Kihnu Eva

Vežtis suvenyrus siūlų pavidalu nėra man pirmiena, bet tikrai ne visi jie virsta nešiojamais mezginiais, bent jau ne visi tuojau pat. Pastaruoju metu stengiuosi mažinti ir tokių suvenyrų kiekį, nes vien MZ lentynose manęs dar laukia daugybė neištyrinėtų siūlų, bet kai lankėmės Kihnu saloje Kolde ūkyje su būriu mezgėjų, tai ar įmanoma atsilaikyti pagundai?

Rinkausi baltas ir tamsiai rudas sruogas neturėdama jokio aiškaus plano, ką darysiu (tai paėmiau tiek, kad visokiems planams užtektų 😉 ), bet kadangi galvoje seniai jau sukosi tokio plataus susegamo naminio megztinio su patogiomis kišenėmis idėja, tai ir nusprendžiau, kodėl juo nepavertus savo estiškų suvenyrų?

Visada mylėjusi melanžus, sudėjau kartu dvi dvigijes sruogas, natūralią tamsiai rudą ir baltą. Panašius megztinius turėjau nuo pat paauglystės, tik jie buvo mezgami iš lietuviškos vilnos. Dabartiniam variantui ne tik vilną pasirinkau užsienietiškų avių, bet ir modelį, kad pačiai nieko skaičiuoti nebereikėtų (paskutinis punktas nepasiteisino, teko paardyti ir pasiaurinti). Vieninteliai (be skaičių) mano pakeitimai buvo įleistos kišenės ir ripsinis kraštelis su I-cord juostele, nes labai jau nenorėjau primezginėti jį po visko.

Tokiam ryškiam grafiškam melanžui buvau sugalvojusi prisitaikyti labai ryškias įvairiaspalves senovines sagas (tokias, kurios aiškiai senos, bet dar ne visai vintažinės, iš mano mamos sagų dėžutės), bet kažkaip pabaigus ir dėliojant jas spalvotas variantas nelipo, todėl išlaikiau pradinę skirtingų sagų idėją toje pačioje spalvinėje gamoje.

Prie siūlų nurodau Aade Long pavadinimą neatsitiktinai. Tai yra pagrindinis fabrikas, aptarnaujantis visus Estijos vilnos augintojus ir gamintojus. Tu atveži savo avyčių vilną ir jie ją paverčia siūlais. Lygiai tokio pat storio, kaip ir mūsų MZ lentynoje esanti 8/2 storio vilna. O kadangi natūralių spalvų vilną fabrikas iki šiol gamina iš estiškų avių, tai tokią pačią rasite ir pas mus, gal iš tos pačios salos, gal iš kitos. Man tiesiog truputį labiau pasisekė – mano vilna nėra šiaip estiška, ji turi Maijos ranka ant etiketės užrašytą Kolde ūkio vardą.

Megztukas megztas iš estiškos Aade Long 8/2 vilnos, modelis – “Eva Cardigan“.

Užkrečiama

“Sophie scarf” populiarumas patvirtina faktą, kad ne sudėtingiausi dalykai tampa populiarūs, o dažnai patys paprasčiausi. Sudėtingi dažnai būna labai individualizuoti, ryškūs ir pritinka toli gražu ne kiekvieno garderobe, o paprastiems tereikia atsidurti reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje, jie prisitaiko prie pačių įvairiausių stilių ir lengvai tampa savais pačiose įvairiausiose spintose.

Trikampė skara nėra joks mano atradimas, tikrai nesigviešiu, bet būtent mano žalią bukliuotą pačiupinėjusi, Jolanta susigundė savajai versijai. Ir sutikite, modelis bazinis, raštas – paprastesnio nebūna, net siūlas tas pats, o kiekviena su savo skara atrodome kaip su labai labai savu daiktu. Jolanta savajai pridėjo tik siaurutį ripso kraštelį, kad mažiau raitytųsi, bet šis niuansas tikrai ne radikalus.

Jolanta mezgė laisviau už mane, todėl jos skara iš tų pačių trijų kamuoliukų yra didesnė, dailiai drapiruojasi. Tokią ir ant kaklo, ir ant galvos, reikalui esant, jaukiai apsigaubsi. Bukliuota tekstūra padaro gražią tiek gerą, tiek išvirkščią puses, tiksliau, abi yra geros, tik skirtingos 🙂 .

