Virbalai ir valgymo lazdelės

Visiems Isager estetikos gerbėjams didelis džiaugsmas – atkeliavo šių metų pradžioje išleista nauja Marianne Isager knyga “Knitting needles & Chopsticks“, išleista kartu su Jens Rahbek Hansen, žymiu japonų virtuvės šefu. Tiek iš pavadinimo, tiek iš autorių dueto nesunku atspėti, apie ką ji ;). Taip, apie dalykus, kurie svarbūs buvo visada, o karantino laiku – ypatingai: apie mezgimą ir maistą. Ir jungia tuos dalykus pati aukščiausia gaida – japoniškos virtuvės ir daniško dizaino sąjunga.

Garsusis šefas Jens Rahbek Hansen įkūrė ne vieną japoniškos virtuvės restoraną, ypatingai yra išpopuliarėjęs jo konceptas (įkurtas kartu su draugu ir broliu) “Sticks & Sushi“, paplitęs iš pradžių Danijoje, vėliau – Berlyne ir Londone. Jis ne tik gamina nuostabų ir paprastą japonišką maistą, taip pat mokina vaikus bei suaugusius.

Marianne Isager MZ draugams pristatinėti tikrai nereikia, tik norėčiau atkreipti į ypatingus jos ryšius su Japonija, kurioje ji nuolat lankydavosi nuo 2001 metų ir yra sukūrusi daug Japonijos įkvėptų modelių.

2015 metų Isager kompanija įsigijo Tversted nebeveikiančią mokyklą ir kadangi patalpų buvo daugiau nei reikalinga jos tiesioginei veiklai, o kūrybingos bei energingos dvasios užtaisas dar didesnis, tai buvo pradėti organizuoti įvairūs mokymai, susitikimai, renginiai. Vienas tokių renginių 2019 metų rugsėjį buvo japoniškas savaitgalis Tversted, į kurį buvo pakviestas garsusis šefas vesti kulinarinius kursus. Vieną vakarą, ilsintis po ilgos ir intensyvios dienos japoniškame mokyklos kambaryje, ir gimė šios knygos idėja.

Knyga buvo rašoma labai išskirtiniu laiku, kai google paieškoje pirmą ir antrą vietą užėmė du žodžiai: skyrybų advokatas ir raugo duona. Ir tai liudijo ne tik pasunkėjusias šeimynines dramas, kai teko vienam su kitu praleisti daug daugiau laiko nei anksčiau iki tol, bet ir išaugusį ypatingą susidomėjimą maistu. Daugiau laiko buvo skiriama tiek kasdienei mitybai, tiek bandymams namuose sukurti šventę vietoj nebegalimų išvykų į restoranus.

Mezgimas tarp populiariausių ieškomų žodžių nedominavo ;), ir nenuostabu, nes mezga daug mažiau žmonių nei valgo (tai yra, ne visi ;)), bet ir juo susidomėjimas pasiekė iki tol neregėtas aukštumas. Jis leido žmonėms atsitraukti nuo liūdnų minčių ir pasinerti į meditatyvią bei kūrybinę veiklą savomis rankomis.

Knyga ir kita prasme yra pasikeitusio gyvenimo būdo atspindys, nes viskas joje neskubru, paprasta ir labai estetiška. Iki šiol bėgę ir trūkę laiko, žmonės buvo priversti sustoti ir norėjosi užpildyti tą iš dangaus nukritusį laiką pačiu gražiausiu būdu, tuo pačiu tvarkantis su naujais rūpesčiais ir iškilusiomis problemomis.

Knyga yra be galo gražiai išleista ir net jei nepagaminsite nei vieno recepto ar nenusimegsite lygiai tokio pačio šaliko, ji įkvėps kurti, sustoti, pastebėti kasdienybės gražumą.

Ją sudaro 11 šalių modelių, pavadintų skirtingais Japonijos miestų vardais ir 10 japoniškos virtuvės receptų. Modeliais tapo pats šefas, jaunystėje užsiiminėjęs tuo profesionaliai, jo dukra bei 93 metų sulaukusi mama.

Knygoje surinkti kaip ir patys įvairiausi receptai, taip ir skirtingi kaklui skirti modeliai bei įvairios mezgimo technikos – kiauraraščiai, dvigubas mezgimas, paleistos akys, tekstūriniai deriniai.

Receptuose derinami įvairūs ingredientai, mezginiuose – skirtingi siūlai ir spalvos.

Rudeninis limonadas

Megzti kitam yra iššūkis, sutikit. Iškart įsitempiam – ar pakankamai tobula, ar tiks, patiks? Gauti ne tik pageidavimą, bet ir surinktus siūlus – iššūkis keliagubas. Nes vizija – tai to, spalvas rinkusio galvoje. Kartais ir ne aiški vizija, o miglotos apybrėžos, kurias tu turi, pasinaudodamas duotu skirtingų siūlų deriniu paversti gražiu, nešiojamu ir kitam žmogui patinkančiu daiktu.

Gražvydė gavo paketėlį šalikui ir pradžioj nematė net apybrėžų, kas su kuo galėtų būti ir kaip draugauti – tiek siūlai, tiek raštai. Pagelbėjo, kaip visada, niekada nepavedantis receptas – nukeltų akių raštai.

