Archyvas 2023

Ankers sweater – vaikiškas

Suaugusišką šito modelio versiją (ir ne vieną) jau matėte, apie vaikiškas tik girdėjau (iš besirenkančių joms siūlus mezgėjų), o Agnės dėka pagaliau galėjau ir pamatyti, ir jums parodyti 🙂 . Ir pati išbandyti, kas jau ten atsilaikys…

Agnė savo megztukui dukterėčiai išrinko mamai patinkančią spalvą (kol dar kūdikiukas nešneka ir savo valios nereiškia, nuodėmė būtų tuo nepasinaudoti, ką gali žinoti, gal gyvenime daugiau tokio šanso nebus 😉 ) ir – man įdomiausia dalis! – išbandė portugališką Amalia vilną. Aš tą siūlą esu įsimylėjusi, man jis ir nekandus, ir formą laikantis, bet lėliukų drabužėliams keliami ypatingi reikalavimai (ypač kai mama pati jautri), todėl geru Amalia įvertinimu džiaugiuosi kaip savo pačios pasiekimais 😉 .

Įsitaisiusi dabar (tegu ir ne savo nuosavą, bet labai artimą 😉 ) kūdikėlį pašonėje, aš su visai kitokiu susidomėjimu dabar seku vaikiškų mezginių repertuarą ir, aišku, neatsilaikiau pagundai. Po ranka turėjau ne tik kūdikėlį, bet ir naują Rosarios4 merino vilną išbandymui ir įvertinimui, tai aš, kaip mezgėja, jau įvertinau, dabar – nešiotojo eilė 😉 .

Agnės Naraveckės megztas rusvas megztukas dukterėčiai ir nuotraukos. Siūlai – Amalia 03, modelis – “Ankers Sweater“. Melsvas megztukas mano megztas pagal tą patį modelį iš Rosarios4 Merino4Us 6.

(Ne)paplūdimio istorija

Šiandieninio įrašo herojus – nertas sijonas. Ne visada man pasiseka sužinoti mezginio ar nėrinio (ar audinio, kas vis populiarėja 🙂 ) atsiradimo istoriją (o istorijas aš labai myliu!), kartais tenka tik pasigrožėti užbaigtu daiktu, bet šio sijono gimimą sekiau nuo pačios (man žinomos) pradžios ir turiu pasakyti – o ir patys galite lengvai nuspėti iš nuotraukų 😉 – jis buvo labai ypatingas.

Viktorija atėjo į MZ su idėja paplūdimio sijonui – servetėlinės konstrukcijos nertam, baltos spalvos, kad tiktų prie vasarinių drabužių ir maudymosi kostiumėlių taip pat (paplūdimyje ir jo rajone net ir skylėtam nereiktų jokio apatinio). Išsirinko minkštutę ploną sniego baltumo Schoppel-wolle medvilnę ir po kelių dienų atsiuntė pirmą nuotrauką – idėja pasikeitė ir sijonas iš jūrinio-servetėlinio ėmė virsti elengantišku airiškų nėrinių drabužiu. Abi pasijuokėm, kad servetėlinis bus antras – du sijonai dar geriau nei vienas!

Dar po kelių dienų atkeliauja širdį spaudžianti nuotrauka su sugipsuoja ranka – baisiausio rankdarbiaujančio žmogaus sapno įsikūnijimas realybėje. Na, liūdna ir labai nesmagu, bet ką jau čia prieš tokius įvykius papūsi?

Ir po visai nedaug laiko – gal poros savaičių? – gaunu dar vieną laišką su nuotrauka. Ranka jau be gipso, bet įtvare ir… baigtas sijonas!!!

Viktorija nusifotografavo su puošnia išeiginiška ir moteriškai dalykiška versija, o jai užsukus į MZ mes dar pasidarėm to paties sijono vasariškos miesto kasdienos stiliaus fotosesiją, bet turiu prisipažinti, kad pats svarbiausias bet kurios versijos aksesuaras man išliko… rankos įtvaras. Kaip paminklas nesustabdomai kūrybinei energijai ir nesulaužomai meistro valiai.

Pats sijonas, taip sudėtingai atrodantis, neriamas juostomis, nenutraukiant siūlo ir ant kūno spalvos pasijonio atrodo labai įmantriai. O kas nuo pašalinių akių kostiume dažnai paslėpta, užfiksavome fotoaparatu – kaip dailiai šachmatine tvarka suverta apvali gumytė antajuostyje.

