Ilmava 11

Sveiki visi! Smagu pranešti, kad po nedidelės pertraukėlės atnaujinamas Ilmavos serialas. Tęsiame tradiciją ir transliuojame naujas serijas ketvirtadieniais :).

Naująjį sezoną pradedame super ryškiu ir įspūdingu mezginiu – Vilmos medvilnine palaidine, kuri – tikras chameleonas! – prisitaiko prie klimato atvėsimo. Kiek ilgesnėmis rankovėmis, ne pačiu ploniausiu siūlu ir galimybe prisiderinti tiek prie plono apatinio, tiek prie ryškaus viršutinio sluoksnio. Nuotraukos su striuke buvo privalomos, nes gudruoliai dryžiukai taip susispalvino, kad ką šalia bedėsi, tas puikiai pritiks!

Už galvos susiėmusiems, kaip reikia daugybę spalvų į tokį darnų kolektyvą sujungti, noriu papasakoti epizodą iš vieno norvegų dizainerių Arne&Carlos vaizdo įrašų, kuriame Carlos pasakoja, kaip jis derina spalvas dryžuotai antklodei. Sudeda tinkamo storio siūlus į krepšį ir nežiūrėdamas kaskart traukia, o ką išsitraukia, su tuo mezga. Logika čia labai paprasta – visi siūlai, atsidūrę jūsų podėliuose, yra jums gražūs, tai nėra jokios priežasties jiems nedraugauti tarpusavyje ;). Su gera humoro doze duotas patarimas nestokoja racionalaus grūdo – visas spalvas mes vis tiek renkamės pagal save: tiek į spintą rūbus, tiek ant stalo indus, tiek kūrybiniams projektams medžiagas ar siūlus. Ir tas spalvynas yra apie mus, tai ko jam nebūti gražiam ir harmoningam? Šios pasakėčios moralas toks – viskas, širdimi pasirinkta, susiklosto į individualią spalvinę paletę ir nauji daiktai dėl tos priežasties taip organiškai įsipaišo į spintą, kad viso ko centras yra mūsų individualybė, todėl drąsiai pirmyn pasitikėdami savo skoniu ir pajautimu!

Vilmos surinkti medvilniniai siūlai yra ne visai vienodo, greičiau panašaus storio, ką ji puikiai apžaidė modeliuodama formą be jokių papildomų pridėjimų ir suėmimų.

Individualus pasirinkimas yra kaklo modeliavimas tuojau po apykaklės, o ne prieš pažastis. Ir visai nauja gaida – menama siūlė iš vieno išvirkščios akies vertikalaus stulpelio, labai graži apačia su prailginta nugara, skeltuku ir I-cord užbaigimu vietoj tradicinio stulpelio, kuris pasikartoja ir rankovių apdailoje, Galvoju, kad toks gudrus stulpelių atsisakymas ir kraštų neužraukimas sukuria labai gerą sluoksniavimui tinkamą variantą – kas yra super aktuali sezono tendencija naujam ledynmečiui artėjant ;).

Medvilnės šiam megztuke draugauja pačios įvairiausios ir tai yra nuostabi proga suburti savo gražiausių kamuoliukų ansamblį. Jus atspindintį ir prie visko spintoje tinkantį :).

Vilmos Bukaitės megzta palaidinė iš įvairių vasariškos sudėties siūlų – Rosarios4 For Nature, For Nature print, Rowan Revive & Co, modelis – „Ilmava„.

Dar vienas šiltukas

Vėsūs orai leidžia man prieš vasarą suspėti parodyti dar vieną savo šios žiemos darbą, kuris iš tiesų ir nėra vien žiemai numatytas, greičiau visoms vėsioms metų dienoms.

Šiais metais man kažkoks šiltukų apsėdimas – modelių skyrelyje paskelbtas megztas kokį melejoną variantų. Jis tai jau toks žanro grynuolis, skirtas žiemą nešioti po viršutiniu rūbu kaklui ir kvėpavimo takams apsaugoti, o mezginys, kurį demonstruoja Kristina, yra labiau naudotinas tiesiog jaukiai susišildyti sužvarbus, pirmiausia lovoje, skaitant ar mezgant. Antklodė užkloja tave iki pažastų, o kad nebūtų šalta viršutinei kūno daliai – prašom tokį skraistės ir kaklo šildytuvo hibridą. Taip jį pavadinau neatsitiktinai – pradėjau pagal aprašymą kaip kaklą, o sustojau įpusėjus pončą. Tam, kad dengtų pečius, bet dar ne taip dramatiškai, kad nelįstų po paltu prireikus. O šią žiemą prireikė ne kartą! Puikiai formą laikanti Jacob‘ų veislės vilna iš Didžiosios Britanijos nepasileido net angliškame stulpelyje, o iki pat akių užtrauktas ilgas kaklas saugodavo nuo žvarbos uždengdamas net kaukę (neretą dieną ir apledijusią ;().

