Pavasaris – klastų pilnas žavuolis, saulutę įjungia, šiltu vėju plaukus išdraiko, pirmais žiedais pasipuošia. Nė pats nepastebi, kaip pirštinės su kepurėmis namuose „užsimiršta”, striukė pati prasisega – išeidamas pašalas žiūri į šilumos paviliotus žmones ir tyliai sau kikena pavasarinius peršalimus registruodamas… ;).
Pamirškim daugelį dalykų, bet kol su šiltu vilnoniu megztuku neišsiskyrėme, apsauga garantuota. Estiška vilna yra ypatingai čia savo vietoje, nes yra ne tik labai šilta ir graži, bet labai lengva ir plonytė, tokios ir žiemai praėjus į podėlį dėti kartu su šiltais drabužiais ranka nekyla, ji ir vasarą ant plonų marškinėlių ir nuo drėgmės, ir nuo žvarbos, ir nuo vėjo mus saugos…
Gražvydė savo naują megztuką numezgė mamai, jos pačios žodžiais tariant, namuose garderobą atsinaujinti. Nes kokie laikai bebūtų, kokios kelionės atšauktos, kokie darbai į namus beatsikraustytų, garderobui ir jo šeimininkui visada norisi atsinaujinti, o pavasarį, kartu su gamta, ypač!
Gražvydė numezgusi suorganizavo tradicinę fotosesiją Trakuose, kur megztukas… „bandė išplaukti, nepavykus mažumėlę pasisupo, sutiko žirgą… tik raitelis – ups! – mešką pamatęs paspruko. Meškai megztinis buvo per mažas, teks močiutei namuose puikuotis 🙂 . „
„Raštas ir reglano linija iš trečio bandymo – geriausias variantas”.
Gražvydės Norkienės megztas megztukas, nuotraukos ir istorija. Siūlai – Aade Long 8/2 artistic.
