Pirštuotų pirštinių sezonas

Jau šiandien man artėjantis ruduo nebekelia tokio siaubo kaip prieš gerą savaitę, kai – galiu prisiekti! – būčiau laimingiausias žmogus pasaulyje grįždama vakare namo atradusi tokių šiltų pirštinių porą savo kišenėse, bet… Skambutis jau nuskambėjo – vasaros pertraukėlė baigėsi ir nuo ateinančių šalčių mūsų neišgelbės jokia STOP linija, o vat šilti daiktai – dar ir kaip!

Įsitaisiusi naują isager pirštinių knygą “Handcraft“, Inga ėmėsi jos po truputį – išbandė bazinį pirštuotų pirštinių modelį kol kas be jokio rašto. Svarbiausias pasiekimas – guli ant rankos kaip nulietos! Galima bus kitu užėjimu ant jau išbandytos formos ir raštą uždėti 😉 . Patikrintas ir dar vienas dalykas – plonoji islandiška vilna Einband yra puikus ir šiltas siūlas, tinkamas pasiūlytam receptui.

Židronė, jau ne pirmą pirštinių porą mezganti, ėmė jautį už ragų – išsirinko knygoje pasiūlytą modelį ir tos pačios kompanijos siūlą. Ir jau iš nepabaigtos nuotraukos matosi, koks gražus rezultatas tuoj bus 🙂 .

Tuoj ir aš imsiuos šio projekto, tegu tik rankos nuo to arktinio pastarosios savaitės šalčio atšyla. Kumštinė dalis įgyvendinta, pats laikas pirštuotai 😉 . Junkitės!

Pirmoji pora – Ingos Dautartienės megztos pirštinės iš islandiškos Einband vilnos (0047), pirštinių receptas iš knygos “Handcraft“. Iš tos pačios knygos mezgamos iš Židronės Stankevičienės pirštinės bei nuotrauka, siūlai – Isager Highland (Rose), modelis _ “Peacock gloves„.

Žakardas tikrasis

Jei gerai prisimenu priešistorę, vienas švelnesnių Opal Van Gogh spalvynų įkvėpė naują Jolantos projektą. Smagūs tie mūsų įkvėpimo paradoksai – margi kojininiai siūlai dažyti taip, kad imituotų tradicinį žakardą, ir būtent jie sugrąžino Jolantos mintis prie ištakų: tikro, ne imitacinio mezgimo margais raštais 😉 .

Susirinkusi panašų švelnų spalvyną, ji savo smulkioms raštelių kompozicijoms pasirinko visiškai klasikinį siluetą apvaliu kaklu ir statytomis rankovėmis. Kaip klasikiniuose Fair-Isle mezginiuose stambesnės raštų juostos atskirtos smulkesnėmis juostelėmis, tik be jokių pereinamų spalvinių efektų ir mechaninio pakartojimo – švarus grafiškas žaidimas pasirinktame subtiliame kolorite. Toks ir vasarą, ir žiemą prie visko tiks, juolab kad megztukas plono siūlo, bet pakankamai šiltas.

Viename mezginyje puikiai suderėjo įvairūs fingering storumo siūlai – ir kojininiai, ir gryna alpakų vilna. Kojininis tvidas viską sujungė į bendrą subtilią visumą.

Jolantos Žilinskienės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Admiral Tweed Bunt 980, Drops Fabel 115, Drops Alpaca 0618 ir 9026.

Lengva beretė

Po karščio bangos rugpjūtį staigiai atėjęs ruduo su savo arktinėmis (mano jutimai taip sako, net ne sako, šaukia!) temperatūromis rytais ir vakarais yra tikras prisitaikymo ir labilumo egzaminas – kaip greitai spėjate keisti savo garderobą prie šitų amerikietiškų oro kaitos kalnelių.

Aš tai jaučiuosi kaip troliai Mumiai, užklupti Kalėdų – karštligiškai bandau traukti vieną šiltą daiktą po kito ir suprasti, ar pirštinės tikrai tiks prie basučių, kaip nueiti į darbą nesušalus į ledą ir iš kelių sluoksnių viskas turi susidėti, kad komfortabiliai išgyventum gana šiltą saulėtą dieną, o namo vakare grįžtum nedrebėdamas ir ne pamėlusiomis lūpomis.

Po geros savaitės orų atrakcionų parke jau ima dėliotis aksesuarų krūvelės ir pamažu atsiranda džiaugsmas, kad pagaliau galime traukti visus savo gražiausius mezginius, juos derinti, kurti įvairiausius komplektus. Po vasaros, kai labiau rūpėjo, ką nusirengti, nei ką apsirengti, ateina rudeninis džiaugsmas ir šildytis savo rankų darbais, ir jais puoštis. Suvokimas, kad dabar, kai rimti šalčiai dar ateityje, yra pats geriausias laikas stilingoms kombinacijoms, nuotaikingiems spalviniams deriniams, nusižiūrėtiems modeliams.

Įkvėpimui – elegantiškas ir jaukus Anastasijos derinys: plona beretė iš vilnos su linu (dar ne žiema!) gęstančios žalumos spalvos prie skaros su bitutėmis. Dar iš vilnos su medvilne. Permainingai ir ryškiai rudeniškai dienai.

Anastasia Zaychenko megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Isager Merilin 43, modelis – “Beret No. 1“.

Į kolekciją

Gražvydė su kojininiais Das Paar siūlais turi tikro kolekcininko santykį. Išmezgusi beveik visas spalvas (liko viena, bet sruoga jau pas šeimininkę, tai nauja pora – tik laiko klausimas 😉 ), ji jokia mada negalėjo atsispirti išbandyti naująjį spalvyną.

Tiek kojinių numezgus, ji jau atrado sau tinkamiausią likučių išvengimo būdą – mezgi nuo pirštų galiukų iki… sruogos pabaigos. Trumpų akių bumerango kulnas nesudaro jokių sunkumų nustatant jo vietą. Kadangi sruogos yra dosnios, kad jokia didelė vyriška pėda neliktų plika, vidutinio dydžio moteriškai kojai jų užtenka iki pat kelių. Ir taip atrodo kojinės apatinėse nuotraukose. Tai yra, taip atrodytų ir ant nešiotojos kojų, jei ne viena Gražvydės mezgant sugalvota gudrybė – plonesnes bordo ir chaki juosteles blauzdos dalyje ji mezgė ne gerosiomis akimis, kaip visą kojinę, o ripsu. Atrodo, smulkmena, o rezultatas – fantastinės skulptūriškos formos, atsirandančios dailiai “susluoksniuojant” tarpus tarp ripsu. Kojinės sutrumpėja iki vidurio blauzdų ir iš paprastų tradicinių pavirsta meno objektais.

Gražvydės Norkienės megztos kojinės iš Schoppel-wolle Das Paar 2505 (Visiems po lygiai).

Item added to cart.
0 items - 0,00 €