Šiandien kviečiam apžiūrėti visas skaras iš arti tokia pat tvarka, kokia jos buvo mezgamos ir perduodamos toliau. Man buvo smagiausias atradimas, jog visos jos gavosi labai skirtingos, nors pavojus supanašėti einant vis per tas pačias rankas, rodos, beveik neišvengiamas. Kaip ir pakankamai stilistiškai vieningos, ko taip pat buvo sunku tikėtis iš kolektyvinio projekto. Greičiausiai žiūrėdami tokį skirtingą skarų paradą, atseksite ryškų vienos ar kitos mezgėjos stilių – nukeltų akių Gražvydės raštus ar firmines Rūtos skyles (kurios yra be gražumo labai funkcionalios!), Kristinos skirtingų spalvynų dryžiukus… Siūlai buvo naudojami įvairūs, tik sutarėm dėl storio – 4 gijų kojininiai, jie ir dominavo skarose kartu su tokio pat storio merino vilna.
Pirmoji skara – Rimutės. Beveik visa pilka, mėgstamos jos spalvos, tik su turkio akcentais. Ar prie jų Gitana derino kėdę fotografuodama?;)
Jolantos skara švelni tiek spalviniais deriniais, tiek raštais – net Gražvydė pasirinko smulkų nukeltų akių raštelį.
Kitos Jolantos skara visai kitokia – dramatiška ir ryški.
Jos pačios pradėtas raudonas kraštelis kiek sušvelnintas viduryje, atsikartoja pabaigoje, apjungdamas viską į raudoną visumą.
Gražvydės skara išlaiko pradėto kampučio rausvai pilkšvą gamą,
kur ne kur pasidabindama žalsvais tonais ir geltonais mimozų spurgeliais.
Sau Gražvydė nukeltom akim nieko nepamezgė, bet kažkas pasirūpino, kad ir ji be tokios juostos neliktų;).
Rūtos skara – ryški kaip jos pačios drabužiai ir labai labai jai tinkanti (turėjau progos pamatyti nešiojančią, tai galiu užtikrintai pasakyti:)).
Buvom susitarusios, kad kiekviena nufotografuos draugės skarą ją užbaigus. Gražvydė baiginėjo Rūtos skarą ir surengė fotosesiją ankstyvą rytą Trakuose.
Ir vėl draugių pagalvojimas matosi – Rimutė išmezgė Rūtai skylių eilę;).
Rūta su Audronės skara turėjo progos atsisveikinti pajūryje, kur ir surengė tokią atostogomis kvepiančią fotosesiją.
Ar dėl to, kad Kristina kilusi nuo jūros, Gražvydė numezgė jai visą eilę žuvyčių, nesu tikra, bet tikra yra tai, kad skara – pirmo ryškumo!
Irena uždavė rimtą iššūkį savo ryškia pradžia, tokia ir visa skara susidėliojo – ryški ir spalvinga.
Ir visko joje gali rasti –
nuo vasaros pievų iki rudeninių peizažų ir atspindžių vandenyje…
Mano skara man – pati gražiausia ir nieko čia žmogus negali padaryti – savi marškiniai arčiau kūno (kaklo šiuo atveju;)).
Gražvydė buvo numačiusi kiekvienai skirtingus nukeltų akių raštus, bet aš taip žavėjausi šiomis uogų kekėmis, kurias pamačiau Rimutės skaroje, kad gavau… tokias pačias:). Per kiekvienus mainus aš nuolat kartoju, kad jų esmė – kito idėja tau, tai nėra pageidavimų koncertas. Gražvydė numezgė man taip geidžiamas uogytes ir pasijuokė iš manęs pacituodama mano pačios žodžius atvirkščiai: „Skaros yra pageidavimų koncertas!”.
Dalia pradėjo savo skarą juodai-pilkai raudonu siūlu ir truputį bijojo labai dramatiško rezultato,
bet viskas greitai iššviesėjo ir nusidažė rudeniškomis spalvomis.
Sirpstančios uogos, rudens saulė, raudoni lapai ir skaidriai pilkas rudens dangus su blyškiai gelsvom spindulių properšom…
O Jurgitos skara turėjo būti tik žalia:).
Dar su ruda ir mėlsva, jos mėgstamom spalvom.
Dalia įsigudrino pabaigdama apmegzti visą skarą I-cord juostele ir Crazy Zauberball kamuoliukas Pavasaris jau čia greičiau įsiliejo į bendrą paveikslą nei jį aprėmino.
Ten, kur buvo fotografuojama Jurgitos skara, ne kartą teko fotografuoti ir jos pačios darbus. Su to paties katinuko pagalba. Tai kaip jis galėjo praleisti ir šią fotosesiją???:)
Kitos Jurgitos skara man primena laimingus saulėlydžius prie jūros,
kur visos spalvos susidėlioja į vieną skaidrų paveikslą.
Gražvydės kaspinukai – linkėjimai moteriškai komandai?;)
Aušros skara – ugningo ir ryškaus rudens paveikslas.
Viskas joje drąsu, aišku, ryšku, kontrastinga – raštai, spalvos, net skylės – ne kokios nors skylutės;).
Joanos skara taip pat ryški, tik visai kitaip. Man joje – pagrindinės Joanos spalvos.
Aš teisi?
Ir negalėjau susilaikyti nenufotografavus jos skaros MZ kieme,
kur skaros spalvynas natūraliai išaugo ir buvo pastatytas. (Čia mini pamokėlė ieškantiems įkvėpimo;).)
O tas subtilus pabaigos kraštelis!…
Kitas paveikslas – rožinės svajos – skirtas Palmyrai.
Negaliu nepasidalinti genialiu Joanos ir jos kolegos atradimu švariam vaizdui perteikti – skeneriu.
Nors nuotraukos iš darbinio „bunkerio” yra labai nuotaikingos:)).
Ir vėl pabaiga – toks gražus visą skarą apvainikuojantis spurgelių kraštelis!
Dar viena ryški skara, kuriai parinkta raudonai violetinė gama – Guntos.
Ji bene didžiausia gavosi, džiūvo per visą balkono ilgį;).
Bet kam žiemą trukdo skaros dydis?;)
Paskutinė – Gitanos,
susirinkusi jos mėgstamas rudai žalias spalvas, nebijanti ir ryškesnių akcentų.
Gunta pabaigusi prisegė dovanų savo darytų žymeklių kekę, vainikuojančią visą mūsų rudeninio derliaus turtą.
Išsirinkot favoritą?;){jcomments on}
2 komentarai apie “Mūsų draugystės skaros”