Užkratas plinta toliau, laukiam Editos tamsiai žalios 😉 .

Jolantos Žilinskienės megzta skara iš Isager Boucle 6S.

Stripe Tease. Dar kartą. Ir dar :)

Ant didžiosios dalies Schoppel-wolle kamuoliukų etikečių galite rasti raudonai apibrėžtą perspėjimą, kad mezgimas gali sukelti priklausomybę. Mezgimo modeliai pagal šį kriterijų nėra rikiuojami, bet jei būtų, kojinių mezgimas būtų priskirtas ypatingo pavojingumo kategorijai, o šis konkretus modelis – būtų apvestas išskirtinai riebia raudona linija (numezgiau jo apie 20 porų ir tai tikrai ne pabaiga, tai žinau, ką kalbu 😉 ).

Nuo visiško įklimpimo mezgėjus apsaugo iliuzija, kad tokias kojines yra sunku megzti, tai jei sugebėsite atlaikyti pirmą išbandymą ir nekreipti dėmesio į šį sirenų chorą, suprasite, kad jas ir megzti yra super lengva, o jau kaip įdomu!

Eglė apie vieną savo šio modelio porų rašė: “Būna kojinės paprastosios – imi siūlų kamuoliuką ir mezgi! O šios – tikras iššūkis: mezgama 10 akių juostelėmis, pakeliui formuojant kulną ir pėdos siaurinimą. Kokių 12 naujų neuronų jungčių smegenyse tikrai susikūriau.” Gal ir iššūkis pirmą kartą (ar po labai ilgos pertraukos), bet jau tos sukurtos neuronų jungtys – ne trapios voratinklio gijos, o plačios autostrados, kitą kartą jau važiuosite autopilotu 😉 .

Kažkokiu stebuklingu būdu jose sudera patys keisčiausi kojininių siūlų likučiai ir dėl rašto ypatumų juos galima sunaudoti iki paskutinio galo. Tai tikrai nėra dar vienas modelis likučiams sunaudoti, kurį pabaigę jūs supratate, kad likučių jūsų atsargose ne pamažėjo, o atvirkščiai, gausiai užderėjo. Dar vienas stebuklas – dėl mažo akių skaičiaus (eilutėje tėra apie 10 akių) tie raštai, kurie mezgant paprastai atrodo nekažką, visai kitaip (tai yra, daug gražiau) susidėlioja šio modelio juostose.

Jei žiūrint į kartu sudėtus visus turimus likučius jums lengvai sukasi galva nuo galimos kakofonijos, galite pasinaudoti šios dienos įrašo iliustracijų atradimais ir parinkti vieną siūlą krašteliams ir kulnams su pirščiukais – jis suteiks rėmelį spalvotai vilnonei mozaikai.

Jei likučių turite daug, galite juos parūšiuoti spalvinėmis grupėmis ir kiekvienai pritaikyti vis kitą “rėmelį”, kaip padarė Jolanta, kurios tris poras matote įrašo pradžioje. Man labai imponuoja neoninis žalias siūlas nuo Simila žymeklių – čia yra nuostabus atsakymas visiems burbantiems, kam tiek daug siūlo nudažyta pažymėjimui, neskirtam megti. Skirtam, tik kitą porą 😉 .

Neoniniems žaliems akcentams nenusileidžia savo charakteriu bei ryškumu ir raudoni kulnai su pirštukais – tokių vien vaizdas šildo 🙂 .

Viena Jolanta užkrėtė kitą, kuri numezgusi savo pirmą porą (akivaizdžiai jos likučiai yra visai kito kolorito 🙂 ), prisipažino: “Dabar supratau, apie ką kalba 😉 “.

Gražvydė nusprendė išbandyti “saugų” variantą, pasiėmusi vieną margą kamuoliuką, kad viskas būtų iš vieno kolorito.

Kitos poros nuotraukas Gražvydė atsiuntė laiške su iškalbingu pavadinimu “Kojinių virusas” 😉 . Akivaizdžiai likę Zauberball Crazy galiukai susitiko su tokiais pat iš Wunderklecks dėžės ;)).

