Kai mezgi, paišai, matai ir mąstai:
Kotryna Navickaitė “Universalus mezgėjos portretas”.
-Dienoraštis
Kuri gražesnė?
Šiandien vyksianti Kalėdinė MZ eglutė gal ir yra vienas pirmųjų renginių mieste, bet pačio medelio puošime (jį taip pat šventės proga šiandien statome) tai mes jau velkamės uodegoje – didžioji dalis parduotuvių, viešų erdvių, net namų seniai jau žiba ir mirga. Miestai konkuruoja, kurio eglė gražesnė, parduotuvės pilnos kalėdinių puošmenų, tai ir mes neatsiliekam 😉 .
Mezgėjų eglės gali atrodyti šitaip:
Žaisliukai joms mezgami štai tokie, kokius matote apatinėse nuotraukose. Stilius šio dienoraščio skaitytojams greičiausiai bus artimas, o ir dabar taip aktualus tvarumas čia klesti visu gražumu – šventė baigsis, “žaisliukus nusirenkam”, šmurkšt į juos sušalusias kojas ir antros žiemos pusės pošventinis gyvenimas bus gerokai smagesnis ;)).
Ingos Kvedaravičienės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – Opal Van Gogh 5431 (Kavinės terasa naktį), Opal Schafpate XI 9757, Opal Ocean 9974, Schoppel-wolle 2472 (Orangerie), Regia Merino Yak 7518.
Vilnoniai burbulai
Kai kam atrodo, kad patyrusiam mezgėjui nereikalingos modelių instrukcijos – jis ir taip supranta, kaip konstruoti norimą formą. Iš dalies tiesa, bet tiesa yra ir tai, kad kiekvieno mūsų mezgimo arsenalas yra ribotas (net kieno jis labai platus) ir net iš mažiau patyrusio dizainerio mes galime išmokti naujų dalykų. Neverta apsitverti kinų siena nuo svetimų pamokų, jos visos mums į meistrystės taupyklę, užtai kai ji prisipildys, galėsime kaip Dalia užsiimti aukštuoju pilotažu – žongliruoti viename mezginyje gabaliukais iš skirtingų dizainerių, skirtingų modelių, skirtingų technikų savo idėjos įgyvendinimui.
Tokia ilga įžanga gimė pamačiusi prie Dalios megzto paltuko dukrai nurodytus net tris skirtingus modelius, kuriais ji naudojosi, o kiek dar nenurodytų šaltinių dailiai apdailai ir įvairiausiems niuansams!
Visi nurodyti modeliai yra pakankamai nauji, bet tiek šitos spalvos realizacijos laukianti islandiška vilna, tiek spalvotų burbulų idėja Dalios galvoje gyveno tikrai jau gerą laiko gabalą (čia toks mirktelėjimas liūdintiems dėl tą pačią minutę nepanaudotų siūlų, kai kurioms idėjoms tiesiog reikia daugiau laiko gimti ir reikia lukterti, kol visi dėlionės gabaliukai atsidurs savo vietoje 😉 ).
Ir kažkurią akimirką ilgai brandintas žiedas prasiskleidžia. Šilta ir lengva islandiška vilna, taip tinkama vėsiam laukui, susidėlioja į šiltą ilgą megztuką-paltuką su jaukiomis kišenėmis (o kišenėje širdele 🙂 ), gobtuvu, super dailia apdaila ir spalvotais efemeriškais burbulais iš spalvoto moherinio rūko ir tokiomis pat apvaliomis sagomis. Žiūrint į nuotraukas atrodo, nėra geresnio rūbo ir gražesnio jam laiko.
Dalios Liepuonienės megztas paltukas Urtei iš Istex Lettlopi 9418 ir skirtingų spalvų moherio siuvinėjimui. Panaudoti šių modelių fragmentai – “White Mountains“, “Bloom Vest” ir “messing about in boats“. Nuotraukos – Tilo Eckardt.
Kūrybiškas požiūris
Bičiulė po ilgesnės pertraukos pažiūrėjusi MZ dienoraštį pastebėjo, kad užaugo nauja mezgėjų karta ir ji atneša gaivius vėjus į šimtmečius gyvuojantį (jų dėka ir dar tiek gyvuosiantį ;)) ) amatą. Jie drąsūs, kūrybingi, jų neriboja iš kartos į kartą perduodamos “taisyklės”, kurios mezgime išvis yra nonsensas, o per ilgą laiką sukauptos žinios bei atradimai pasiekiami gerokai toliau už įprasto artimų mezgėjų rato – ačiū atsivėrusioms sienoms, išaugusioms galimybėms ir beribiam internetui.
Taip, ant siūlų kamuoliuko rasite nurodytą virbalų dydį, bet tai nėra įstatymas, dėl kurio nesilaikymo jums gresia bauda. Tai tik pasiūlymas ir tas neretai atrodo kaip iš kavos tirščių išburtas. Vienintelė realybė yra siūlų kamuoliukas ir virbalai, ir bosas čia yra mezgantis žmogus. Jis rinksis patinkančius storius, tekstūras, mezgimo tankumą, jis žais ant to paties virbalo išbandydamas skirtingų storių siūlus ir gaudamas minkštas, storas ar permatomas juostas.
Jei per darbų pamokas mokytojas gali patikrinti, kokio “gražumo” yra jūsų mezginio išvirkščioji pusė, naujoji karta pati nusprendžia, kuri pusė šiandien bus geroji.
Taip, yra smagu išmokti paslėpti galus ir nepastebimai sujungti vieną siūlą su kitu, bet visai negerai, jei esi įsitikinęs, kad tai yra vienintelis įmanomas būdas suteikti mezginiui prekinę išvaizdą – specialiai palikti ilgi siūlų galai surišimuose yra dar vienas dekoratyvus būdas į amato atradimų taupyklę.
Žiūriu pati į šias nuotraukas ir negaliu atsikratyti lengvo liūdesio. Šitokių megztinių (šalikų ir kitų gražių dalykų) Natašos spintoje būtų turbūt kalnas su kalniuku ir ji lengvai galėtų džiuginti save vis naujais kūrybiniais atradimais. Deja, dabartinė politinė situacija pas kaimynus priverstinėje emigracijoje neleidžia kaupti gėrybių daugiau nei gali persivežti su savimi – Lietuva šiuo metu yra tik tarpinė stotelė. Todėl vienas megztukas sau, kitas – draugei… Bet kūrybinė ugnis yra visada su tavimi. Seno amato tradicija nutiesia nematomą ryšį su gimtinėje mezgusia močiute ir teikia daug laisvės bei džiaugsmo. Beje, dėl to nematomo ryšio. Rašydama prisiminiau lietuviškas pirštuotas pirštines su mini kutukais kiekvieno piršto gale. Jų prasmę man paaiškino mezgimo tyrinėtoja norvegė Annemor Sunbo – tie nuo pirštų kabantys siūleliai yra paliekami apeiginėse pirštinėse, kurias gauna mirus tėvui vyriausias sūnus. Jis tampa šeimos galva ir simboliniu tarpininku tarp mirusio ir giminės, už kurią jis dabar tampa atsakingu. Tai gal tie siūleliai ne tokie jau atsitiktiniai?
Ir grįžtu dar prie visai kitaip mezgančių jaunų žmonių. Kai mes fotografavomės MZ prieigose, pro šalį ėjusi mergina taip pat paprašė leisti jai nufotografuoti kartu. Ne dažnai taip mums pasitaiko 🙂 .
Natashos M. megztas megztukas iš Drops Snow 09, 54, 92, Drops Brushed Alpaca Silk 30, Drops Alpaca boucle 517.