kukliai slėpsis fone, savo darbą vis tiek ji atliks.
Antras megztukas be lengviau jau man atpažįstamų plonojo Edition 6.0 spalvų turi ir labai gražią tekstūriškai pynėtą apykaklę ir vienspalves rankoves.
O pagrindinė įrašo idėja yra pailiustruoti mintį, kad mezgime – kaip kulinarijoje. Gali skaityti receptą ir bėgti į parduotuvę visų reikiamų ingredientų, o gali atsidaryti šaldytuvą (spintelę, podėliuką) ir jau kurti iš to, kas yra lentynose. Pastarajam būdui reikia daugiau kūrybinių pastangų ir įkvėpimo, jis gali užimti daugiau laiko ir nebūtinai išeis iš pirmo karto, bet ir originalus bei labai asmeniškas rezultatas (ypač jei likučiai savi 😉 , tai ir medžiagos bus savos), o neretai ir nauji atradimai garantuoti 🙂 .
Daivos Janavičienės megzti megztukai. Pirmojo modelis – “Askew me sweater“. Antrajame tarp pilkų eilučių šviečia kelios atpažįstamos (tikiuosi 😉 ) Edition 6.0 spalvos – 2442 (Trečia klasė), 2471 (Mineralų šaltinis), 2474 (Kaimynų sodas).
