Pavasaris yra ne tik žibučių, žalių sprogstančių lapelių ir baltų debesėlių žydrame danguje laikas, pirmiausia tai yra ŠILTŲ megztinių laikas. Ne šiaip sau šiltų, o iš tikrųjų ŠILTŲ daiktų, kurie apsaugos nusimetus šiltas žiemines striukes nuo visų pavasarinio oro kaprizų.
Kalbėdami apie šilumą vienareikšmiškai turime galvoje vilną. Islandiška su atkelavusia iš Farerų salų konkuruoja dėl šilčiausios titulo, abi turi savo gerbėjų. Rūta taip pat abi yra (ne kartą!) išbandžiusi ir šį kartą pasirinko pastarąją naujam sūnaus megztiniui (rudeninis natūralių spalvų papildymas, spėju susimirksėjo su atsargomis Rūtos podėliukuose 😉 ). Atsinešdavo pradžioje į ketvirtadieninius klubo susitikimus ir mezgamas megztinis vienu metu atliko dvi funkcijas – ir einamo projekto, ir šilto pleduko ant kelių. Paskui jau pasidarė nebe taip patogu nešiotis, kaip matote iš nuotraukų, tokio dydžio megztinis visai rimtai ėmė grėsti peraugti ir tradicinės anklodėlės ribas 😉 .
Megztinis turi viską, ko reikia tikrai šiltam ir patogiam daiktui – didelį gobtuvą, dosnų ilgį ir kišenes bei užtrauktuką. Pastarasis ypač aktualus pavasarinėms orų permainoms, kai temperatūra šokčioja nuo kiekvienos saulės blyksnio ir vėjo šokio.
Kad reikalas būtų dar šiltesnis, turėtų beveik striukės, o ne liauno megztuko stuktūrą, rimtai vilnai Rūta parinko dar ir mėgstamą tekstūrinį raštą su nukeltomis akimis.
Spalvas mylinti Rūta šį kartą pasirinko pačių avyčių užaugintus atspalvius – beveik visus be baltos 🙂 . Pasitikrinusi atsargas ir pamačiusi, kiek megztukas “valgo”, apsirūpino papildymu, kad tikrai nepritrūktų.
Nepritrūko – “likučių” užteko ir priderintai liemenei sau pačiai 🙂 . Stačiu kaklu, nuleistais pečiais – stilingam ir dailiam pačiam reikalingiausiam rūbui pereinamam sezonui gyvenant ant žemės.
Rūtos Juzėnienės megzti megztinis ir liemenė bei nuotraukos. Siūlai – Sirri 5/3 20, 28, 30, 31, 32.