Šį kartą jie labai paprasti, bet nepaprastai efektyvūs – taškiukai. Jei kiek skirsis ir siūlo storis ar faktūra, smulkiuose rašteliuose viskas išsibalansuoja :). Nukeltos akys ir šiaip, be jokių iššūkių, yra vienas geriausių pasirinkimų dvipusiam daiktui.  I-cord juostelė – paskutinis potėpis idealiam užbaigimui.

Gražvydės Norkienės megztas šalikas ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 Jardim 17, 33, Isager Alpaca 2 36, Drops Baby Merino 19, 20.

Isager Alpaca 2 papildymas

Isager Alpaca 1 turi storesnį giminaitį – Alpaca 2 (50% vilna, 50% alpaka, 50g ~ 250m). Jis ne tik perpus storesnis už plonytę alpaką, bet ir pagamintas iš dviejų vilnų mišinio – avių ir alpakų. Derinys pasiteisinęs – jame abu pluoštai atskleidžia savo gerąsias puses ir viename siūle turime dviejų privalumus: gerą kritimą, malonų čiuopimą, atmintį ir dailų pūkelį. 

Alpaca 2 turi beveik tokias pat spalvas, kaip ir Alpaca 1, todėl nekyla jokių rūpesčių norint storesnio tos pačios spalvos siūlo. O norint ne tos pačios – įvairiausių melanžų galimybės beveik neribotos :). Spalvų papildymas toks… rudeniškas :). Iš tarpusavyje derančių atspalvių. Lentynoje juos pasitiko daug gausesnis spalvų būrys ;).

Kelionių savaitė su Žana. ŠILAUOGIŲ MEGZTINIS

Kelionė į Estiją man atrodė neįsivaizduojama be megztinio, bet viskas buvo kitaip 🙂

Kai Lietuvoje kavinėms ir restoranams buvo leista atidaryti lauko terasas, išsiruošiau vakarienės į Vilnių ir akis į MZ siūlus paganyti. Nutariau daug nieko neplanuoti ir nustebinti save spontanišku spalvų ir siūlų pasirinkimu. Isager Alpaka2 gal ir nebuvo visai netikėta, bet tamsi mėlyna spalva su violetinėm užuominom – tai jau tikrai. Tikriausiai šiek tiek dėl gedulingos nuotaikos… Pamenu, tądien liūdnai dūsavau, kad vietoje vieno iš draugų jubiliejaus ir linksmybių belieka sėdėti prie staliuko su „draugėmis, kurios visada išklauso”…

Na, bet aš sėdėjau su pilnu siūlų maišu ir tai jau džiugino. Sugalvojau, kad mėlynas megztinis iš Isager Alpaca2 bus mezgamas, kai nusimatys kelionė į Estiją, nes metų metais ji man buvo vis nepasiekiama. Šauti bet kur toliau į Europą ar perskisti beveik pusę pasaulio buvo vienas juokas, o Baltijos šalys laukė ypatingos progos. Ir iš tiesų, kai paaiškėjo, jog tikrai nusimato po daugiau nei 30 metų sugrįžti į Estiją, aš pradėjau megzti šį megztinį. Gana tamsiems siūlams nerinkau sudėtingo rašto, prisiminiau Mezgimo zonoje aprašytą Uogų raštą ir nusprendžiau, kad jis bus tinkamiausias – ne plokščias ir pakankamai pastebimas mano Šilauogių megztiniui.

Likimas tikrai buvo palankus, nes Estijoje laukė puikus oras – saulėtas, +25, nelijo. Megztinį pabaigiau paskutinę dieną prieš kelionę ir jau norėjau net nebaigti ir neimti, bet buvau sau pažadėjusi, pirkdama siūlus. Megztinis iš Isager Alpaka2 gavosi lengvas, malonus nešioti. Mezgiau jį platesnėmis rankovėmis, bet pakankamai siauromis ties riešu, kad galima būtų pasitempti.

Taline vaikštinėjant ir sėdint terasose iki išnaktų, megztinis nebuvo mirtinai reikalingas, bet tikrai nepamaišė. Kokie simpatiški žmonės, nuostabus miestas ir kaip aš jo buvau pasiilgusi…

Tas fantastinis oras Estijoje ir pakankamai šilta jūra padiktavo kelionės kryptį ir suteikė progą apsilankyti pagrindiniame Estijos kurorte – Pärnu.

Dar vienas puikus miestas su visais privalumais, ypač, kai sezono įkarštyje pliaže jautiesi beveik kaip „Palė vienas pasaulyje”. Megztinį prigriebiau su savimi vakarojant ir čia, nes Estijoje be megztinio aš savęs kažkaip neįsivaizdavau, nepaisant ką rodė termometro stulpelis. Gražiausių pasaulyje durų miestas – toks yra man Pärnu. Beldėmės su megztiniu į visas duris… Argi jos ne fantastinės?

O kai nuo grožio apsisuko galva, teko prisėsti ant laiptukų ir foto reportažą pabaigti be modelio.

Žanos Galnaitienės megztas megztukas, nuotraukos ir papasakota istorija. Siūlai – Isager Alpaca 2 Midnight.

Item added to cart.
0 items - 0,00