Aš sąmoningai šiame įraše nusprendžiau praleisti spalvų ir siūlų nuorodas, nes kaip patys suprantate, esmė yra ne tame. Bet jei nenaudojate tiesiog likučių ar vieno kamuoliuko, o iš turimų atsargų kuriate istoriją, tuomet jau viskas konstruojama pagal kitą logiką.

“Minecrafto kojinės! Paauglių turinčios mezgėjos mane supras. “Mapsas” , “pikeksai” ir “armorai” jau numegzti. Mezginys pakeliui susirenka visus nefritus, “goldus” ir deimantus, nes kuo giliau kasiesi, tuo daugiau į “čestą” visko prisikrauni.“

Kadangi visos spalvos ir gabaliukai turi savo prasmę ir vietą žaidime, Eglė labai kruopščiai suregistravo visus, kam įdomu, rasite čia.

Kita pora – kitos spalvos, kita istorija 🙂 .

“Kojinės numegztos per mokinių atostogas, su įmegzta saule, gėlėmis, įspūdžiais ir sangrija! Bus dovana draugei, mėgstančiai spalvas!

Per šių kojinių mezgimo kelionę aptikau dailininką Norval Morrisseau. Labai patinka jo paveikslai. Prisegiau porą apačioje.“

Paskutinė nuotrauka, nebepamenu, ar jau rodytos poros, bet šį kartą ji naujame amplua – suadyta. Ji tiksliausiai atspindi tai, kas yra rankomis megztas daiktas, su pagalvojimu ir istorija. Ne šiaip eilinis apyvokos reikmuo, kurį panaudojai, sudėvėjai ir išmetei, pakeisdamas tokiu pat nauju. Tai yra svarbi, brangi ir brangintina bei labai unikali mūsų gyvenimo dalis.

Visų porų modelis tas pats – “Stripe Tease“. Pirmos trys poros megztos Jolantos Vainutienės, po jos – pora, megzta ir fotografuota Jolantos Žilinskienės. Toliau yra dvi poros, megztos ir fotografuotos Gražvydės Norkienės, o paskutinės trys – megztos, fotografuotos ir aprašytos Eglės Lašinskienės.

Pirštinės iš kraštelio

Vilma, pati užsikabinusi už latviškų pirštinių mezgimo, jaučiu, užkabino dar gerą būrį mezgėjų, o jei ir neužkabino konkrečiai veiklai, tai sužavėjo užtikrintai. Megzti plonais virbalais smulkiausius žakardus – jau vien tai reikalauja neeilinio meistriškumo, bet Vilma dar kaip fokusininkas iš skrybėlės pritraukiojo įvairiausių latvių naudojamų pradžios, pabaigos technikų, įvairiausių kraštelių ir pagražinimų. Viską ne tiesiogiai iš duoto pavyzdžio, iš savo galvos komponuodama ir derindama.

Šiandien – antra tos pačios istorijos dalis. Kaip ir pridera pavasariui – bepirštė. Pagrindo raštui panaudotas latviškų pirštinių riešelis iš tų pačių, atrodo, praeitame gyvenime vykusių kursų. Paverstas pagrindiniu raštu, jis idealiai tinka tamprumo reikalaujančiam daiktui, o visi pagražinimai, priedai, pradžios ir pabaigos – Vilmos magija.

Pirma pora pirštinaičių iš vienspalvės merino vilnos megzta sūnui, jas pamačiusi, tokių pačių panoro ir dukra – po ilgo ilgo nieko megzto nenorėjimo laiko 😉 . Vilma numezgė jai porą iš kojininių siūlų – dar praktiškiau! Pati ji sakė nebeatsimenanti pavadinimų, užtai aš tai puikiai prisimenu, kai prieš kelerius metus ji rinkosi Opal Hundertwasser kamuoliuką kojinėms kaimynų mergaitei, kuri pageidavo vaivorykštės spalvų. Dėl juodos tai nepamenu nieko, bet čia jau ir skirtumo didelio nėra.

Anelės pirštinės, kaip ir dera mergaitei, puoštos papildomai dantukais ir dailiom kasytėm 🙂 .

Vilmos Butkutės megztos ir fotografuotos bepirštės pirštinaitės vaikams. Pirmoji pora megzta iš Istex Kambgarn 968 ir 1211. Antroji pora megzta iš Opal Hundertwasser 3200 kartu su priderintu vienspaviu juodu kojininiu siūlu.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €