Kelionė į Estiją man atrodė neįsivaizduojama be megztinio, bet viskas buvo kitaip 🙂
Kai Lietuvoje kavinėms ir restoranams buvo leista atidaryti lauko terasas, išsiruošiau vakarienės į Vilnių ir akis į MZ siūlus paganyti. Nutariau daug nieko neplanuoti ir nustebinti save spontanišku spalvų ir siūlų pasirinkimu. Isager Alpaka2 gal ir nebuvo visai netikėta, bet tamsi mėlyna spalva su violetinėm užuominom – tai jau tikrai. Tikriausiai šiek tiek dėl gedulingos nuotaikos… Pamenu, tądien liūdnai dūsavau, kad vietoje vieno iš draugų jubiliejaus ir linksmybių belieka sėdėti prie staliuko su „draugėmis, kurios visada išklauso”…
Na, bet aš sėdėjau su pilnu siūlų maišu ir tai jau džiugino. Sugalvojau, kad mėlynas megztinis iš Isager Alpaca2 bus mezgamas, kai nusimatys kelionė į Estiją, nes metų metais ji man buvo vis nepasiekiama. Šauti bet kur toliau į Europą ar perskisti beveik pusę pasaulio buvo vienas juokas, o Baltijos šalys laukė ypatingos progos. Ir iš tiesų, kai paaiškėjo, jog tikrai nusimato po daugiau nei 30 metų sugrįžti į Estiją, aš pradėjau megzti šį megztinį. Gana tamsiems siūlams nerinkau sudėtingo rašto, prisiminiau Mezgimo zonoje aprašytą Uogų raštą ir nusprendžiau, kad jis bus tinkamiausias – ne plokščias ir pakankamai pastebimas mano Šilauogių megztiniui.
Likimas tikrai buvo palankus, nes Estijoje laukė puikus oras – saulėtas, +25, nelijo. Megztinį pabaigiau paskutinę dieną prieš kelionę ir jau norėjau net nebaigti ir neimti, bet buvau sau pažadėjusi, pirkdama siūlus. Megztinis iš Isager Alpaka2 gavosi lengvas, malonus nešioti. Mezgiau jį platesnėmis rankovėmis, bet pakankamai siauromis ties riešu, kad galima būtų pasitempti.
Taline vaikštinėjant ir sėdint terasose iki išnaktų, megztinis nebuvo mirtinai reikalingas, bet tikrai nepamaišė. Kokie simpatiški žmonės, nuostabus miestas ir kaip aš jo buvau pasiilgusi…
Tas fantastinis oras Estijoje ir pakankamai šilta jūra padiktavo kelionės kryptį ir suteikė progą apsilankyti pagrindiniame Estijos kurorte – Pärnu.
Dar vienas puikus miestas su visais privalumais, ypač, kai sezono įkarštyje pliaže jautiesi beveik kaip „Palė vienas pasaulyje”. Megztinį prigriebiau su savimi vakarojant ir čia, nes Estijoje be megztinio aš savęs kažkaip neįsivaizdavau, nepaisant ką rodė termometro stulpelis. Gražiausių pasaulyje durų miestas – toks yra man Pärnu. Beldėmės su megztiniu į visas duris… Argi jos ne fantastinės?
O kai nuo grožio apsisuko galva, teko prisėsti ant laiptukų ir foto reportažą pabaigti be modelio.
G megztas megztukas, nuotraukos ir papasakota istorija. Siūlai – Isager Alpaca 2 Midnight.