Viktorijos Žilinskaitės nertas sijonas ir nuotraukos iki jo 😉 . Siūlai – Schoppel-wollle Cotton Ball 990.

Joninių žolynai

Ne veltui Dalia taip savo suknelę pavadino – per Jonines mūsų pievos pilnos pačių gražiausių augalų, kurie gamtoje tuoj vys, o Dalios suknelės apačioje įsitaisę išliks gražūs ir pilni vidurvasario burtų.

Dalia labai norėjo, kad nuotraukose atsispindėtų ta nepaprastai graži ir subtiliai marga medžiaga, kurią sudarė skirtingų žalsvų atspalvių Bomulin ir plonas blizgus Trio1 siūlas – aš labai stengiausi, bet čia jau fotoaparatui skirta užduotis 😉 . Ką nuo savęs galiu pridurti, kad viskas ne tik fantastiškai gražiai atrodo, bet ir puikiai nešiojasi (po vakaro sėdėjimo suknelė atrodė kaip tik išskalbta ir išblokuota!) ir visi augalėliai gyvi ir ryškūs.

Suknelėje suderinti du modeliai – viršutinė (palaidinės dalis) megzta pagal vieną modelį, apačia megzta kita kryptimi – iš apačios – panaudojant šalio pievos piešinį. Pastarasis, aišku, įsitaisė išvirkščių akių fone, kad ryškiai geros akys išsiskirtų, viršus gi buvo mezgamas gerosiomis akimis ir Dalia suko galvą, kaip sujungti abi dalis – tiesiai nukirsti nesinorėjo, zigzaginis perėjimas iš išvirkščių akių sijoninės dalies į viršų gali konkuruoti su pagrindiniu akcentu apačioje. Po pasvarstymų surado tobuliausią sprendimą – išvertė viršutinę dalį į blogą pusę ir nematomai sujungė atviras akis.

Švarus ir minimalistinis siluetas su išskirtinai dailia apačia, nuo kurios niekas neatitraukia dėmesio, tik nebent pati nešiotoja. Nes toks ryškus rūbas – labai ryškiam žmogui ❤.

Dalios Liepuonienės megzta suknelė iš Isager Bomulin 43 kartu su Isager Trio 1 (Green Tea). Pečių konstrukcija iš modelio “Summer“, suknelės apačia – iš šalio “Wild Flowers“.

5+5

Aš net ne iš karto supratau, kad Audronė su nauju megztuku – taip įpratau matyti ją matyti su mezginiais iš plonosios ir spalvotos Schoppel-wolle medvilnės. Po fotosesijos Audronė net suskaičiavo, kad šiandieninis megztukas jau penktasis iš šio siūlo – prie jau turimų penkių skarelių 🙂 . Išvados peršasi pačios 😉 .

Paskutinė Audronės skarelė buvo skirta specialiam koncertui, šito megztuko tai kelionei ji pabaigti nespėjo, tai pabaigė kitos metu. Prie konkretaus įvykio jo nepririšo, bet kadangi tai įvyko kelionės į kitą koncertą metu, tai ir jis visai nesunkiai gali įsitaisyti specialų statusą 😉 .

Savo penktajam Audronė išrinko aktualų siluetą – gana trumpą, nuleistais pečiais ir gana plačiomis rankovėmis. Spalvos lygiame rašte skleidžiasi visu gražumu niekieno netrukdomos, o tai, kad dalis megztinio (rankovių prakirpimo vietose) buvo megzta pirmyn-atgal ir spalvų perėjimai tapo platesni, tik suteikė įdomaus ritmiško žaidimo bendram spalviniam paveikslui.

Pirmam koncertui megzta premjera neįvyko, užtai kitos kelionės metu megztukas laikinai pasidžiaugė net dviem šeimininkėmis – per daug gražiai ir gundančiai jis atrodė 😉 . Audronės draugė dar valiūkiškai pasiraitojo rankoves 🙂 .

P.S. Visi mezgėjai žino, kad kuo daugiau mezgi, tuo turi didesnes likučių atsargas. Trečias, berods, Audronės megztukas iš spalvotos Schoppel-wolle medvilnės ir buvo iš galiukų. Ir turiu prisipažinti, kad turi šiltą vietelę mano širdyje 😉 . Nauji mezginiai iš šio siūlo man suteikia daug vilčių… 😉

Audronės Steponaitienės megztas megztukas iš Zauberball Cotton 2407 (Downtown).

Ankstesni įrašai
Continue Shopping →
Item added to cart.
0 items - 0,00 €
Checkout