Tai jau antroji mano megzta šio modelio versija – pirmoji iškeliavo į kaimą (tam pačiam tikslui) ir namie vėsiais rytais ir vakarais labai jos pasigesdavau.

Dvispalvis angliškas stulpelis yra dvipusis mezginys, todėl pasirinktinai galima demonstruoti tai baltesnę, tai žalsvesnę puses.

Kartu tai ir dar vienas atsisveikinimas su besibaigiančiais MZ siūlais. Rowan Silky Tweed nebėra jau senokai, bet Jacob‘ų skyrelis dar netuščias, kam smalsu, suskubkit! Tai nuostabiai šilta, labai tikra, ilgai tarnaujanti vilna, nebijanti jokių klimatinių siurprizų, kuriais gamta nuolat mums nustebina.

Šiltukas megztas iš Rowan Silky Tweed 758 kartu WYS Jacob DK (balta nedažyta), modelis – „Askews me Dickey„, pereinantis į „Askews me Poncho”.

Karantino likučiai

Klubui ir mezgėjams išsiskirsčius po namus MZ judėjimas vis labiau krypsta į vieną pusę – siūlai iškeliauja, o mezginių iš jų vis rečiau pasirodo, todėl atėjusią su naujiena Jolanta pirma nurengiau (striukę, dengiančią naujieną) pasigrožėti, o tik paskui ėmėmės naujų planų aptarimo…

Savo naują mezginį Jolanta įvardijo kaip karantino likučius. Turbūt ne vienam per tą laiką rankos iki podėlių priėjo ir kai ten randi erzinančių keistų likučių (neleiskite šiam žodžiui jūsų suklaidinti, nes likučiai tik skamba kaip kažkas tokio menkesnio ar prastesnio, atliekamo, kurį gali suprasti kaip nereikalingo, kalba eina tik apie kiekius), jie pas Jolantą pasitaikė labai prašmatnūs, bet nė iš vieno jokio rimto daikto nepadarysi. Užtai kartu sudėjęs padarysi nepaprastai gražų!

Visai nesvarbu, kad vieni siūlai net du kartus storesni už kitus – viskas susibanguoja į nepaprastai gražią spalviškai jūrą. Ir pereinami, ir vienspalviai, ir su blizgesiu, ir matiniai. Priekis skiriasi nuo nugaros – tokie spalviniai niuansai mano patys mylimiausi :). Ir tamsūs krašteliai – kaip tobulas rėmas tobulam paveikslui.

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš likučių – Zauberball 100 2365 nuo šito megztuko, Lace Ball 100 1699, Rowan Lace 922, 945, 940 nuo šaliko ir tunikos, dar, kaip visada, šiobeito…

Twinkle

Žiemą megztas, bet taip pavasariu dvelkiantis naujas dizainerės Midori Hirosi modelis man turi viską, ko taip trokštu savo spintoje atsisveikinimo su žiema akimirkomis – siūlo švelnumas ir grafinių raštų išraiškingumas, lengvas retro šarmas su gera doze valiūkiškumo.

Testuojantys mezgėjai rinkosi pačius įvairiausius derinius, kartais net skirtingus ne tiek spalvomis, kiek tekstūromis, bet aiškus grafinis kontrastas man atrodo yra vienas ryškiausių šio modelio bruožų. Savo pirmajai žaliajai versijai įkvėpimo dizainerė sėmėsi iš garsios japonų vaikų literatūros autorės (labai ryškios personos, pažiūrėkite jos paskyrą Instagrame, kam smalsu 🙂 )Eiko Kadono (Kikės siuntų tarnyba) vieno iš komplektų, kuriuo ji norėjo žaliuoti kartu su kalnais.

Mano spalvų pasirinkimas santūresnis, bet kontrastingą zigzagų bei brūkšniukų raštą žūtbūt norėjau pakartoti. Gražiausia teoriškai man buvo juodai balta originalo versija, bet kadangi planavau ne tik grožėtis, o ir nešioti, tai teko juodą, su kuria mano veidas niekada nepalaikė draugiškų santykių, keisti tamsiai mėlyna.

Šis derinys man dar labiau patiko megztinio apačioje, nes beveik visi mano rūbai, skirti apatinei kūno daliai, yra tamsiai mėlyni, tai tas susiliejimas puikiai atlieka ir lengvą maskavimo užduotį ;).

Tam tikra prasme, šis megztukas taip pat yra atsisveikinimas su britiškais siūlais, kurių jau nebebus MZ – Rowan ir WYS. Bet tai jokiu būdu nėra tik nostalgiški prisiminimai! Rowan Silky Tweed jau pasibaigęs, bet minkštos, purios ir labai šitam megztuko stiliui tinkančių spalvų mėlynasnukių avių vilnos turime dar labai gausų ir gražų pasirinkimą :). Kaip tik greitam, šiltam ir spalvotam pavasariniui atsinaujinimui :).

Megztinis megztas iš Rowan Silky Tweed 758 ir WYS Bluefaced Leicester DK 150 bei nedažyta balta. Modelis – „Twinkle„.

Item added to cart.
0 items - 0,00