Šiaip tai neegzistuoja tik vąšeliui ar tik virbalams skirti siūlai – pasirinkimą lemia siekiamas rezultatas, sugalvota idėja, numatytas raštas. Be jokios abejonės skirtinga technika atlikta medžiaga skiriasi ir vąšeliu nerti daiktai neretai būna kietesni ir mažiau elastingi (čia ne trūkumas, tiesiog technikos ypatumai), jei reikia kitų savybių, renkamės virbalus ar dar kitą priemonę. Visi siūlai tinka viskam, bet mano (ir ne tik!) pastarųjų metų atradimai yra du, mylimi ant virbalų, bet kartu ypatingai puikiai ir išskirtinai dailiai atrodantys nertuose daiktuose. Tai yra Rowan Felted Tweed DK ir neverpta islandiška Plotulopi vilna.
Pastaroji nerta vąšeliu nė nemano tapti kieta ir neelastinga, greičiau atvirkščiai – dar gražiau krenta, neverptas siūlas įgyja aiškią struktūrą nėrimo raštuose, kartu daiktas išlieka lengvas ir šiltas. Aš išbandžiau tik pirštinėse ir pleduke iš močiutės kvadratėlių, o štai Kristina demonstruoja rimtą rudeninį megztinį ar tiksliau nertinį (ir planuose antras, nes ko nepakartoti super vykusio daikto!).
Siūlas šiam įrašui greičiau pretekstas (bet neriantys atkreipkite dėmesį!), ką Kristina daro su vąšeliu (tiek paprastu, tiek tuniso) yra tikri burtai, kaip, cituoju Rasą, “iš paprasto daikto padaryti nepaprastą”. Kiekvieną kartą taip nepaprastą, kad net aš, vąšeliniuose aprašymuose jausdamasi kaip džiunglėse be jokių įrankių, gundausi įsigyti šio megztuko aprašymą ir nuo saugaus schemų kranto nerti į rimto daikto aprašymo gelmes. Kas kartu? 😉
Kristinos Bajorienės nertas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Plotulopi 1038, modelis – “Coast Sweater“.
